Radijo popietė

Šį šeštadienį Madride vyksiančias Čempionų lygos finalo rungtynes visame pasaulyje stebės trečdalis milijardo žiūrovų. Mėgėjiškai futbolą žaidžia 250 mln. planetos gyventojų. Kodėl futbolas toks populiarus, kuo jis įdomus ne tik stadione? Apie svarbiausias Europoje šią savaitę futbolo rungtynes, futbolo fanų patirtis, Anglijos klubų dominavimo priežastis, populiariausio pasaulyje žaidimo pamokas visiems kalbės futbolo ekspertai Rimantas Mackevičius ir Aivaras Dočkus. Ved. Arvydas Urba.

Kaip kūrybišką mąstymą pritaikyti įvairose mokyklos disciplinose – ne tik menuose, bet ir fizikoje, chemijoje, matematikoje? Pokalbis su projekto „Kūrybingumo mokykla“ autoriais filosofu Kristupu Saboliumi ir reklamos kūrėju Tomu Ramanausku apie kūrybiškumo apraiškas mokykloje, mokinių ir mokytojų santykį su kūrybingumu.
Ved. Indrė Kaminckaitė.

Mados industrija yra viena labiausiai aplinką teršianti pramonės šaka. Kasmet pagaminama apie 80 mlrd. drabužių, o po panaudojimo net 3 iš 4 yra išmetami arba sudeginami. Sakoma, geriau pirkti brangesnį, bet kokybišką drabužį, nei kelis pigius, kuriuos vėliau išmesime. Taigi, kas yra „greitoji mada“, kurią propaguoja prekybos centrai, o kas yra „tvari mada“? Gal tai - senelės skara, kuri vėl randa vietą ir mūsų spintoje? Pašnekovės - dizainerė, Vilniaus dailės akademijos kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė ir mados tendencijų prognozuotoja, Vyrų mados savaitės organizatorė Marija Palaikytė pataria, kaip rengtis stilingai ir būti draugiškai aplinkai
Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Kada tiesiog pasikalbėti su geru draugu, o kokiu atveju pagalbos verta kreiptis į psichologą? Kaip ta pagalba teikiama, kas vyksta psichologo kabinete ir kas jame vykti neturėtų?
Kaip pasirinkti profesionalų specialistą – pokalbis su psichologe, psichoterapeute Agne Matulaite.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Tai patiria lietuviai, kurie užaugę su pasaka apie Lietuvą, atranda ją jau suaugę. Atranda, kartais nustemba, bet apie išvykimą nesvarsto. Tokią ar panašią istoriją pasakoja ir Tomo Vengrio iš JAV filmas „Gimtinė“.

Apie patirtis, gyvenimą čia ir filmą – režisierius Tomas Vengris ir taip pat Lietuvoje savo gyvenimus kuriantys išeivijoje gimę ir augę – Aidas Kuolas ir Dainius Šileika.

Ved. Gabija Narušytė.

Šį pavasarį daugelio augalų vegetacija sutapo su šalnomis, o užfiksavus sausros ir karščio rekordus jau aišku, kad vaisių ir uogų derlius bus gerokai mažesnis. Ar tinkamas naujų veislių vaismedžių ir vaiskrūmių pasirinkimas gali sumažinti klimato kaitos padarinius? Kaip atrodys mūsų sodai po kelerių metų? Pasakos ir klausytojus konsultuos patyręs sodininkas, ūkininkas Gediminas Cijūnaitis.
Ved. Arvydas Urba.

Laidoje jūsų laukia muzikanto Marko Palubenkos mintys, bet ne apie muziką, o apie save patį – ar jis moka atsiprašyti ir atleisti, ar yra kantrus, kaip jį mato draugai ir artimieji, kaip jis reaguoja į nesėkmes, ko jam trūksta, ką davė scena, ar jaučiasi esąs geras žmogus. Ved. Inga Ramoškaitė.

Būdami dalimi šios šalies nuolatos matome dalykus, kurie nėra tobuli, kurie galėtų būti kitokie, kurie galėtų būti daugiau geri man ir mano artimam. Bet galbūt yra būdų, kaip ne tik laukti šviesesnio rytojaus, o kurti jį? Galbūt kai duosi, tai daugiau ir gausi?

Kartu su „Kurk Lietuvai“ iniciatyva kalbamės apie 3 konkrečias idėjas, kurios per ateinančius keletą metų išspręs tris skirtingas problemas arba prisidės prie jų sprendimo būdų. Kalbamės apie: Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimą, Viešosios politikos laboratorijos – Policy Lab – veiklos modelio sukūrimą ir įveiklinimą, Reaguok.lt – pagalbos įvykus patyčioms mokykloje efektyvinimą. Tai tik trys idėjos, kurios prisidės prie sprendžiamų problemų, bet jų gali būti daugiau, visuomenė pati gali spręsti savo problemas. Kaip tai sekasi daryti dabar – atsakymai laidoje, kuri gali tapti atspirties tašku idėjų pagausėjimui geresnio krašto, kuriame gyvename, kūrimui.

