Atrask Lietuvą

Lietuvos gyventojai – prioritetas. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai kasmet suka galvas, ką naujo pateikti, kaip sudominti ir privilioti kuo daugiau svečių, turistų, lankytojų. Direktorė Erika Stanaitienė šį sezoną siūlo pėsčiųjų ar dviračių žygius, stovyklavietes, ant laužo žarijų keptą maistą, edukacijas, ekskursijas ir kitokias vasariškas pramogas.

Apsilankysime „Camp Genys“ turistinėje vasaros stovyklavietėje ir susipažinsime su Genių šeima: Vidmantu, Birute, Vyteniu ir Karoliu.

Neaplenksime ir Sandros meno namų. Menininkė Sandra Mielkaitytė – kūrybi ių sumanymų siela. Sandros meno namuose vedamos edukacijos nuo meno iki kulinarijos. Jai talkina edukatorė, gidė Birutė Pauliukienė ir Kudirkos Naumiesčio meno mokyklos dailės skyriaus įkūrėjas, mokytojas Mindaugas Pauliukas.

Mažai išvaikščiotą Veliuonos vakarinę dalį pristato Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką gali vietos bendruomenė, kai į ją buriasi išradingi, veiklūs, pilietiški ir linksmi žmonės? Prie puodelio kavos šnekučiuojat apie šį bei tą – gimsta fantastiškos idėjos!

Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.

Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atrasti Kauną – tinkamiausia vieta Nemuno ir Neries santaka.

Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.

Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Biržų krašte žmonės smarkiai netranko durimis, bijo, kad namo priebutis neprasmegtų. Taip pat netrepsi kojomis. Ką jau kalbėti apie linkėjimus žmogui prasmegti skradžiai...

Kaip toje pasakoje, pasuksi į kairę – rasi Pabiržę su baroko architektūros ansambliu, pasuksi į dešinę – kvapas nuves iki Smardonės šaltinio Likėnuose. Tiek Pabiržė, tiek Likėnai gerai prisimena buvusią kurortinę šlovę ir ją siekia susigrąžinti.

Apie viską – Biržų krašto muziejaus direktorė Edita Lansbergienė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas, Pabiržės bendruomenės pirmininkė Jurga Fergizienė ir seniūnaitis Gražvydas Venckus. Su Biržų kraštu supažindina paveldosaugininkas Dalius Mikelionis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zarasų kraštas alsuoja kūrybingais ir išradingais žmonėmis. Jų sumanymai ir siekiai nepalieka abejingų. Tik reikia atrasti ir artimiau susipažinti.

Gintautas ir Lina Kažemėkai įkūrė Dusetų kultūros fondą, tapo mecenatais, puoselėja Lino Brogos atminimą ir tapo archyvarais vidury miško Pačiaunės kaime.

Apie Stradivarijaus laivą, skrodžiantį Sartų ežerą, mintį audžia asociacijos „Dusetų jachtklubas“ vadovas Arūnas Kavaliauskas. Ir ne tik... Ant Sartų ežero kranto nori girdėti ir smuiko griežimą.

Andrius Navickas nesako, kad pavargo nuo švietimo. Jis sako, kad jam bitės pakuždėjo Stelmužės kaime įkurti parodomąjį bityną „Ąžuolo namas“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nors Kupiškis lygumų ir žemdirbių kraštas, tačiau žmonės ne vien duona gyvi... Jaunimas kuria naujus verslus, taip paįvairindami miestelėnų gyvenimą. Didžiojoje sinagogoje atgaivą sielai randa ne tik bibliotekos skaitytojai, bet visi, kurie lankosi kultūriniuose renginiuose, parodose, koncertuose, susitikimuose.

Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.

Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.

Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Atvažiavus į mažus miestelius ar kaimus, tereikia trijų dalykų: kvėpuoti ir uosti, žiūrėti ir matyti, klausyti ir girdėti. Tik tada pajausi – kas yra Lietuva, kas yra gamta, kas yra maži miesteliai“, – sako Pagramančio krašto pasakorė Birutė Normantienė.

Pasivaikščiokime po Pagramantį, nuo apžvalgos bokšto pasigerėkime Akmenos ir Jūros santaka, susipažinkime su vietiniais, pasiklausykime knygose nesurašytų istorijų.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė ir grupės patarėjas Sigitas Mėlinavičius, Pagramančio krašto pasakore Birutė Normantienė, Pagramančio senelių namų direktorius Jonas Samoška bei gyventoja Jadvyga Gailienė, Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ vadovė Raselė Stružeckienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.

Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?

Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Velykų burtais, patiekalais, degustacijomis, linksmomis istorijomis dalijasi lietuviškų tradicijų puoselėtojai.

Andrius Dacius, Telšių krašto gidas, Biržuvėnų dvaro sodyboje prisimena linksmą istoriją.

Inga Skrudupienė gyvena Stelmužės kaime Zarasų rajone ir verda gardžią gilių kavą, o iš gilių miltų kepa įvairius kepinius. Orams sušilus prie Stelmužės ąžuolo kvies paragauti gilių kavos ledų.

Velykinių zuikių važiuosime į Zanavykų muziejų Šakių rajone. Edukatorė Aldona Plaušinienė papasakos apie edukacijas, o direktorė Rima Vasaitienė pristatys Zanavykų muziejų ir Zyplių dvaro sodybą.

Tauragės rajone, Pagramantyje, gyvena pasakorė Birutė Normantienė, kuri puikiai atsimena Velykų burtus, senolių patiekalus ir tradicijas.

Pagramančio regioninio parko lankytojų centro edukatorė ir ekskursijų vadovė Rita Krompalcienė turi sukaupusi margučių kolekciją ir vaikus moko marginti kiaušinius.

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius kviečia į Džiugo sūrio namus. Degustatorė Pupšyte supažindina su sūrio skanavimo kultūra.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.

Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.

Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.

Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.

Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitiškame Tauragės rajone išsiskiria viena Lauksargių seniūnija, priklausanti Mažosios Lietuvos etniniam regionui, Klaipėdos kraštui.

Lauksargių seniūnijos teritorija nedidelė, gyvenvietės mažos, bet su savita architektūra, turininga istorija, intriguojančiais politiniais įvykiais.

Kokia praeitis ir dabartis Lauksargiuose? Pasakoja Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Jovita Zubaitė.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas supažindins su Lauksargių nūdiena.

Buvęs mokytojas Kazimieras Igaris pristatys edukaciją apie vėjo energetiką – Vėjo spalva žalia.

Pasidairysime po vėjo jėgainių parką Kreivėnuose, nykstantį kaimą, apžiūrėsime ant kalvelės stovintį kepurinį vėjo malūną, apsilankysime Lauksargių liuteronų evangelikų bažnyčioje, Lauksargių geležinkelio stotyje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.

Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.

Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Ryškėnai pražįs gėlėmis, vilios muzikos garsais.

Apie Ryškėnų kaimo bendruomenę jungiančias iniciatyvas mintimis dalijasi Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė ir kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas.

Su duona pasitinka Žemaičių karaliaus Ringaudo dvaro šeimininkė Magdelena Gedvilienė.

Telšiuose prie Masčio ežero įsikūrė Žemaičių kaimo muziejus po atviru dangumi. Gamtos apsuptyje siekiama išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų statinių paveldą, tęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę.

Bendrausime su Žemaičių muziejaus darbuotojais Donata Kazlauskiene, Rima Serviene, Daiva Gintaliene, Margarita Altaniene, Egle Narmantiene ir Diana Bumblauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius nevargsta pasakodamas apie Žemaitiją ir žmones. Su gide Aukse Valackoniene kviečia aplankyti Šatrijos kalną, Biržuvėnų dvaro sodybą, Biržuvėnų etnografijos muziejų ir paragauti žemaitiškų patiekalų pagal Gražinos Gaižauskienės senolių receptą.

Biržuvėnų dvaro sodyboje ir Enografijos muziejuje laukia gidas Andrius Docys bei muziejininkė Aldona Simonavičiūtė.

Piligrimų kelias „Camino Lituano“ veda pro Gražinos sodybą. Egidius ir Auksė susipažindina ne tik su Gražina Gaižauskiene, bet ir jos šeima. Sūnus Mantas su žmona Alvida ištikimi savo kraštui, perima senas tradicijas ir jas tęsia toliau.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kudirkos Naumiestis – paminklas Vincui Kudirkai. Jo palikimas vietos bendruomenei yra svarbi gyvenimo dalis. „Tautiškos giesmės“ autorius įprasmina krašto žmonių būtį.

Kelionę pradėsime nuo Šakių miesto, kuriame V. Kudirka dirbo gydytoju – Šakių r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pav. Eglė Plančiūnienė.

Kudirkos Naumiestį susitiksime su Vinco Kudirkos muziejaus edukatoriumi istoriku Aurimu Kanapkiu, kolekcininke Gražina Žemaitiene, parapijos klebonu kanauninku Donatu Jasulaičiu, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokytoja ir Kudirkaičių organizacijos vadove Danute Balčiūniene bei jaunaisiais kudirkaičiais Marija Jakaityte, Beatriče Jonaityte, Gustu Šalvaičiu, Auguste Stadelninkaite ir Ugne Kažemėkaityte.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaičių vyskupystės muziejus Varniuose po renovacijos duris atvers vėlyvą pavasarį. Lankytojus pasitiks Austrijoje išlietų varpų skambėjimas, kuris simbolizuoja pastato atgimimą. Apie naujas erdves ekspozicijoms ir kitoms kultūrinėms veikloms pasakoja Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė ir ekskursijų vadovė Janina Bucevičė.