Laidos vedėjas Tomas Lukaševičius.

Ką mums reiškia senatvė ir kodėl jos dažnai taip bijoma? Ko iš tiesų siekiame išvengti, norėdami išlikti amžinai jauni?
Apie tikrus ir tariamus senatvės sunkumus bei privalumus – pokalbis su Lietuvos sociologijos tyrimų centro darbuotoja, sociologe Gražina Rapoliene.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Galbūt visai šalia jūsų yra garbaus amžiaus žmogus, kuris dirbo, kūrė, buvo įvykių sūkuryje, o dabar ištisus mėnesius neturi su kuo pabendrauti nei akis į akį, nei telefonu? Nesunku įsivaizduoti, kokie jie vieniši, o tokių žmonių daugėja, pastebi „Sidabrinė linija“, teikianti nemokamą pasikalbėjimo telefonu paslaugą vienišiems garbaus amžiaus žmonėms.

Kodėl svarbu turėti su kuo pasikalbėti, apie ką kalbėti ir kas gali būti tie vienišų žmonių klausytojai ar kalbintojai? Apie tai „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis, savanorės Ieva Čerbulėnienė ir Asta Jurėnaitė, „Sidabrinės linijos“ komunikacijos specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė.

Ved. Gabija Narušytė.

Mėgstate pomidorus, bet neturite žemės sklypo? Nenusiminkite - išsiauginti šių labai naudingų daržovių galime ir balkone ar terasoje.
Yra išvestos specialios veislės, pasižyminčios mažu ūgiu ir gausiomis mažų pomidoriukų kekėmis. Gerą derlių galima gauti iš vazoninių pomidorų. Kaip? – patars ir klausytojus konsultuos Eglė Gintauskienė. Ved. Arvydas Urba.

Garsi filosofė politologė Hannah Arendt dar praėjusio amžiaus viduryje prabilo apie autoriteto krizę. Tačiau pasak Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovo Donato Puslio, autoriteto samprata šiandien yra labai klaidingai suvokiama, o sukilti reikia ne prieš patį autoritetą, bet melagingas jo formas. Ar šiandien tebeieškome autoritetų ir apskritai tikime jų egzistavimu? Apie autoriteto reikšmę anuomet ir šiais laikais, vyresniosios ir jaunosios kartos požiūrį į jį - pokalbis su Donatu Pusliu.
Ved. Indrė Kaminckaitė.

Senus savo drabužius dažniausia išmetame ir perkame kitus, iš dėvėtų rūbų parduotuvės. Vien Didžiojoje Britanijoje išmetama daugiau nei 200 mln. tonų nereikalingų drabužių ir tik nedidelė dalis.
Laidos pašnekovas – Artūras Jevdokimovas, kurio filmas „Second Hand“ netrukus bus rodomas Lietuvos kino teatruose, savo akimis matė, kad šis verslas – nešvarus visomis prasmėmis.

Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Kuo ypatinga paauglystė? Kas šiuo metu vyksta su paaugliais? Kaip mylėti paauglį ir kokias klaidas čia daro tėvai?
Apie tai, ką privalėtų žinti paauglių tėvai – pokalbis su psichologe, psichoterapeute, knygos „Kai augti sunku“ autore Vilma Mažeikiene.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Lietuvoje - rinkimų nuotaikos, tuo metu Venecijoje, kur sugulė viso pasaulio menas – skamba Lietuvos vardas. 58-ąjį kartą rengiamoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą kartą istorijoje iškovotas aukščiausias apdovanojimas nacionalinių paviljonų programoje: „Auksinis liūtas“ įteiktas lietuvių menininkių operai-performansui „Saulė ir jūra“.


Kaip paaiškinti tokią sėkmę, ar „kalta“ aktuali klimato kaitos tematika ar pasirinkta meninė kalba ir... kaip sėkmingai tęsti pasirodymus, kai tam trūksta tūkstančių eurų?
Šviežiausi įspūdžiai iš Venecijos bienalės su Daina Urbanavičiene, Kultūros tarybos pirmininke, menotyrininke Skaidra Trilupaityte ir projekto kuratore Rasa Antanavičiūte.

Ved. Gabija Narušytė.

Visą šią savaitę, kiekvieną naktį pranešama apie šalnas – nuo kelių iki dešimties laipsnių šalčio.
Kokia tokių orų įtaka paprastai jautresniems dekoratyviniams augalams, ką besikeičiant klimatui turėtų žinoti jų augintojai? Klausimus aptars dendrologas, VU botanikos sodo specialistas Darius Ryliškis.
Ved. Arvydas Urba.

Ar samdomas darbas, kas mėnesį garantuojantis algą, vis dar yra vertybė? Ar svarbiau dirbti, kas patinka, ar visgi pirmoje vietoje – pinigai? Ar šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje dar liko vietos lojalumui? Ar reikia drąsos dirbti sau? To klausiu Lietuvos muzikos grupių „Sheep Got Waxed“, „Garbanotas“ ir “Planeta Polar” narių.
Vedėja - Inga Ramoškaitė.