Užsukti į Varnių katedrą kviečia Varnių parapijos klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Kunigo giedamos giesmės, Motiejaus Valančiaus kambarėlis, kuriame buvo daraktorinė mokyklėlė, kriptoje po stiklo gaubtais vyskupų palaikai – abejingų nepalieka.

Varnių regioninio parko lankytojų centras ir Gamtos mokyklėlė. Pasakoja kultūrologas Linas Šedvilas ir Andrius Bajarūnas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Telšiai ne tik turizmo, meno, kultūros, bet ir dvasinis centras.

Su Telšių senamiesčiu, Didžiąja žemaičių siena, Žemaitijos karilionu supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.

Apie Telšių katedros istoriją, Bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos pritaikymą šiandienos poreikiams pasakoja kunigas Saulius Tamošaitis.

Sakralinio meno paveldas ir Telšių herbas – paveldosaugininkė, Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė.

Restorano „Abatija“ viena iš savininkių Živilė Mimgaudienė dalijasi mintimis apie sumanymą įsikurti gotikiniame rūsyje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.

Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!

Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.

Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.

Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.

Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.

Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.

Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.

Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadoriečiai nesureikšmina tapatybės paieškų. Jie puoselėja senas tradicijas ir kuria naujas vertybes ateinančioms kartoms.

Kaišiadorių krašto gyventojai surėmė pečius ir nusprendė kuo įvairiau atsiskleisti, parodyti tai, ką geriausio turi savo krašte. Kaišiadoryse durys atsiveria į Lietuvos kultūros sostinės 2024 renginius.

Apie Kaišiadorių krašto istoriją, kultūrą, renginius mintimis dalijasi Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja Ilona Grabijolienė, Kaišiadorių kultūros centro režisierius, laikinai einantis direktoriaus pareigas Audrius Baniūnas, direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Aistė Gudeliauskaitė ir Rumšiškių kultūros centro direktorė bei mėgėjų meno kolektyvų vadovė Modesta Kalinauskienė.

Kaišiadorių kultūros sostinė 2024 ambasadorė choreografė, menotyrininkė Justina Kiuršinaitė pristato šokio meną, o moterų choro „Nona“ vadovė Jurgita Jašauskienė apie dainuojantį Kaišiadorių kraštą.

Kaišiadorių krašto istoriją gerai žino Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius ir Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas.

Apie Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą mintimis dalijasi Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Žiežmariuose susitiksime su kultūros ir meno organizatoriumi, Žiežmarių apylinkės seniūnu Aivaru Jonyka.

Mokytoja Laimutė Dekienė papasakos apie Žaslius. Susitiksime ir su Rasele Ščerbatavičiene, Žaslių amatų centro direktore.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Artimi tolimi Elektrėnai – tarp Vilniaus ir Kauno, Kernavės ir Trakų.

Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos?

Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako, kad pastaruoju metu vyksta Elektrėnų kraštiečio paieškos. Miestas jaunas, bet vietovė sena, mena akmens amžių.

Abromiškėse atidarytas Elektrėnų krašto muziejus. Muziejininkas Tomas Petrauskas.

Remigijus Suslavičius, Elektrėnų kultūros centro vadovas, įsitikinęs, kad Elektrėnai yra kūrybiniame kelyje. Jauni žmonės myli ir kuria miestą. Elektrėnų jaunimo centro darbuotojai ir lankytojai: Kristina Pluščiauskienė, Reda Pūkienė, Paulius Šalna, Edvinas Baradulinas.

Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė kviečia apsilankyti Elektrėnuose.

Elektrėnų profesinio mokymo centras rengia jaunuosius specialistus. Mintimis dalijasi direktorė Lina Triponienė ir kosmetologė Erika Migonienė.

Prisiminimais dalijasi Eugenija Purienė, prisidėjusi prie Elektrėnų miesto statybos ir plėtros.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senos kultūros ir meno tradicijos Plungėje kuria ypatingą miesto aurą. Tai liudija kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyba – Plungės šerdis.

Kuo šiandien gyvi žemaičiai? Kokias puoselėja tradicijas? Kaip leidžia laisvalaikį? Ar laukia svečių?

Pasivaikščioti po kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parką, Plungės gatvėmis, užsukant tai šen, tai ten – kviečia paveldosaugininkas, istorikas Gintaras Ramonas.

Babrungo krioklio grožio pavilioti Juozas ir Rita Ramanauskai pradėjo verslą.

Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Gintarė Gurevičiūtė Dubliną iškeitė į Plungę.

Apie renginius ir edukacijas Žemaičių dailės muziejuje pasakoja direktorius Alvidas Bakanauskas ir Ingrida Šilgalytė.

Kavos kultūros tradicijas Plungėje puoselėja Tomas, Lukas ir Greta Danilevičiai, įkūrę knygyne kavos barą ExLibris.

Verslininkas Linas Ramanauskas ir vargonininkė Rūta Černeckienė siekia, kad į Kantaučių kaimą žmonės važiuotų klausytis barokinių vargonų muzikos, giesmių, dalyvautų edukacijose ir labiau pažintų vietinius žmones.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Žemaitijos nacionalinio parko didžiausia vertybė – žmonės“, – sako direkcijos vadovas Ramūnas Lydis.

Kada Žemaitijoje atsiras dar viena Lietuvoje kurortinė vietovė? Kokios permainos laukia Platelių?

Apie bendruomeniškumo jėgą mintimis dalijasi Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva ir Giedrė Daukšaitė, miestelį puošianti rojaus obelimis.

Ripka – Lietuvos senovės tradicinis žaidimas, kurį Plateliuose puoselėja treneris Povilas Rubinas.

Kaip darnoje gyventi su savimi ir gamta? Tautodailininkas, akmentašys, medžio drožėjas, kryždirbys Antanas Vaškys gyvena ir kuria Žemaitijos nacionaliniame parke.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pasaulinė kino industrija jau atrado Semeliškes. Net NETFLIX serialuose matomi apylinkių vaizdai, o vietiniai nepraleidžia progos užsidirbti: filmuotis, maitinti ar kitaip užimti svečius.

Miestelis nedidukas, bet jaukus. Garsėja ne tik šv. Roko atlaidais Šv. Lauryno parapijoje, bet ir kultūriniais renginiais, respublikiniais tapybos plenerais. Semeliškių istoriją gerai žino seniūnė Loreta Zaparackaitė-Karalevičienė. Ji iš vietinių surinko atsiminimus ir išleido ne vieną leidinį.

Silvija Niūnavaitė-Bielskienė, kultūros renginių organizatorė. Režisierės
sugalvotas Semeliškių festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ garsina miestelį. Moteris visada kupina idėjų.

Šv. Lauryno parapijos klebonas Gediminas Mieldažis kuklus, bet atviras naujoms idėjoms.

Mackonių kaimas kiek nutolęs nuo Semeliškių. Kaimo turizmo sodybą „Gamtos melodija“ puoselėja ūkininkai ir edukatoriai Algis ir Regina Sinkevičiai.

Ruslanas Fiodorovas papasakos apie naujas Semeliškių bekelės automobilių sporto trasas, pėsčiųjų turą „Velnio keliais“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažoji Anglija Žagarėje? Elizabeth Naryškinos sausainiai? Viliojantis itališkų picų kvapas ir Venecijos stiklas? Mūšos tyrelio pelkių Laumė? Tapyba šokoladu ir Sodeliškių dvaro unikalumas? Turi kuo pasigirti Šiaurės Lietuva – Rokiškio, Biržų ir Joniškio rajonai.

Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė kviečia angliškosios popiečio arbatos į tiudoro architektūros koplyčią.

Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pasakoja apie lankomas vietas svetingame krašte.

Itališko picos ir Venecijos stiklas. Jurgitos Alminaitės ir Sebastian Ariel Liotta gyvenimas Žagarėje.

Gerda Kindrienė – Mūšos tyrelio pelkės Laumė.

Žiemgalių košės autorius Gediminas Bielskis dalijasi receptu.

Ūkininkė Birutė Dapkienė, Rokiškio tautodailininkų asociacijos vadovė, įkūrė Salų dvaro rūmų kultūros ir laisvalaikio rezidenciją ir vykdo įvairias veiklas.

Sodeliškių dvaro sodyba atstatyta nuo pamatų. Ūkininkė, gidė Neringa Linkevičienė kviečia į XX a. pradžios Aukštaitijos sodybą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jeigu nori būti turtingas, dešimtadalį skiri „bėdniems“ arba bažnyčiai“, – taip senelis porino Kazimierui Masilioniui iš Rokonių kaimo Radviliškio r.

„Šiandien be šio ūkininko, mecenato neįsivaizduojama Šeduva ir jos apylinkės“, – sako Šeduvos seniūnė Edita Mančiauskė, o Radviliškio turizmo informacijos centro direktorius Saulius Čepaitis kviečia pasižvalgyti po Radviliškio kraštą.

Šeduvoje gyvena žinoma Lietuvoje ilgametė sceninių liaudies šokių choreografė Joana Vasiliauskienė, kuri vadovauja Šeduvos kultūros ir amatų centro dirbančio jaunimo šokių kolektyvui „Gintaris“. Viktorija Mockaitė visus lepina saldžiais kepiniais. Netoli laukuose ganosi veislinės Šeduvos avys, apie kurias pasakoja bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pav. Rimantas Kairys. Radviliškio pariby, Kaunetiškių kaime, bites augina ir terapiją teikia Židrūnas Japertas. Senelių sodyboje įkūrė energetinį labirintą ir pramoginį laipinių parką.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.

Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.

Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.

Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.

Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kauno rajone prie Nemuno įsikūrę trys tarpukario kurortai – Kulautuva, dalis Zapyškio ir Kačerginė – toliau kviečia poilsio ir pramogų.

Kačerginė tarpukariu buvo išskirtinai lietuvių inteligentų pamėgta poilsio vieta. Miestelis žavi unikalia architektūra, atstatytomis tarpukario vilomis. Po miestelį vedžioja ir pasakoja gidė Lina Sinkevičienė. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė tikina, kad kurortas pramogomis, poilsiu stebina ir žiemą.

Ką veikti vėlų rudenį ar žiemą? Vienas mėgstamiausių turiningo laiko leidimo būdas – edukacijos! Jas siūlo eterinių aliejų specialistė Renata Gražienė, kuri kuria Kačerginės kvapą. Paskanauti gardžios arbatos ir susipažinti su žolelėmis kviečia žolininkė Rūta Borutienė. Ji kuria Kačerginės skonį. Mėlynas autobusiukas vilioja ledais ir kitais gardumynais. Vaikai iš tolo atpažįsta Andrių ir Martyną Laurinavičius. Užsukus į „Velo Barą“ galima ne tik suvalgyti ypatingą kiaulienos kepsnį, bet ir pailsėti meninėje aplinkoje, kuria rūpinasi šeimyninio restoranėlio savininkai Vytautas ir Jolanta Sabaliauskai.

Ir tikras džiaugsmas sutikti klegančius vaikus su mokytoja Lina Kietiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologinio paveldo diena skiriama gamtai ir visuomenei: „Mūsų tikslas, kad Lietuvos gamtinę aplinką pažintų visi. Mes, geologai, ją gerai žinome, nes tyrinėjame. Mes norime, kad geologų žinios pasiekų platesnę visuomenės dalį, kad žmonės patys giliau pažintų Lietuvos gamtinį paveldą. Juk taip įdomiau gyventi...“, – sako Lietuvos nacionalinis atstovas organizacijoje ProGeo Jonas Satkūnas.

Keliaujame po Aukštaitiją, Utenos kraštą: konglomeratai, piliakalniai, plokščiakalviai, rieduliai.

Mintimis dalijasi Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė, geologai bei kiti specialistai Nerijus Lamanauskas, Daiva Semėnienė, Alma Grigienė, Laura Gedminienė, Dainius Michelevičius, Robertas Putinas, Elvinas Paplauskas, Gintaras Džovėnas, Darius Giedraitis ir dvyliktokas iš KTU inžinerijos licėjaus Rimas Giedraitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvoje paminėta 13-oji Geologinio paveldo diena. Geologai pakvietė sekėjus keliauti kartu ir kitaip pažinti Lietuvos gamtą. Sugalvojo intriguojantį pavadinimą, kuris aiškus geologams, bet mažiau suprantamas tūlo keliautojo – „Iš depresijos dugno į rėminančias aukšumas“

Šį kartą pasirinktas Molėtų ir Utenos kraštas. Luokesai (Molėtų r.), Ažuskardžiai, Utenos tvenkinio užtvanka, Rašės versmės „Laumės akys“ (Utenos r.), Tauragno ežeras, Biliakiemio punktukas, Vyžuonų ozas arba Kartuvių kalnas , Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, Užpalių arba Krokulės šaltinis.

Laidoje mintimis dalijasi Lietuvos nacionalinis atstovas ProGeo organizacijoje Jonas Satkūnas, Lietuvos geologų tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, muziejininkė Viktorija Kazlienė, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Visaginiečiai turi posakį: Visaginas – miestas miške arba miškas mieste.

Didžiausia vertybė Visagine yra žmonės. Mieste gyvena ir sugyvena virš 40 tautybių. Tai – unikalus miestas: nuo dirbtinio intelekto produktų kūrimo iki profesionalaus meno. Kas lemia tokį intelektinį išskirtinumą?

Laidoje dalyvauja Visagino ekonomikos plėtros agentūros direktorė Laura Mažintė, kompiuterių programavimo specialistas Dmitry Dudov, Amazon.com vadybininkas iš Vokietijos (Miunchenas) Michail Kurusiov, anglų kalbos mokytoja Jelena Fatenova, dizainerė Sandra Matvejeva, BFA Visagino futbolo treneris ir techninio direktoriaus asistentas Jonas Petrauskas bei futbolo treneris Nikolaj Miščenko, sporto klubo „Visagino tenisas“ prezidentas Ilja Petrov ir Visagino kūrybos, menų akademijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilija Ginaitienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su keliautojo žinynų autoriais, sudarytojais ir leidėjais istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene keliaujame po Kėdainių kraštą toliau.

Šventybrastis. Ignacogrado dvaro sodyba. Šeteniai. Šios vietos mena ne visiems žinomą turtingą istoriją ir asmenybes.

Laidoje dalyvauja Šventybrasčio kaimo gyventoja Regina Ramanauskienė ir Česlovo Milošo kultūros centro Šeteniuose dvaro sodybos administratorė Roma Kožukauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliautojo žinynų autoriai ir sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė kviečia pasižvalgyti po Kėdainių kraštą. Vidurio Lietuvos žemumoje, prie Nevėžio, apie tris šimtus metų gyvavo Apytalaukio parapija. Jos istorinę ir gamtinę vertę V. ir J. Almonaičiai sudėjo į knygą „Keliautojo žinynas“: Apytalaukio, Lančiūnavos ir Šventybrasčio apylinkės. Šį kartą lankysime Apytalaukį, Zabielų dvaro sodybą, Gineitų, Peiksvos ir Taučiūnų kaimus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Didelei pelkei pakanka vienos geros varlės. Jei ji atlieka daug judesio, pelkė gali virsti šaltiniu“, – mintimis dalijasi Išlaužo parapijos klebonas kunigas Vilius Sikorskas.

Jieznas. Su Pacų giminės paveldu supažindina Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Svaja Vinskaitė-Gudžiūnienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Juk neįdomu tik ūkininkauti, norisi kažko daugiau! Kodėl su dainomis, šokiais ir žaidimais nekeliauti po Lietuvą? Norisi išjudinti vienišus žmones bendrauti, džiaugtis gyvenimu. Taip mąsto ūkininkas Algirdas Mačiulaitis, kviečia keliauti po Lietuvą ir sutikti naujų draugų.

Raseinių r., Mirklių kaime, nedidelį muzikos instrumentų muziejuką įkūrė armonikų meistras Konstantinas Kružikas.

Padubysio kaime, Kelmės r., su gausia šeimyna gyvena Žanas Talandis. Sodybos durys visada atvertos žmonėms, turintiems priklausomybių. Žano šeima ir bendruomenė dalijasi viskuo, ką patys pasigamina: sūriais, sviestu, mėsa, varške, grietine. Meilė ir pasitikėjimas padeda rasti vietą gyvenime. Žano žmona Lina ir septynios jų atžalos atvirai bendrauja ir dalijasi savo patirtimi.

Jurbarko r., Raudonės miestelyje gyvena mokytoja Elena Elzbergienė. Jos pasakojimai apie pilį ir dvarą remiasi autentiškais prisiminimais.

Šalia Raudonės pilies stovo malūnas. Jo prižiūrėtojas ir valdytojas Stasys Balsevičius mielai pasitinka lankytojus.

Dešimtmetis Simas Buckiūnas iš Garliavos keliautja po Lietuvą, bendrauja ir kviečia visus prisijungti.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Miestas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus miestui“, – tikina Biržų miesto vyr. inžinierius Vaidas Vėberis bei archeologas Karolis Duderis ir kviečia pasivaikščioti po naujai atvertas miesto erdves.

Biržų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė Gabrielė Brazauskienė supažindina su miesto istorija, legendomis.

Elektra varomo katamarano „Biržų gulbė“ savininkų Rasos ir Audriaus Jakų svajonė išsipildė. Šiandien vietiniai ir svečiai plukdomi Širvėnos ežeru.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Biržuose motokroso tradicijos gilios. Tadas Špokas, Biržų motokroso klubo „Agaras“ vadovas, džiaugiasi, kad po 20 m. pertraukos vėl atgyja sportininkų, mėgėjų ir žiūrovų pamėgti čempionatai. Atnaujinta motokroso trasa motyvuoja populiariausią Biržuose sporto šaką toliau puoselėti ir kviečia susipažinti su motokroso klubo „Agaras“ bendruomene.

Kilučių kaimo gyventojas Virginijus Unglininkas iš ūkininkauti netinkamos žemės surinko akmenis ir Varniūnų kaime įkūrė energetinį labirintą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Menas daugiau mažiau visada buvo mano kišenėje. Kažkuriuo metu užčiuopiau, išsitraukiau ir pamačiau visą jo grožį“, – mintimis dalijasi socialinių tinklų žvaigždė keliautojas, poetas Marius Lucka.

Menininkai, muzikantai, kultūros darbuotojai buriasi į kūrybinę bendruomenę Antazavės dvare. Juk Zarasų krašte tokia aura, kad neįmanoma nekurti, netapyti, nemuzikuoti, nerašyti eilių...

Pavyzdžiui, vertėja Indrė Klimkaitė gyvena aukštai ant kalno ir laiminga turinti kasdienių ritualų, kai reikia išeiti pasivaikščioti, minčių paganyti, vėjų pagaudyti...

Vėdarių kaime gyvenantis skulptorius Olegas Ribikauskas stebina iš medžio drožtomis lėlėmis, valtimis ir riešutynu.