Vidmantas Urbonas perplaukė visų pasaulio žemynų didžiausius, aukščiausiai virš jūros lygio esančius gėlavandenius ežerus, taip siekdamas atkreipti dėmesį į gėlo vandens svarbą pasaulyje. Himalajuose esančio Tiličio ežero dugne paliko žygiui atminti garsaus panevėžiečio menininko kūrinį iš stiklo ir gintaro.
Pasaulio ultratriatlono čempionas, rekordininkas Vidmantas Urbonas, sako, kad jis paprastas žmogus ir tiki, kad galima svajonę paversti realybe.
Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Gamtos mokslai ir tikėjimas Dievu. Ar tai gali būti suderinama? Kaip tikintis žmogus mato evoliucijos teoriją, juodąsias Visatos bedugnes ir panašius dalykus?
Apie tai papasakos Antanas Saulaitis SJ – kunigas, turintis chemiko išsilavinimą.

Ved. Simonas Bendžius.

Su kokiais sunkumais susiduria teismo procesuose dalyvaujantys žmonės? Kaip teismui pasirengti ir kokios pagalbos reikia teisme atsidūrusiesiems?
Kaip išgyventi teismo procesą ir kaip į jį apskritai nepakliūti? Pokalbis su advokate Živile Gulla ir Vilniaus apygardos teismo psichologe Simona Bartkiene.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Eismo kultūra Lietuvos keliuose gerėja? Kad ir kaip drąsiai jaučiamės prie vairo, laikomės taisyklių ir elgiamės taip, kad kitiems kelyje nesudarytume ekstremalių sąlygų? O kaip išmokti vairuoti, kad būtum „geras“ vairuotojas?

Apie tai ir apie iššūkius vairuotojui keliuose, prasidedant Saugaus eismo savaitei, pokalbis su vairavimo instruktore, pripažinta ir geriausia vairuotoja Olga Židovlenkova.

Ved. Gabija Narušytė.

Saulės diena jau ketvirtį amžiaus minima gegužės trečiąją. Tą dieną profesionalai ir entuziastai visoje Europoje organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi. Apie renginius ir saulės energiją išsamiau kalbėsimės su Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovu Vidmantu Gulbinu. Ved. Arvydas Urba.

Dabar esančiame Senosios Gegužinės kaime kažkada žemių turėjo didikai Astikai, vėliau jas valdė Trakų vaivada, Upytės maršalka, garsūs dvarininkai, o dabar senelių žemėje šeimininkauja architektas Rolandas Bortkūnas. Jo rūpesčiu, išsaugojant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodyboms būdingas formas, atstatyti buvusio dvaro pastatai, o didžiajame name organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai. Kuo jie ypatingi?, kodėl dabartinio kaimo gyventojai domisi senosios Lietuvos kaimo architektūra?
Ved. Arvydas Urba.

Ko reikia, norint lavinti kritinį mąstymą ir ką apskritai reiškia kritiškai mąstyti?
Apie kritinį mąstymą ir kitus XXI amžiaus vaikams reikalingus gebėjimus bei jų ugdymą – pokalbis su asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadove Milda Laužikaite ir su vaikais lavinant jų kritinį mąstymą dirbančiu kino režisieriumi Tomu Smulkiu.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas nutinka, kai vieną dieną jaunas aktorius laimi pagrindinį prizą kaip dainininkas – ar tai stiprus impulsas kūrybinei veiklai, karjerai ar tai visiškai naujas puslapis gyvenime?

Išskirtina savo sumanymais scenoje aktorė Aistė Lasytė, LRT TELEVIZIJOS laidos „Auksinio balso“ savininkė, grupės „Liūdni slibinai“ solistė – dabar naujo solinio albumo kūrimo procese. Tad kiek aktorystės muzikoje ir kiek muzikos spektaklyje?

Apie tai pokalbis su aktore Aiste Lasyte.

Ved. Gabija Narušytė.

Kodėl aktorius ir muzikantas Dominykas Vaitiekūnas turėjo susikurti antrąjį aš, kad taptų geras sau? Pokalbis su menininku apie jo alter ego Vitalijų Špokaitį, praplėstas leidžiamos elgsenos ribas bei kritiką stiprėjančiai autentiškumo paieškų tendencijai.
Ved. Indrė Kaminckaitė.

Nemažai vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi, kad jiems sunku išlaikyti savo būstą, kad mokesčiai už butą suryja didelę dalį pensijos. Pernai rudenį Lietuvoje pradėjo veikti namai senjorams, kurie nori gyventi šalia panašaus amžiaus, panašių problemų turinčių žmonių. Unikalus projektas buvo pavadintas „Orūs namai“.

Kelios vyresnio amžiaus moterys įsikūrė nedidelėje save išlaikančioje tarpusavio pagalbos šeimynoje. Kaip sekasi senjorėms, ar išsirikiavo eilė norinčių taip gyventi?

Studijoje – šio projekto iniciatorė Marija Bunkaitė.

Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Ir vėl atidėjote kažkokį darbą? Nesijauskite vieniši – atidėliojame visi.
Kaip su tuo tvarkytis, kai atidėliojimas tampa našta? Vis dėlto, paieškosime ir naudingų tokio elgesio pusių - kada atidėliojimas gali tapti mūsų vertybė?
Pokalbis su psichologėmis Elžbieta Malūnavičiene ir Ieva Vasionyte.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Šalia mūsų žmonės, kurie niekuo neišsiskiria savo išvaizda, tačiau gyvena savame pasaulyje, baimindamiesi mūsų. Tačiau tarp jų ir nemažai talentų – tai autizmo sutrikimą turintys vaikai ir suaugę.
„Ypatingieji kitokie“: tokį fotoprojektą sumanęs menininkas Artūras Ostrianica sako, kad labiau pažinę tokius vaikus – tikrai juos ne tik prisiminsime, bet ir pamilsime. Kodėl tai svarbu mums visiems, apie tai kalbame prasidedant balandžiui, kuris skelbiamas Autizmo supratimo mėnesiu.

Laidos mikrofonai – fotografui Artūrui Ostrianicai ir Autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkei Kristinai Košel-Patil.

Ved. Gabija Narušytė.

Koks yra sociologo žvilgsnis į pasaulį ir kaip jis reiškiasi kine? Pokalbis su sociologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto projekto Sociokinas organizatore Agne Girkontaite ir tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja Dovile Grigaliūnaite apie kiną, kuris per sociologijos mokslo prizmę apsvarsto žmogų ir jį supantį pasaulį, tokio kino aktualumą ir poveikį socialiniais mokslais nesidominčiam žmogui. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Ką apie galimus psichologinius sunkumus, susilaukus naujagimio, turėtų žinoti kiekviena besilaukianti ar jau pagimdžiusi moteris ir jos artimieji?
Ar įmanoma jiems pasirengti ir kaip tai daryti? Kita vertus, kokios pagalbos mamoms reikia, kai naują gyvenimo etapą susilaukus kūdikio žymi ne tiesiog stresas ar pervargimas, o pogimdyvinė depresija? Apskritai, ar ne per didelius lūkesčius keliame mamoms ir tobulai motinystei?
Pokalbis su Depresijos gydymo centro psichologe Aušra Mockuviene.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Dvarų būklė Lietuvoje pati įvairiausia – vieni nyksta, neprižiūrimi, kiti akį traukia ne tik precizišku jų atkūrimu, bet ir verdančiu čia tikru gyvenimu. „Anksčiau galėjome tik pasvajoti apie kai kurių dvarų renesansą“ – yra sakiusi Diana Varnaitė, ilgametė Kultūros paveldo departamento direktorė ir pastebi, kad svajonė išsipildžiusi nebūtų, jei ne dvarviečių šeimininkų sąmoningumas ir kruopštus darbas.

Kaip atgaivinami dvarai: kokius siurprizus restauratoriams palikęs sovietmetis, kaip užkuriamas čia tikras dvaro gyvenimas ir kuo prasiminga tokia didžiulė investicija?

Apie tai pokalbis su architektu, Vilniaus dailės akademijos prof. Mariumi Šaliamoru, interjero architekte Vidute Povilauskaite ir Ilzenbergo dvaro vietininku Gintaru Bingeliu.

Ved. Gabija Narušytė.

Dabar žydi sakuros. Japonai dėl jų kraustosi iš proto ir tiki ypatinga sakuros žiedų magija. O kodėl lietuviai vis labiau domisi sakuromis, kuo ypatinga bus yozakuros – naktinio sakurų stebėjimo šventė Vingio parke? Pasakos VU botanikos sodo Vingio skyriaus vedėja Regina Juodkaitė ir tapytoja, Japonų kultūros žinovė Dalia Dokšaitė. Ved. Arvydas Urba.

Pasaulis visai neseniai sulaikęs kvapą stebėjo, kaip ugniagesiai tramdė liepsnas, niokojusias Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Šių drąsių žmonių dėka šventovę šiandien tebeturime.
Kaip profesionalai kovoja su tokia stichija kaip ugnis? Apie gaisrų gesinimo bei žmonių gelbėjimo meną ir mokslą papasakos ugniagesys gelbėtojas Agnius Marcinkevičius.
Ved. Simonas Bendžius.

Laidoje kalbėsimės su muzikantais, bet ne apie muziką. Su jaunosios kartos kompozitore Marija Paškevičiūte ir muzikos kūrėju Aleksu Krell diskutuosime apie politiką, dvigubą pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje.

Savo nuomonę išsakys ir lietuvių grupės “Strings of Earth Orchestra” narys Mantas Meškerys.

Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Kas yra lyderis šiandien, kai kiekvienas mokomas būti pats sau vedlys? Ar išgyvename lyderių krizę? Apie lyderystę versle, namuose ir gyvenime – pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadove Alisa Miniotaite ir verslininku Ignu Staškevičiumi.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ar žinote, iš kur geriausia stebėti Nemuno vingį, kuo gali būti žavūs netikėtai aptikti archeologiniai radiniai – tai ir daugiau nutinka, kai leidiesi į kelionę po Lietuvą su istoriku. Kruopščiai parinkęs, apsvarstęs ir patikrinęs maršrutus, į kelionę savaitgaliais kviečia VU ir KU prof., istorikas ir archeologas Vykintas Vaitkevičius.