Pianistė, vargonininkė Zita Lukošiūnienė su dukra dainininke, vargonininke Zelma Lukošiūnaite-Apanskiene koncertuoja, rengia festivalius, buria kolektyvus.

Kultūrinės veiklos koordinatorė Antazavės dvare dailininkė Lilijana Žutautiene kviečia menininkus rengti parodas iš visos Lietuvos ir ne tik...

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Biržų r. Pačeriaukštės kaimo bendruomenė išsiskiria jaunatviškumu ir novatoriškumu. Kiek svarbus jauniems žmonėms 2023 m. suteiktas Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas?

Linksmas ir turiningas laikas su Pačeriaukštės seniūnijos seniūnu Aurimu Franku, Pačeriaukštės bendruomenės pirmininke Edita Čepokiene ir pavaduotoja Raimonda Kavoliene, Biržų kultūros centro Smilgių ir Pačeriaukštės skyrių meno vadove Vilita Vasiliauskiene, lėlių muziejaus savininke, tautodailininke Sigute Kiaulėniene ir Jūriu Milišiūnu iš Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avių ūkio.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jei dar nesilankėte Kėdainiuose, vadinasi, nežinote Lietuvos istorijos“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Jaunimo klubas „Genas Kėdainiai“ tikina, kad Kėdainiai pasmerkti klestėti ir už kėdainiečių surinktas lėšas sukūrė dainą miestui „Aš noriu būti čia“. Kokią miesto viziją mato klubo įkūrėjai Benas Cechanavičius, Valentinas Abarius ir Martynas Nistirenko?

Justina Kočetova nepaiso skeptikų, kuriems nepatinka Kėdainius vadinti agurkų miestu, ir sukūrė prekės ženklą GURGĖ. Gaminiai iš agurkų graibstomi turistų.

Nenustebkite, jei Kėdainių r., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus sodyboje-memorialiniame muziejuje pasitiks piršlių belaukiančios Akvelina ir Malvina. Mokytojos Aušrelė Sereikienė ir Irma Marčienė puikiai veda Krakių bendruomenės sukurtas teatralizuotas programas ir edukacijas.

Plinkaigalio k., Kėdainių r., ant Šušvės kranto Erikas ir Jūratė Augustinavičiai turi kaimo turizmo sodybą „Šušvė“ ir tęsia senas krašto tradicijas: augina bites, verda midų, edukuoja ir kviečia Šušvės upe plaukti baidarėmis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Linksma širdis gydo, prislėgta dvasia – džiovina kaulus“, – sako skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas Jonas Grunda ir kuria nuotaikingą „Dviračio žinių“ Sauliaus Šerėno personažo skulptūrą „Bratkos“, kuri papuoš Ignalinos miesto centrą.
Menininko J. Grundos privačioje galerijoje „Skaptukas“ sutiktas senas draugas Remis Kirijanovas pasakojo apie bičiulystę, Graikiją ir gyvenimą.

Senasis Daugėliškis, vienos gatvės kaimas, garsėja sena istorija, kurią pasakoja seniūnaitė Irena Žilėnienė. Sužavėta vietos gamta, Senojo Daugėliškio piliakalniu keramikė Jolita Bužinskienė nusprendė apsigyventi kaime ir įkūrė keramikos studiją „Molio minkis“.

Tekstilės dizainerė vilnietė Silvija Juozelskytė gyvena Guntauninkų kaime ir gaivina linininkystės tradicijas Lietuvoje. Menininkė audžia staklėmis, dalyvauja parodose, edukuoja, su vaikais kuria animaciją, akina pamilti liną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Iš Zarasų lizdo išskrido „Baltos varnos“ – vokalistės ir dainų kūrėjos Milda bei Teresė Andrijauskaitės. O ir lizdo būta kūrybingo. Tėvas Gintaras – etnografas, mandolininkas. Mama Birutė – tautodailininkė, audėja. Abu dirba Zarasų kultūros centre.

Zaraso ežero saloje į renginius kviečia unikali „Kupolė“. Su požemine estrada supažindina Zarasų kultūros centro Kūrybinių industrijų skyriaus vedėjas Erikas Černovas.

Senąja vokiečių kalba skaitanti Zarasų merės patarėja, gidė Simona Burokaitė iš archyvų traukia naujus istorinius faktus apie Stelmužės kaimą, dvarą ir jo valdytojus.

Šlyninkos vandens malūnas – 300 metų technikos paveldo statinys. Dar ir šiandien malami tautinio paveldo sertifikatą turintys miltai, kruopos, sėlenos. Šalia amatų namuose vyksta edukacijos. Apie malūną istorijas pasakoja malūnininkas Stasys Sutkauskis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į kaimą greitai važiuosime ne tik į laukus smidrų ragauti, pakelėse rinkti moliūgų, bet ir gražintis SPA centruose. Ko tik nėra Raseinių krašte! Buvusioje Žemaitijos sostinėje renesanso laikus išgyvena Magdės pyragas, tikras italas kepa picas, pakelėse pupso moliūgaiu, į laukus kviečia smidrai. Keliaudami po Lietuvą vien istorija gyvi nebūsime...

Turizmo ir verslo centro direktorius Arnas Zmitra kviečia švęsti Raseinių, Ariogalos ir Betygalos 770 m. gimtadienį.

Raseiniai, prancūzaitė Magdė, italo Roberto Bjanko su žmona Živile kepama pica „Raseinių Magdė“, Sandra Rimavičienė, Raseinių „Rasos“ restorano konditerijos cecho vedėja.

Biliūnų kaimo fenomenas – SPA centras. Kaimų bendruomenės „Biliūnai“ pirmininkė Vilma Račkauskienė.

Kalnujų miestelis Raseinių r. įdomus istorija ir gyvenančiais žmonėmis. Smidrų, moliūgų, vynuogių ūkį puoselėja Andriaus ir Rūtenės Žemkauskų šeima.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Palūšėje laikas greitai bėga. Miškai, kalvos, ežerai – atpalaiduoja. Gerai laiką leisti padeda muzika, vandens pramogos, žygiai ir susitelkusi bendruomenė.

Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojos Giedrė Šukytė ir Augustė Laurinaitytė.
Palūšės kaimo metraštininkė bibliotekininkė Rita Ramanauskienė.
„Žvejo krantas“ – Linas Perveneckas, valtininkas Konstantinas Danilevičius ir festivalio Water Muzic vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienų gidė Rūta Rūtė nutarė šmaikščiai ir linksmai papasakoti apie tarpukario bendruomenės gyvenimą ir sugalvojo Marytės Bendoraitės lūpomis papasakoti apie vos 4 metus trukusį karinio miestelio gyvenimą. Teatralizuotas pasivaikščiojimas „Prienų karinis miestelis: meilė, košė ir taika“ atskleidžia, kokios reikšmės nepriklausomos Lietuvos kariuomenė turėjo miestelio bendruomenei.

Skriaudžių buities muziejus ir kalendorių ekspozicija su muziejininke Kristina Pažėriene.

„Cukraus pudra“ padeda jauniems žmonėms prisidėti prie krašto puoselėjimo. Smagu iš miestų grįžti į gimtuosius namus.

Laivas „Algirdas“ plukdo palei Birštono, Prienų Nemuno krantus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alsėdžių gyventojai neapsiriboja kažkada gyvavusia Alsėdžių respublika, kuria naują – Jaunų žmonių!

Miestelio istorijos išskirtinius įvykius pristato senoji mokytoja Ancelė ir davatka Petronėlė: Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos direktoriaus pav. ugdymui Daiva Gramalienė ir Žemaičių Kalvarijų kultūros centro Alsėdžių filialo suaugusiųjų teatro mėgėjų kolektyvo vadovė Vaida Silkauskienė.

Alsėdžių pažinimo centras. Seniūnė Danutė Repšienė.

Kadetų dvasia ugdomi Alsėdžių gimnazijos moksleiviai. Direktorius Regimantas Kavaliauskas.

Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis apie naują darinį Žemaitijoje, gal ir Lietuvoje – Alsėdžių jaunų šeimų respubliką!

Renavo dvaro sodyba. Direktorius Deividas Makavičius ir muziejininkė Nomeda Vėlavičienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl verta aplankyti Rietavą, miestą, kuris plėtoja konferencinį turizmą?
Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinkas ir Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė.

Itališką dvasią Rietave įpūtė Fabio Ciuzeppe Canino su žmona Virginija. Sutuoktiniai atidarė šeimos piceriją „Ballaro“ ir kepa tikras sicilietiškas picas.

Netoli Rietavo sodyboje „Bičių namai“ Arvydas ir Laima Simonavičiai ne tik suka medų, pagal senovinį receptą kepa šakočius, bet ir užsiima apiterapija.

Vidury laukų, Lopaičių kaime, motina Raimonda Jusienė su dukra Neringa Stancele ekologiškai ūkininkauja, atidarė šeimos restoranėlį „Pasaulio pakrašty“.

Dalius Marcinkevičius Nacionaliniame Žemaitijos parke nusipirko šimtametę sodyba, susitvarkė aplinką, pavadino „Vyndarių sodyba“, edukuoja, veda mokymus ir kviečia keliauti pažintiniais takais po Babrungo kraštovaizdžio draustinį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Nieko neimkit, nes mes jau viską paėmėm“, – tokį raštą Suginčių klebonui paliko siautėję bolševikai. Kaip jį perskaitęs reagavo prezidentas Antanas Smetona?

„Daug įdomių faktų ir istorijų galima pasiskaityti tarpukario spaudoje, kuri šiandien visiems prieinama“, – sako istorijos mokytoja, edukatorė ir gidė Anželika Laužikienė.