Vis labiau šylant orams, švenčiant gražiausią pavasario šventę pakeliaukime bent jau mintimis po mūsų šalį, besiklausydami pokalbio su istoriku.

Ved. Gabija Narušytė.

Pokalbis studijoje apie sulčių dietas, organizmo valymą pavasarį su gydytoja dietologe Evelina Cekanavičiūte. Vedėja Eglė Daugėlaitė.

Dar prieš 40 000 metų Žemėje kartu su mumis gyveno įvairiausios žmonių rūšys - neandertaliečiai, denisoviečiai ir kiti mūsų genties pusbroliai bei pusseserės. Tačiau iki šių dienų išlikome tik mes – homo sapiens. Kodėl? Kaip atrodė, kuo gyveno išnykę hominidai ir kaip sekėsi su jais bendrauti?
Laidos svečias – VU paleontologas Andrejus Spiridonovas.
Laidą veda Simonas Bendžius.

Artėja gražiausia ir prasmingiausia pavasario šventė – Velykos. Kristaus prisikėlimo šventė, Velykos – apsivalymo ir atsinaujinimo šventė. Vieniems tai – atgimimo po žiemos metas, kitiems – ir sielos ir kūno ir namų apsivalymo metas.

Rytoj – Didysis ketvirtadienis, reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena. Iki Didžiojo ketvirtadienio žmonės stengdavosi susitvarkyti tiek aplinką, namus ir šventę dera sutikti jau apsišvarinus. Pašnekovė – efektyvaus namų tvarkymo konsultantė ir knygos „Tvarkos maniakės išpažintis“ autorė Giedrė Bagdonienė pataria daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems nei stalo puošybai.

Laidos vedėja Alvyda Bajarūnaitė.

Jungtinė Karalystė dabar linksniuojama pasaulio žiniasklaidoje kone kasdien. Nežinomybė dėl ateities, laukiant šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos ir sąlygų, itin liečia ir ten gyvenančius imigrantus, tarp jų ir lietuvius, kurių skaičiuojama yra apie 200 tūkstančių.

Kiek nerimo ten gyvenančių lietuvių akyse, kiek keičiasi jų kasdienybė Londone ar kur jie JK begyventų, ar iš tiesų emigracijoje gyvenantis lietuvis vengia lietuvio ir ar menka savivertė dar vis trukdo būti tikrais europiečiais?

Apie tai pokalbis su lietuvių bendruomenės JK pirmininke Dalia Asanavičiūte.

Ved. Gabija Narušytė.

Lietuvių psichologinės būklės tyrimas rodo, kad psichologinių sunkumų patiria kas trečias Lietuvos gyventojas. Kas dešimtas – išgyvena rimtą krizę. Kaip vertinti tokius aukštus rodiklius? Kiek įtakos jiems turi kančios aukštinimas mūsų kultūroje? Apie tai – pokalbis su Krizių įveikimo centro direktore Kristina Lymantaite ir psichologe, psichoterapeute Asta Groblyte. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Pasiruošimas pavasario šventei – Velykoms. Apie burtus, magiją, prasmes, simbolius, kurie slypi margučių raštuose ir Velykinėse tradicijose pasikalbėsime su knygos „Savas margutis” autorėmis Egle Bazaraite ir Dalia Bazariene. Vedėja Eglė Daugėlaitė.

Kas mūsų visuomenėje laikoma kitoniškumu ir kaip sukurti jam atvirą ir saugią erdvę? Apie mažumas vienijančius projektus, skirtį tarp „mūsų“ ir „jų“, „mus“ ir „juos“ siejančias bendražmogiškas problemas bei siekį naikinti kitoniškumo ribas kalbėsime su Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose tautų dialogo prizą pelniusia dokumentinio spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ kūrybine komanda ir vaivorykštės apdovanojimui nominuotos asociacijos „Universiteto LGBT+ grupė“ nariais. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Galerija tiesiog kieme ar bute, teatras, choras ar net orkestras, kurio artistai – eiliniai miestų gyventojai – ar tai įmanoma? Gali būti, sako tokių iniciatyvų sumanytojai ir kviečia pasisemti patirties iš šalių, kuriose tokia veikla jau turi tradicijas.

Kodėl suburti gyventojus kūrybiniam bendradarbiavimui yra prasminga tiek patiems gyventojams, tiek miestams ar miesteliams – pasibaigus merų rinkimams kalbuosi su miestų antropologe Jekaterina Lavrinec, kuri pasidalinti patirtimi kviečia tarptautiniame praktiniame forume „Co – urbanism“.

Ved. Gabija Narušytė.

„Moterys yra neišsemtas potencialas“ – sako „Women go Tech“ programos įkūrėja ir sumanytoja Žydrūnė Vitaitė. Tad Tarptautinę moterų solidarumo dieną laidoje pokalbis apie moteris atrandančias save technologijų srityje.

Daugiau nei šimtmetį minime tarptautinę moterų solidarumo dieną, tačiau ar prisimename jos ištakas? Ar dalydamiesi sveikinimais ir gėlėmis, suprantame, ką iš tiesų reiškia Kovo 8-oji?
Kildinama iš moterų darbininkių streikų Niujorke XIX-XX amžių sandūroje, Tarptautinė moterų solidarumo diena, bėgant laikui, tapo pasauliniu įvykiu, kuomet apmąstoma moterų padėtis ir lyčių lygybė, diskutuojama ir ieškoma inovatyvių, ilgalaikius pokyčius galinčių garantuoti sprendimų. Kovo 8-osios išvakarėse su literatūrologe Solveiga Daugirdaite, sociologu Donatu Paulausku ir aktore Emilija Latėnaite-Bieliauskiene prisiminsime istorinę šios šventės istoriją, aptarsime šiandieninius traktavimus ir kelsime klausimą, kaip gi derėtų minėti šią dieną. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kokius vaidmenis šeimoje šiandien atlieka vyrai? Ko tikimasi iš vyro – sutuoktinio ar partnerio bei vyro – tėvo?
Nuotrauka
Ką apie save vertėtų žinoti vyrams, norintiems darniau gyventi šeimoje?
Apie vyrų vaidmenis šeimoje ir sunkumus bei džiaugsmus, tuos vaidmenis atliekant - pokalbis su psichologu Antanu Mockumi.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Populiarėjantys Lietuvoje rododendrai labiausiai pažeidžiami žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Tinkamu jų žiemojimu reikia pasirūpinti iš rudens, bet yra priežiūros ypatumų ir žiemos pabaigoje bei ankstyvą pavasarį. Kada reikia nudengti rododendrus? Kaip juos apsaugoti nuo aštrių pavasario saulės spindulių? Kokias veisles pasirinkti ir kada pavasarį geriausia sodinti? Kokie kitų visžalių augalų – tujų, kukmedžių, kadagių, dekoratyvinių eglių ir pušų – priežiūros ypatumai dabar? Į klausimus atsakys ir klausytojus konsultuos VU Botanikos sodo specialistės Raimonda Šimėnaitė ir Ramunė Žemgulytė. Ved. Arvydas Urba.

„Radijo popietė“: pašto ženklų kolekcionavimas vis dar populiarus ar daugiau nykstantis hobis?
Prieš 100 metų į apyvartą išleistas pirmasis lietuviškas pašto ženklas. Apie išskirtines pašto ženklų kolekcijas ir kokį kelią gali nukeliauti filatelistai dėl išskirtinio eksponato kalbėsime su filatelistu dr. Vygintu Bubniu

Jei šeimoje yra alkoholikas, visų šeimos narių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo elgesio: ar vėl išgėrė, ar vėl nepradės? Kai kurie žmonės į alkoholikus žiūri su atjauta, tačiau juos smerkiančių yra daugiau. Pripažįstama, kad alkoholizmas yra priklausomybė liga, deja, sunkiai išgydoma.

„Anonimiškumas yra dvasinis AA draugijos pamatas, o vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti“, – sako Anoniminių alkoholikų draugijos nariai Martynas ir Viktoras.

Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kaip suvokiame, kas yra meilė? Kokias suvokimo klaidas čia darome?
Kaip mylime ar tik įsivaizduojame, kad mylime savo sutuoktinius, draugus, vaikus ar Dievą?
Apie meilės kelius ir klystkelius ir juose pasitaikančias didžiausias kliūtis – pokalbis su psichoterapeute iš Lenkijos Ana Tanalska-Duleba.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Radijo popietė“: apie mūsų smegenis ir jų pajėgumą. Ar žinote kokiu greičiu veikia Jūsų smegenys? Kaip jas stiprinti, kad veiktų dar geriau? Apie tai, kas treniruoja mūsų smegenis ir apsaugo nuo įvairių ligų, kalbėsime su neuropsichologe, VU lektore ir psichologijos mokslų daktare Ramune Dirvanskiene. '

Jie – patys kiečiausi. Jiems nėra lygių. Jie – geriausi visoje planetoje. Nes jie – lietuvių komanda – yra pasaulio poledinės žūklės čempionai. Vienas iš jų, Rolfas Bitinas, apsilankys mūsų studijoje ir Šv. Valentino dieną kalbės apie meilę žvejybai. Ir ne tik.
Ved. Simonas Bendžius.

Ciklamenas – viena dažniausiai namuose auginamų gėlių, dar vadinama meilės žiedu. Gebenė – taip pat populiarus interjerui puošti augalas. Yra ir daugiau kambariams puošti gražiai žydinčių ar vešlia lapija pasižyminčių augalų, bet nemaža jų dalis ne tik kenksmingi sveikatai, bet ir pavojingi gyvybei.

Kodėl verta daugiau žinoti apie namuose turimus augalus, kur geriausia laikyti pavojingus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, kaip saugiai juos prižiūrėti ir apsaugoti naminius gyvūnus? Į klausimus atsakys ir klausytojus konsultuos biologė, VU Botanikos sodo specialistė Teresė Jokšienė.