Kada ir kodėl Suginčiai tapo mažąja Varšuva?

Tautodailininkė Zita Spranginienė iš Suginčių suprato, kad šiaudinių sodų rišimas tapo jos savastimi.

Darnoje su gamta ir artimaisiais. Kas rašo eilėraščius, kas drožia šaukštus! Svečiuose pas Stanislovą ir Sigutę Lisauskus Suginčiuose.

Dubingiai, Asveja, Jurkiškio upelio pažintinis takas. Kodėl seserys iš Dzūkijos persikraustė į Aukštaitiją? Laura Leškevičiūtė – apie žalčius apsimetėlius ir naujieną – Asvejos ežere pradėsiantį plaukioti pramoginį laivą „Laumaris“.

Kaip gamtos apsuptyje gyventi ir kurti sekasi dainininkei Aušrai Strumilienei?

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Molėtuose akmenų – nors užsimušk, vandens – nors prigerk, o duonos pelnyti nėra iš ko“, – senovės posakį primena Molėtų gidė Anželika Laužikienė.

Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.

Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaulių turizmo informacijos centre įkurtame tarptautiniame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ galima interaktyviai susipažinti su baltų genčių istorija bei kultūra, pradėti kelionę po Žiemgalą turistiniu maršrutu „Saulės kelias“, aplankyti Joniškį, Žagarę bei Jelgavą. Mintimis dalijasi tarptautinio baltų kultūros pažinimo centro sumanytoja Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.

Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.

Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“

Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.

Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.

Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.

Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Jeigu nebuvai Katyčiuose, vadinasi nebuvai ir Mažojoje Lietuvoje“, – pusiau juokais sako Katyčių evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas.

Žemaičių Naumiestis. Kodėl patogioje dviejų kelių susidūrimo vietoje žmonės neskubėjo kurtis? Į šį ir kitus klausimus atsako Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio ekspozicijos muziejininkas Saulius Sodonis.

Degučius garsina Šv. Vincento Ferero medinė trikampė bažnyčia. Maldos namų duris atveria prižiūrėtoja Bronislava Venckienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Švėkšnoje Vaidoto Bliūdžiaus dailidžių dirbtuvėse statomas kurėnas. Kam bus skirtas laivas? Pasakoja tradicinių amatų meistras V. Bliūdžius. Apie krikštų restauravimą mintimis dalijasi dailidė Audrius Paičius.

Švėkšnos tradicinių amatų centre puoselėjami tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas. Viktorija Paulauskienė ir Julija Jauniuvienė pristato kūrybines dirbtuves.

Šilutės rajone yra Vilkų Kampas, kaimas, kuriame gyvena ir istorinę sodybos aplinką puoselėja pedagogas Mindaugas Nogaitis. Per daugelį metų kolekcininko sukauptos etnografinės senienos mena įvairias istorijas, kurias mielai lankytojams pasakoja mėgėjų teatro režisierius M. Nogaitis. Taip pat visus vilioja Vilkų Kampo bandonijų ir armonikų muziejus. Jo įkūrėjas traukia vieną po kito instrumentą ir užgroja bei uždainuoja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prieš šimtą metų Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Smalininkai tapo Rytų vartais į Mažąją Lietuvą. Teatralizuotoje ekskursijoje pasakojama Smalininkų krašto istorija, vyksta edukacijos. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius dr. Arvydas Griškus skatina smalininkiečių kūrybingumą. Kartu su Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis moksleiviams rengia stovyklas, prisideda prie Smalininkuose kuriamo oro kadetų licėjaus.

Smalininkų mėgėjų teatro „Ąžuolynė“ aktorė Inesa Kazikaitienė pristato
kulinarinį paveldą.

Žinomas sportininkas Tauras Staniulis su bendraminčiais atgaivino Smalininkų kartodromą. Šiandien jame vyksta tiek profesionalios sporto varžybos, tiek trasomis važinėja mėgėjai.

„Panemunių turai“ su Jurbarko krašto pasakomis atidaro turistinį sezoną. Gediminas Naujokas pristato naujienas ir nepamiršta laiko patikrintų veiklų. Pavyzdžiui, gidas po Jurbarko miestą ir žiobrių ant laužo kepimo profesionalas Ričardas Vainikonis toliau kviečia į edukacijas.

Jurbarko Konstantino Glinskio mėgėjų teatro aktorius Vytautas Bacevičius skaito pasaką iš knygos „Jurbarko krašto pasakos“.

Vytenis Genys Jurbarko rajone, Naujasodžių kaime, prie Nemuno įkūrė turistinę stovyklą „Camp Genys“. Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas kviečia keliauti Lietuvos partizanų takais.

Šakiuose Rima Rauktienė veda Zanavykų ragaučiaus degustacijas, supažindina su Sūduvos krašto tradicijomis.

„Bulvės muziejus“ Kudirkos Naumiestyje plačiai atvėrė sodybos vartus. Agronomas Jonas Valaitis muziejų įkūrė išskirtinėje geografinėje ir istorinėje vietoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių krašte gausu kūrybingų žmonių.

Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu.

Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną.

Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi apie Pakertų kaimą.

Neseniai Žiežmariuose duris atvėrė vieša erdvė jaunimui „Taškas“. Faustas Gustainis kviečia į svečius.

Valentinas Žaltauskas Rumšiškėse įkūrė senovinės technikos, daiktų ir įrengimų muziejų „Pas senį“ po atviru dangumi. Gerą idėją palaiko Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Viktorija Kanapinskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorikas Rolandas Gustaitis – Kaišiadorių krašto metraštininkas.

Tradicinių amatų centras Žasliuose. Vaiva Taparauskaitė pristato amatų centro veiklą. Tautodailininkė, fotografė, edukatorė Jorė Jurgita Treinytė supažindina su darbais. Kaišiadorių krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja mintimis dalijasi apie kaišiadorietišką virtuvę.

Totorių kulinarinis paveldas. Pasakoja Marius Radlinskas iš Kaišiadorių bei Zita Milkamanovič ir Fatima Apanavičienė iš Keturiasdešimt totorių kaimo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lankyti miestelius ir kaimus, tyrinėti, puoselėti kviečia architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas ir architektas Vytenis Jonas Sinkevičius. Akiplotyje – Varėnos ir Lazdijų rajonai.

Valkininkų miestelis – vienas ryškiausių medinės lietuvių liaudies architektūros urbanistikos kompleksų, įsikūręs Merkio, Šalčios ir Gelužos upių pakrantėse.

Vienos gatvės Čižiūnų kaime galima pasivaikščioti akmeniniu grindiniu tarp senų ąžuolų ir liepų.

Vienintelis Lietuvoje išlikęs Degsnės kaimas stebina žydiška žemdirbių kaimo architektūra.

Keliaujame po Dzūkiją toliau, Lazdijų rajoną. Veisiejai –urbanistikos paminklas su didinga istorija ir gamta. Klebonas Žydrūnas Burnys atrakina Dzūkijos katedros ir kriptos duris. Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorė Rimgailė Zelenauskaitė pasakoja apie lankytinas vietas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vilkaviškio kraštas išaugino lietuvių tautos patriarchą Joną Basanavičių, Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką. Vilkaviškio kraštas Lietuvai ir pasauliui pažėrė talentų žvaigžyną...

Laidoje dalyvauja istorikas Antanas Žilinskas. Su miestu supažindina Vilkaviškio turizmo ir informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, gidės Elena Savickienė ir Ona Maksvytienė, turizmo vadybininkė Alma Brazytė, kavinės savininkė Teisutė Čiapinskienė, pardavėja - konsultantė Kristina Liaudanskienė ir per ekskursiją sutikti vilkaviškiečiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šyvio šokdinimas, Gražiškių miestelio sena tradicija, įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Vitas Venclova iš Bambinių kaimo sudarė aprašą, kurį patikėjo kultūros centrui. Gražiškių miestelio seniūnė Ramutė Didvalienė pasakoja apie nuo neatmenamų laikų Gražiškiuose iš kartos į kartą perduodamą Šyvio šokdinimo tradiciją. Andrius Milinkevičius, etnologas iš Vilkaviškio r. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, tikisi, kad Šyvį šokdins visoje Lietuvoje.

Paežerių dvare įsikūręs Vilkaviškio krašto muziejus švenčia 60-metį. Prisiminimais dalijasi buvęs direktorius istorikas Antanas Žilinskas. Paežerių dvarą ir muziejaus ekspozicijas pristato vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikienė.

Gižai – vartai į Vilkaviškio kraštą. Kaimas, kurį vietiniai vadina Liepų, šiais metais mini 410 metų sukaktį. Ona Maksvytienė iš Gižų kaimo bendruomenės kviečia į ekskursiją.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gal norite ekskursijos po LDK plytinę ir senoviškai išsidegti plytų? Kojomis ar rankomis suplakti molį? Dzūkijos miške su kalnų slidėmis nusileisti nuo įvairaus sudėtingumo trasų?

Tai tik menka dalis to, ką galima patirti Krūminių kaime Gintaro ir Tatjanos Kniežų sodyboje.

Nuotaika ir mintimis dalijasi Anastasija Rein su sūneliu Oskaru ir Laura Černiauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje steigiasi savarankiški teritoriniai-administraciniai dariniai, pasivadinę respublikomis.
Perlojos ir Joniškėlio respublikų fenomenas.

Istoriją primena Marija Lūžytė ir Viktoras Stanislovaitis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Kulautuva pasitinka naujais sumanymais. Buvęs tarpukario kurortas, neseniai atgavęs kurortinės teritorijos statusą, kviečia į renginius, pramogauti, sportuoti, gerti mineralinį vandenį ir kvėpuoti tyru pušų oru.