Ved. Arvydas Urba.

Kaip skirti, kas iš tikrųjų gyvenime svarbu ir kas – ne taip svarbu? Girdime pasakojimų iš žmonių, kurie labai aiškiai tai pajaučia, atsidūrę netoli mirties. Tačiau ar tam, kad suvoktume, kas iš tikrųjų gyvenime mums svarbiausia, tikrai būtina susidurti su tokiu kritiniu išgyvenimu?
Kaip įsivertinti savo prioritetus gyvenime? Kaip likti jiems ištikimiems ir kas kliudo tai daryti?
Apie tai, kaip nepražiopsoti gyvenimo – pokalbis su psichologu, psichoanalitiku Algirdu Petroniu.

Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kai išgirstame kalbant apie formules, mintimis nusikeliame į matematikos pamokas ir dažniausiai sakome: nieko nesuprantu, kaip ir nieko dažniausiai nesuvokiame, ką apie mokslą kalba patys mokslininkai. Gal todėl mažai domimės, ką jie tiria ir kuo jie gyvena? Bet tikiuosi žinome, kad daro kažką labai svarbaus mums visiems. Ką?

Pirmadienio popietę atversime Lietuvos mokslo pasaulio puslapį su mokslininkais, kurie už savo darbus tik ką įvertinti Mokslo premijomis. Trys iš laureatų – dr. Arnoldas Deltuva, dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Vilius Jonas Grabauskas – laidoje bandys paaiškinti suprantamai, ką jie atrado, išrado ir nuveikė mūsų visų labui.

Ved. Gabija Narušytė.

„Radijo popietė“: ką išduoda mūsų rašysena ir parašas?
Mes vis mažiau rašome ranka, daug dažniau tenka spausdinti, o ranka rašytas laiškas ar atvirukas tampa tarsi dovana ir nostalgišku atminimu. O galbūt pajutote, kad rašymo įgūdis vis prastėja? Tad ką išduoda, o gal vis mažiau išduoda mūsų rašysena?
Laidoje svečiuosis grafologas Ričardas Bilinskas, kuris papasakos, ką atskleidžia raidės, linijos ir rašysenos kryptys. Pasikalbėsime ir apie kompiuterių įtaką mūsų raštui bei galbūt vis sunkiau vien iš rašto identifikuojamas asmenines žmonių savybes.

Naujas vardas – naujas aš? Žmogaus vardas ir pavardė, pasak mokslininkų, yra vienas pagrindinių jo tapatybę apibrėžiančių elementų. Tad kas nutinka su mūsų tapatybe, kai atsisakome tėvų duoto vardo ar pavardės? Laidoje – trijų žmonių, pasikeitusių vardą ar pavardę, istorijos. Kas sieja šiuos tris žmones? Kokios priežastys juos paskatino taip pasielgti? Kas liko praeityje su senu vardu, o ką atnešė naujas? Apie santykį tarp vardo ir tapatybės kalbės ir savo patirtimis dalysis aktorė Greta Gudelytė, vizažistė Reta Jončaitė ir teologas, rašytojas Gabrielius Klimenka.
Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šiomis dienomis arčiau sodybų ateina stirnos, laputės, kai kas pastebi prišalusias gulbes ar antis vandens telkiniuose. Prieš kelias savaites, kai buvo labai šaltos dienos, sulaukdavome klausytojų skambučių su klausimu, ar reikia padėti laukiniams gyvūnams?

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad žiemą labiausiai pagelbėti gali paprasta priemonė – ramybė.

Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kaip akį badantys pastatai tampa patraukliausiais gyventi?

Į tai turi atsakymą architektė Indrė Mylytė-Sinkevičienė, kuri sandėliuką-garažą sostinės senamiestyje pavertė butu ir sulaukė pripažinimo: architektės studija-butas pernai pripažintas geriausiu interjeru.

Kodėl būtent tokiems projektams architektė turi trauką, kokią ji mato apleistų kiemų ir kvartalų miestuose perspektyvą? Apie tai pokalbis su architekte Indre Mylyte-Sinkevičiene.

Ved. Gabija Narušytė.

„Radijo popietė“: kas svarbiausia ugdant emocinį intelektą?
Dažnai girdime apie emocinio intelekto ugdymo svarbą mokykloje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bet ar tikrai patys žinome, kaip ugdyti ir padėti vaikams atpažinti savo emocijas. Mokslininkai bemaž dvidešimt metų stebėjo vaikus ir teigia, kad gebėjimai, kurie nulemia sėkmę ateityje, mažai ką turi bendro su skaitymu ar rašymu, kai vaikui tėra penkeri.

Laidos viešnia edukologė dr. Austėja Landsbergienė sako, kad neabejotinai patys svarbiausi gebėjimai ikimokyklinukams – tai socialiniai bei emociniai gebėjimai. O šalia būtinas bendradarbiavimas. Kodėl? Ir kas turėtų bendradarbiauti?