Kulautuvoje gyveno ir gyvena meniški žmonės. Apie juos pasakoja Kulautuvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas, kraštotyrininkas, gidas Mykolas Fedaravičius ir kviečia į ekskursiją po miestelį.

Kulautuvos laisvalaikio salės renginių organizatorė, dainininkė Andžela Mickutė dalijasi mintimis apie garsųjį bardų festivalį „Akacijų alėja“ ir kitus miestelio renginius bei kolektyvus.

Dailininkė, tekstilininkė-dizainerė Gaila Akelienė Kulautuvą puošia žibintais. Su miestelio bendruomene padarė 12 žibintų, kurie pabiro po kurorto erdves ir gyventojų kiemus.

Tarp pušų gyvena ir kuria inžinierius, architektas, restauratorius Rimantas Šermukšnis. Jis laiko veltui neleidžia. Būdamas aštuoniasdešimties pradėjo tapyti, savo rankomis lipdo barokinio stiliaus paveikslų rėmus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kulautuva – 2023 m. Lietuvos mažoji kultūros sostinė.

Istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Mykolas Fedaravičius kviečia pasivaikščioti po Kulautuvą ir pristato garsųjį tarpukario kurortą.

Kulautuvai atkurtas kurortinės teritorijos statusas. Kas lėmė tokį sprendimą? Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Kulautuvos pagrindinės mokyklos moksleivis Adomas Brazauskas į miestelį pritraukia svečių. Jaunasis diskgolfo sportininkas žaidžia, dalyvauja varžybose, laimi ir garsina Kulautuvą bei naują sporto šaką Lietuvoje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Paminklo „Gedimino laiškas“ skulptorius Martynas Gaubas gyvena Birštone.

Zigmas Vileikis, Birštono džiazo muzikos festivalio įkūrėjas ir rengėjas, vadovauja Birštono kultūros centrui.


Nidą į Birštoną iškeitusi Rasa Norvilienė pradėjo vadovauti Birštono meno mokyklai ir žada naujų pokyčių.


Ką veikti žiemą Birštone? Mintimis dalijasi Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Birštonuokimės, birštonuokimės,
Kolei jauni esame,
Nebebus laiko birštonuotis,
Kai visas kišenes iškratys kiti“
Moderninis XX a. pirmos pusės tinklaraštininko Juozo Tumo-Vaižganto eiliavimas stebina šmaikštumu.

Birštone sugyvena senos ir naujos tradicijos. Apie senąją Tulpės purvo gydyklą karališkajame kurorte pasakoja Inga Treigienė. Meditacinės biblioterapijos, gydančio skaitymo ar pagalbos balsų reikia ieškoti Birštono viešojoje bibliotekoje, kuriai vadovauja Alina Jaskūnienė. Oreivystės tradicijas Birštone puoselėja Žydrūnas Kazlauskas. Oro balionai kyla virš didžiųjų Nemuno kilpų, Birštono, Prienų, Punios. Kaimo turizmo „Panemunio sodyboje“ vyksta edukacijos, kepama ir ragaujama dzūkiškų bandų. Dzūkų regiono kulinarinį paveldą pristato gidė Vilija Rutkauskienė, bandas kepa Kristina Darginienė, su liže aplink krosnį sukiojasi Žydrūnas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pirmojo pasaulinio karo istorinis ir kultūrinis paveldas Zarasų krašte atrandamas iš naujo. Rytų Lietuvos pasienio miestas ribojasi su Latvija. Abiejuose pusėse miškuose, gyvenvietėse, pakelėse gausu Vokietijos kaizerinės kariuomenės paliktų bunkerių, keistų statinių, sudėtingos įtvirtinimų sistemos fragmentų. Zarasų krašte, kaip ir Latvijoje, buvo sukurta unikali fortifikacijos sistema. „Gyvybės ir mirties“ fronto linija kelerius metus laikėsi Lietuvos ir Latvijos teritorijoje.

Šiandien šis paveldas vilioja lankytojus. Istorikas Ramūnas Keršys iš Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kviečia į žygį.

Latvijoje, Medumo gyvenvietėje, su Pirmojo pasaulinio karo ekspozicija supažindina Medumo pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Miropija Petkune. Turmante laukia susitikimas su seniūnu Stanislovu Stankevičiumi.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į Inturkę – istorijos ir legendų, į Kačergus – pas žirgus!

Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti?

Inturkė žiemą ir vasarą vilioja svečius ir randa ką pasiūlyti. Apie tai mintimis dalijasi Inturkės seniūnė Almutė Navickienė, bibliotekininkė Onutė Cesiulienė, Bendrystės centro vadovė Vaida Bacenskaitė.

Kačergų kaime įsikūrusioje Žirgų oazėje galima rasti atgaivą širdžiai ir protui. Šunys, katinai – gyvūnai tarsi iš pasakų pasailio. Žirgai mielai draugauja su žmonėmis, glaustosi, žaismingai baksnoja ir ragina žaisti. Su šiais patikimais žirgais galima leistis į pažintinius žygius po Labanoro regioninį parką.

Žirgus prižiūri ir jais rūpinasi vilniečiai Ramunė ir Šarūnas Radavičiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Visos problemos, apie kurias šiandien kalbame, susiveda į vieną dalyką: negerbiame žmogaus. Norėčiau visiems palinkėti mokytis ir stengtis reikšti pagarbą vienas kitam. Man atrodo, šito mūsų visuomenėje labai trūksta“, – linki prof. dr. Halina Kobeckaitė.

Senuosius metus palydėkime su viena mažiausių tautų pasaulyje – karaimais: Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke Karina Firkavičiūte, verslininku Artūru Lavrinovičiumi su šeima ir tradicinių karaimų patiekalų kavinės savininke Ingrida Špakovskaja.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Pradėkime nuo savęs“, – visiems linki Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos vienuolė sesuo Irena.

Kernavės ir Musninkų parapijų klebono kun. Mariaus Talučio atvirumas, empatija ir humoras – raktas į parapijiečių širdis ir ne tik... Belaukiant Šv. Kūčių vakaro, pokalbis su dvasininku ir vienuole neprailgs.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ramiai ir jaukiai laukti švenčių padės tradicinių šiaudinių sodų rišimas.

Apsilankykime Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje, šiaudinių sodų karalystėje. Pokalbio prie stalo susėdo sodų rišėjos, muziejininkė Vida Sniečkuvienė ir asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė.

Apie Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus įkūrimą, renginius ir edukacijas pasakoja muziejininkas Arūnas Sniečkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Netoli Molėtų, Videniškių kaime, galima aplankyti unikalų kultūros paveldo objektą – Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno ansamblį. Vienuolynas – Molėtų krašto muziejaus padalinys, kuriame gyva ne tik istorija, bet vyksta parodos ir kiti renginiai, edukacijos.

Ką mena Videniškių bažnyčios ir Augustinų vienuolyno sienos? Kokias edukacijas siūlo muziejininkai? Kokia Videniškių kaimo istorija?

Laidoje mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkės Jolanta Slavinskienė, Kristina Degutienė bei Vindeniškių seniūnė Genovaitė Mozūrienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Striukų kaime sodybą turi Gediminas Ališauskas. Ne tik duona gyvas ūkininkas. Senelio žemėje įkūrė unikalų akmenų parką, į kurį traukia ekskursijos iš Lietuvos ir užsienio.

Linkuva – dar vienas urbanistikos paminklas Pakruojo rajone. Linkuviai stengiasi, miestą garsina renginiais bei festivaliais.

Apsilankę Linkuvos kultūros centre susipažinsime su jaunimo muzikos grupe „Septima“ ir jos vadovu Kęstučiu Meiliūnų. Apie renginius ir kultūros veiklas pasakos Linkuvos kultūros centro direktorius Methardas Zubas.

Linkuvos gimnazijos muziejaus vadovė Aldona Ašmonavičienė pasidalys mintimis apie miesto istoriją ir šiandieną.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pakruojo rajonas didžiuojasi miesteliais – urbanistikos paminklais. Šį kartą keliausime į Žeimelį, kuriame kelis šimtmečius sugyveno keturios konfesijos: katalikai, evangelikai-liuteronai, sentikiai ir žydai.
Žeimelį garsina fizikos ir chemijos pasaulyje žinomas mokslininkas Teodoras Grotusas, genijus, pralenkęs laiką.
Žeimelyje veikia ne tik Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“, bet ir senos technikos ir įvairių remonto įrankių.

Apie Žeimelį pasakoja Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vadovė Daiva Skrupskelytė. Su senos technikos ir įvairių remonto įrankių muziejaus eksponatais supažindina kolekcininkas, muziejaus įkūrėjas Juozas Grigaliūnas.

Žeimelio bistro-kavinės savininkas Gediminas Smelevičius dalijasi mintimis, kaip pavyko miestelyje su kava išstumti alų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jeigu norite pajausti seną kaimo dvasią, apsilankykite Grabijoluose – etnografiniame vienos gatvės kaime.

Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kai norėsite pramogų ir rinksitės Elektrėnuose įsikūrusį vandens sporto ir pramogų uostą Wind Port, būtinai pravažiuosite Pastrėvį, kaimą, pro kurį veda vienintelis kelias į didžiausią Baltijos šalyse vandens batutų parką.

Ar daug žinoti apie šį kaimą, seniūnijos centrą? Gal teko užsukti ir pabendrauti su vietiniais?

Jei ne, siūlau susipažinti su Pastrėvio seniūnu Arūnu Kanapecku, kaimo istorijos puoselėtoja Laima Tidikiene, Pastrėvio bendruomenės pirmininke Viktorija Juknevičiene ir keramike Rasa Rakauskiene.

Pastrėvys įsikūręs Elektrėnų savivaldybėje netoli Strėvos upės, pietinėje Elektrėnų marių pakrantėje. Likimas Pastrėviui buvo palankus, prasidėjus Elektrėnų jėgainės statybai, kaimo neužliejo vanduo.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Alytus žalias miestas, kurį supa miškai ir parkai. Nemunas, piliakalniai, ežerėliai su paplūdimiais sudaro kurortinio miesto įspūdį.

Pasižvalgykime po Alytų su Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene ir Alytaus miesto savivaldybės Apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Ramune Zubre.

Susipažinkime su gatvės pastatų sienų menininku Pijumi Šematulskiu ir Kavos kultūros namų įkūrėjais, kavinės „Kavos skveras“ savininkais Giedriumi ir Neringa Platūkiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip keičiasi Alytus, Lietuvos kultūros sostinė?
Mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.

Alytaus kraštotyros muziejaus parodos ir ekspozicijos. Pristato direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Daina Pledienė.

Ekskursija po Alytaus miestą su muziejininku-istoriku Vilmantu Dunderiu ir Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene.

Senoje Alytaus sinagogoje įkurtame Audiovizualiųjų menų centre veikia Chaimo Soutine ir Amadeo Modigliani paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“. Apie centrą ir parodą pasakoja režisierius Arvydas Kinderis bei muziejininkė-konsultantė Lina Valaitytė.

Archeologijos muziejaus ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Muziejininkai Artūras Balčiūnas, Rugilė Švirinaitė ir Karolis Zabita.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Vievyje gyvena pakelės, parubežio žmonės. Ir tuo viskas pasakyta. Mes esame tokie, kokie esame“, – sako buvusi istorijos mokytoja Romutė Lapinskienė.

Vievis švenčia 500 m. jubiliejų. Vievis – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Gyventojai domisi Vievio istorija, džiaugiasi naujai pastatytu Vievio kultūros centru, paminklu Oginskių dinastijai atminti.

Susitikime su Vievio kultūros puoselėtojais. Tai – suaugusiųjų dramos studijos „Vievio teatras“ režisierius Vytautas Mikalauskas ir aktorius Antanas Anskaitis bei Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Širvintoms reikia krašto muziejaus. „Mieste jis taptų dar vienu traukos centru“, – sako buvęs istorijos mokytojas, kraštotyrininkas Jonas Stankevičius.

Medžio drožėjas Kęstutis Norušis kviečia pereiti „Briedžių taku“.

Širvintų sporto centras atviras ne tik vietiniams, bet ir svečiams. Krepšinio treneris Martynas Kriaučiūnas džiaugiasi vaikais ir krepšinio sale, puikiomis sąlygomis treniruoti jaunąją kartą.

Širvintų sporto centro direktorė Alina Zapolskienė vedžioja po naują baseiną. Širvintų rajono savivaldybės atstovė Eglė Piškinaitė, kineziterapeutė Lina Baltrukovičienė ir Trečiojo amžiaus universiteto dalyvės Levutė Vitienė bei Regina Baronienė mintimis dalijasi apie treniruotes senjorams, keliones ir besikeičiantį miestą.

Gero maisto namų „Alkanas briedis“ savininkai Mykolas ir Ieva Lučiūnai kviečia į edukaciją: lauke keptas maistas ant žarijų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žmonės patys kuria aplinką, kuri traukia arba – ne. Musninkų bendruomenė ir aplinkinių vietovių gyventojai deda daug pastangų, kad vaikams ir jaunimui savo krašte būtų gera gyventi savo krašte, o išsimokslinę norėtų grįžti į gimtąsias vietas.

Pokalbio Musninkų vaikų dienos centre „Aitvarai“ susirinko klebonas Marius Talutis, VU Teisės fakulteto doc. Gintautas Sakalauskas, centro vadovė Daiva Drazdauskienė, centro darbuotojas Andrius Baškatovas ir moksleivė Elizaveta Kaštaljanovaitė.

Telefonu – su Čikagoje gyvenančia lietuve Marija Bareikaite-Remiene, nepailstama Musninkų mecenate.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė.

Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.

Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.

Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.

Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.
Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.
Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.
Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kalvarijos krašto žmonės sako, kad buvusioje jotvingių žemėje kasmet derlius nuimamas du kartus. Pavasarį renkami akmenys, rudenį – ūkininkų išaugintos gėrybės.
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir vietinius. Istorija, gamta ir žmonės nepalieka abejingų. Keliauti po Liubavą ir jo apylinkes kviečia gidė Asta Jankeliūnienė ir Kalvarijos gyventojai. Kodėl vietiniai nori pažinti Liubavą?

Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, istorikas Alvydas Totoris primena Liubavo istoriją. Apie poreikį keliauti ir pažinti kraštą mintimis dalijasi Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.

Keramikas, poetas Virgilijus Bespalovas su žmona Jūrate Liubave apsigyveno prieš metus. Kaip sekasi realizuoti kūrybines idėjas?

Liubave svečiuosimės pas Gintą ir Rasą Baliulius, kurie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo auginti levandas ir edukuoti. Kodėl kalvotame lauke atsirado levandų žydėjimo Saulės laikrodis? „Levandų teRasa“ skiriama tiems, kas neturi galimybės nuvykti į Provansą.

Kalvarijos krašto gyventojai kalvas vadina kalnais. Kodėl? Juodelių skardis, Kačergų ar Senosios bažnyčios kalnas akina sutikti, kad Sūduva – tikrai kalnuotas kraštas ir neigia mitą apie Suvalkijos lygumas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Sangrūda, Lietuvos mažoji kultūros sostinė, kviečia prisiminti buvusią Lietuvos–Lenkijos sieną. Senasis pasienio rokadinis kelias mena laikus, kai „Geležinė uždanga“ neleido patekti į Europą. Dar ir šiandien galima matyti spygliuotos vielos sienos fragmentus, stulpus.
Į ekskursiją su ketrurračiu ir džipu palei pasienį kviečia Arvydas ir Asta Verbaliai su dukra Vaida iš Rūdninkų kaimo.

Sangrūdoje poezijos vakarams ir susitikimams duris atvėrė Evaldo ir Nijolės Silickų sodyba.

Angelė Bapkauskienė, Sangrūdos kultūrinių veiklų organizatorė, kviečia aplankyti Lietuvos mažąją kultūros sostinę.

Istorikas Alvydas Totoris, Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, supažindina su Kalvarijos istorija

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Sangrūda šiais metais ir švenčia, ir kuria planus ateičiai. Sangrūdiečiai bendradarbiauja su Punsko lietuviais ir puoselėja draugiškus santykius.

Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas Alvydas Totoris primena Sangrūdos istoriją.

Sangrūdos seniūnijoje pokalbio susirinko seniūnė Vilija Remeikienė, bendruomenės pirmininkė Vaida Skuolienė, bibliotekininkė Margarita Žardeckienė ir kultūrinių veiklų organizatorė Angelė Bapkauskienė.

Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis mintimis dalijasi apie bendradarbiavimą ir šiltą bendravimą su Sangrūda.

Sangrūdos parkas, bažnyčia, Sangrūdos gimnazijos muziejus. Tautodalininkas Saulius Čėsna, zakristijonas Juozas Kulpanas ir Sangrūdos gimnazijos muziejaus vadovė Rūta Pankienė.

Sangrūdos ir Gazdų kaimai. Chašlama pagal Beną Markevičių, Danutės Grigutienės unikalaus pyrago receptas. Kaktusui abejingų nėra.

Gazdų vandens malūnas, kriokliai ir šaltinis. Ramutė Sinkevičienė.

Punskas, Ožkinių kaimas, pramogų ir poilsio centras „Šilainė“. Sandra Šuščevičienė.

Po Sangrūdą ir Punską keliaujame su Angele Bapkauskiene, kultūrinių veiklų organizatore.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorikas, archeologas Žygimantas Buržinskas kviečia į Liškiavą, unikalų kaimą Dzūkijoje.

Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas.

Liškiavos retų ir vaistinių augalų kolekcija. Gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius.

Skulptorius, keramikas Algimantas Kazlauskas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tadas Balaišis, Visagino automobilių klubo prezidentas, su komanda dalyvauja ir organizuoja automobilių ralį Visagine bei žada atgaivinti legendines varžybas.

German Skripničenko vadovauja sporto įmonei „Kūno laboratorija“ ir skatina vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius sportuoti.

Visagine prie ežero įsikūręs kavos baras „Sava“ kviečia į kavos ir arbatos degustacijas, muzikinius vakarus.
Mintimis dalijasi Artem Zarovkin ir Vladimir Potapov.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Mados muziejus Visagine pritrauktų svečių ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir pasaulio“, – sako mados istorikas Aleksandras Vasiljevas.

Festivaliai ir renginiai Visagine.

Visagino kultūros centro direktorius Audronis Imbrasas, kultūrinės veiklos skyriaus vadovė Larisa Podberiozkina ir „Visagino country 2022“ festivalio garbės prezidentė Elena Čekienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dainavos šalis – didysis Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo mitas. Rašytojo memorialinis muziejus Subartonyse. Muziejininkė Laimutė Raugevičienė.

Dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“. Eglė Kašėtienė jaučia nuolatinį nerimą dėl dzūkiškų tradicijų, dzūkų kultūros ateities.

Profesionalus muzikantas Nerijus Bakula sukūrė verslą ir Varėnoje turi maisto furgonėlį „Trys mėsininkai“. Kodėl toks pavadinimas? Akordeonistas, pedagogas sugeba derinti skirtingas veiklas. Varėnos slėnyje organizuoja pirmąjį profesionalios muzikos festivalį „Vasaros sonata“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Dvasinė Dzūkijos sostinė – Merkinė. Ko semtis iš praeities? Kaip gaivinti Merkinę? Atsakymus žino Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas ir muziejaus mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas.

Dubysos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras. Direktorių, fotografą Algimantą Černiauską labiausiai džiugina vaikai, kurie nuoširdžiai žavisi menininkų kūryba, gamta.

Dailininkas, dekoratorius, renginių organizatorius Algimantas Rokas Černiauskas grįžo ir šaknis leidžia gimtinėje.

Restorano „Dzūkinyčia“ vadovė Živilė Valukynienė derina tradicinius dzūkiškus ir modernios virtuvės patiekalais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Gyventi su klausimais man yra turtinga“, – mintija etnokosmologas Gunaras Imantas Kakaras.

Dangaus šviesulių stebyklos ir etnografinės sodybos vadovas bei įkūrėjas Jonas Vaiškūnas.

Skudutiškio šventvietės kompleksas: paženklinti akmenys, stebuklingas šaltinis ir koplyčia. Apie sakralinę vietą pasakoja Rita Varatinskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė.

SKAUTŲ SLĖNIS, vadovas Jonas Dragūnas.

GYVATOS bendruomenė – pagarba žmogui ir žemei, Sigita Vaičiutė.

Plaukimo meistras Vaidotas Gumbis atranda Kaišiadorių kraštą per ežerus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar Molavėnai gali būti Pilėnų vieta? Gal jų vieta ant Ižiškių piliakalnio? Kokiais padavimais išsiskiria Ylių kalva, vadinama Armatkalniu?

Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis. Kodėl reikia saugoti natūralias pievas? Atsakymą žino Dubysos regioninio parko ekologas Vaidas Greičius.

Kryžkalnyje įamžintos Lietuvos partizanų kovos.

Su Keliautojo žinyno autoriais Vyteniu ir Junona Almonaičiais keliaujame po Nemakščių kraštą.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nemakščiuose tikrai yra kas veikia. Galima su trenksmu ir muzika pasivažinėti aštuonračiu miestelio gatvėmis ir taip susipažinti su Lietuvos mažąja kultūros sostine.

XX a. pradžioje Nemakščių bajoras Pšemislovas Neveravičius pirmasis pasaulyje sukūrė savaeigį vežimą. Po šimto metų Leonas Tamulevičius nusprendė atkurti aštuonratį ir įkurti muziejų.

Su Keliautojo žinyno autoriais ir sudarytojais Vyteniu ir Junona Almonaičiais pasidairysime po Nemakščius. Ir kaip visada kelionėse laukia netikėti susitikimai! Šį kartą – su Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonu Arūnu Bladžiumi.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Vaikystėje tėtis pasakojo apie mažą malūnėlį prie upelio, kurį pats sukonstravo. Ir aš apie tai pradėjau svajoti. Kadangi negalėjau statyti malūno prie upės, teko pačiam sukurti Gargažėlės upelį. Nesiliauju visiems kartojęs, kaip gera turėti svajonę. Tačiau svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi“, – mintija kalvis Juozas Kavaliauskas, Leipalingio kaime savo rankomis įkūręs veikiančią „Malūno kalvę“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vasarokime ir atraskime Panevėžio rajoną!

Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė ir turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė garsina Panevėžio vardą ir akina keliauti po Panevėžio rajoną.

Ožkų sostinėje Ramygaloje atkuriamos krašto tradicijos, amatai. Ramygalos klubui „Savos erdvės“ vadovauja dailės mokytoja, keramikos tautodailininkė Laima Kiškienė.
Audronės ir Albino Kisielių sodyboje kepama ne tik duona ir pyragai. Jie įkūrė Duonos kelio skulptūrų parką, rengia Duonos šventes, edukacijas. „Radviliškių kaimo kepyklos“ pavadinimas mena išnykusį kaimą.

Mažame Krekenavos miestelio centre atidarytas šeimos restoranėlis Laimė kartu laukia ne tik vietinių, bet ir svečių. Rasa Marozienė ir trys jos dukros stačiai konkuruoja su didmiesčiais ir stebina patiekalų įvairove, sveiku maistu bei vakariniais renginiais.

Ustronės vienkiemyje verta aplankyti Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų. Muziejininkas Audrius Daukša visada pasitinka su muzika ir daina.
Upytėje, linų ir legendų krašte, susipažinti su tradiciniais amatais kviečia Upytės tradicinių amatų centras. Edukatorė Vilija Petkūnienė pristato tautodailininkus ir kviečia užsukti į kalvę pas Vygintą ir Rolandą Jakubonius, audėją ir juostų pynėją Ireną Vilienę.

Apie Bistrampolio dvarą ir jo ūkį pasakoja Kristina Kriugiškienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kad Ukmergės gatvėmis vaikšto dar neparašytas bestseleris?
Tai – mišrių kovų menų meistras Teodoras Aukštuolis! Iš pažiūros, grėsmingas kovotojas, šiltas, draugiškas ir simpatiškas žmogus. Augina bites, visiems dovanoja medų, o laisvalaikį leidžia keliaudamas motociklu.

Ukmergės sporto centras apima daugelį sporto šakų. „Šilo“ gimnazijoje šachmatų trenerė Virginija Savickienė ugdo jaunuosius šachmatininkus.

Ukmergės neįgaliųjų sporto klubui „Vilkmergė“ vadovauja žinomas Ukmergės krepšinio sporto klubo „Olimpas“ vadovas Nerijus Vasiliauskas. Jo siekis – sportą jungti su kultūra.

Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis žada permainų stadione.

Ukmergės fabrikų kroso taurės įkūrėjai ir dalyviai dalijasi mintimis apie rengiamas varžybas visai Lietuvai. Tai – Jolanta Kuprionienė, Sandra Sokolnikovaitė, Žilvinas Maleronka, Lukas Daujotas ir Laurynas Bačiulis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaukime po Kaišiadorių rajoną ir atraskime įvairių tikėjimų bendruomenes! Kelią rodo gidas Juozas Sindaravičius.

Kaip gyvena vaišnavai Šventojo vardo vienuolyne Paltininkų kaime?
Su aplinka, senų karvių prieglauda ir vienuoliais supažindina Gediminas Bukanas.

Guronių kaime pasivaikščiokime po Rožinio slėpinių parką, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškę. Rekolekcijų namuose vienuolė sesuo Milda papasakos apie rožinių ekspoziciją. Pasilabinsime su Žaslių parapijos klebonu kunigu Algiu Ananiu.

Susipažinti su senovės baltų tikėjimo tradicijomis į Dovainonių kaimą kviečia „Saulės vartų“ bendruomenės vaidilė Audronė Jotkonė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl Leipalingis tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine? Kokiais renginiais vilios svečius užsukti į istorinį miestelį?
Leipalingio miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Krivonienė ir Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė pasakoja apie Leipalingio dvare organizuojamas jotvingių šventes, edukacijas.

Ką unikalaus galima pamatyti Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejuje? Su ekspozicijomis supažindina muziejaus vedėja Laima Žukauskaitė.

Marija Galvanauskienė, Leipalingio ragana, iš laikraščių pina širdžiai mielus namų apyvokos reikmenis, aktyviai dalyvauja renginiuose.

Gera grįžti į vaikystę! Ūkininkas Antanas Vailionis gyvena Taikūnų kaime, netoli Veisiejų. Sodyboje „Silvestro dvaras“ rengia žygius į plėšikų girią.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kviečia „Skambantis Kavarskas“. Lietuvos mažoji kultūros sostinė žada nustebinti Joninėmis prie stebuklingo Šv. Jono šaltinio. Pradžiuginti svečius kultūriniais renginiais ruošiasi Kavarsko namų bendruomenė, kurios pirmininkas klebonas kunigas dr. Nerijus Vyšniauskas.
Ką slepia Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijos?

Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė primena Kavarsko, Žvirblėnų ir Pienionių dvaro istoriją.

Seniūnaitis Algirdas Gansiniauskas pasakoja apie tvenkinį, kuriame plauko vaivorykštiniai upėtakiai.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Angelų pieva“ Utenoje ir Ruklių kaime. Kas tie angelai? Mintimis dalijasi kunigas Saulius Kalvaitis.

Ką galima nuveikti Juknėnų kaime? Į klausimą atsako Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė.

Lėlės ir lapės Gimžiškių kaimo sodyboje. Su tautodailininkės Editos Kušleikienės kūryba galima susipažinti socialiniame tinkle „Facebook“. Lapių kolekcija – sodyboje.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kas lėmė, kad Užpaliuose iki šiol gyvena laisvos dvasios žmonės?
Miestelio istoriją pasakoja Giedrius Indrašius.

Lankytojams duris atvėrė Užpalių dvaro oficinoje įkurtas muziejus. Dvaro kamenyčią naujam gyvenimui prikėlė ūkininkė Viktorija Jovarienė. Viena pirmųjų Lietuvoje žirgininkių moterų, Sartų lenktynių žirgų vadeliotoja nusprendė didžiąją dalį ekspozicijų skirti žirgininkystei. Jau dabar galima aplankyti šimto abrūsų menę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukacijose. Užsukime pas legendinę Užpalių moterį ir jos dukrą Eglę Jovaraitę.

Ved. Jolanta Jurkūnienė