Sode ar darže užauginti, mokslo laboratorijoje paruošti vaisiai ir daržovės virsta supermaistu. Žemoje temperatūroje džiovinti uogų ir daržovių milteliai, be pridėtinių spalvos ir skonio stipriklių vitaminais ir mikroelementais akimirksniu gali praturtinti žmogaus racioną. Dar gali nustebinti maloniu ir nauju skoniu.

Specialiais prietaisais padarytus uogų ir daržovių miltelius galima dėti į košes, sriubas, padažus, kokteilius, jogurtą, varškę. Toks maistas labai tinka vaikams, patogus sportininkams, alpinistams ir netgi kosmonautams. Kaip supermaistą vertina mokslininkai? Ar galime jo pasigaminti patys? Klausytojus konsultuos VDU žemės ūkio akademijos profesorė Honorata Danilčenko.

Ved. Arvydas Urba.

Kaip suvokiame, ką reiškia meilė sau? Kokias suvokimo klaidas čia darome ir kaip dėl to savęs nemylime? Kaip tokia nemeilė sau atsiliepia pačiam žmogui ir jo santykiams su kitais žmonėmis? Kodėl kartais taip sunku save mylėti ir kaip imtis tai daryti - pokalbis su psichoterapeute Daiva Jasiulaitiene.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Šis sausis ypač džiugina žiemos pramogų mėgėjus: tiems, kurie neįsivaizduoja atostogų be leidimosi slidėmis ar snieglente nuo kalno, tai padaryti pastarosiomis dienomis gali ir čia, Lietuvoje. Nors mūsų kalnai vargiai sulyginami su Alpėmis, bet.... ir čia yra ką veikti, sako slidininkai, kuriems meilė žiemiškiems kalnams tapo ir darbu.

Apie tai, kodėl be slidžių ar snieglentės kasdiena sunkiai įsivaizduojama, kaip leistis nuo kalno saugiai, kaip kovoti su baime, kai esi varžybų starte pokalbis su kalnų slidininke, olimpinių žaidynių dalyve Ieva Januškevičiūte ir instruktoriumi Laurynu Juodeška, vadovaujančiu Liepkalnio slidinėjimo mokyklai.

Ved. Gabija Narušytė.

Kaip ir kodėl mus įtraukia kompiuteriniai ir stalo žaidimai? Kodėl vieni tik pasyviai stebi, kiti valandų valandas negali atsitraukti, o dar kiti patiria malonumą juos kurdami? Ir šioje srityje Lietuva turi ką parodyti pasauliui!

Žaidimų kūrėjų gretos mūsų šalyje auga, jais mėgaujasi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių – pastebi Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius. Tad su juo pirmadienio popietę ir pakalbėsime: koks tai reiškinys, ką kuria lietuviai ir kaip ši aistra pagavo jį patį.

Ved. Gabija Narušytė.

Ar mėgstate tvarkytis namuose, ar tai jums malonumas, o gal vargas ? Ar namuose tiek daiktų, kad susitvarkyti sudėtinga, o gal jūsų namai spindi tvarka ? Daugelis atsakys, jei nuolat rūpinamės savo namais, jei tvarkomės, tai, artėjant savaitgaliui, nekyla problemų.

Efektyvaus namų tvarkymo konsultantė, knygos „Tvarkos maniakės išpažintis“ autorė Giedrė Bagdonienė pataria atsisėsti ir apžvelgti viską svečio akimis: ką pastebite, gal kažkas jus erzina, guli ne savo vietoje, netinka, yra nereikalinga, o gal pagaliau laikas imti ir padaryti tai, ką seniai atidėliojate? To ir imkitės.

Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Televizija, radijas ir spauda toli gražu nebėra vieninteliai mus pasiekiančios informacijos šaltiniai. Mūsų dėmesio reikalauja daugybė internetinių terpių, kuriose naujienų atranka vykdoma pagal kitus standartus, nei nurodo Žurnalistų etikos kodeksas ar Visuomenės informavimo įstatymas.
Ko imtis, kad teisingai suprastume medijas? Jeigu esame negatyviai nusiteikę dėl viešojoje erdvėje matomų naujienų, ar tai jau reiškia, kad esame kritiški vartotojai? VDU profesorė, Lietuvos medijų tarybos pirmininkė Auksė Balčytienė sako, kad naujienų srauto įkaitais gali tapti visi – ir atsparumo neturintys jauni žmonės, ir visų socialinių tinklų taisyklių dar neperpratę vyresni interneto vartotojai.
Pokalbis su prof. A. Balčytiene apie medijas, vartotojų sąmoningumą ir esmines gyvenimo vertybes, kurias greitoje kasdienybėje sunkiau ir perduoti, ir įsisavinti.
Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Kūrybinis rašymas nėra terapija, bet labiau nematomas, dažnai labai vienišas ir ilgas darbas, visai neromantiškas“, – sako rašytoja, kūrybinio rašymo dėstytoja Viktorija Urbonaitė.
Kūrybiškumas šiandien tampa vis svarbesniu faktoriumi įvairiose gyvenimo srityse. Tai nėra vien smagus laisvalaikio žaidimas, nes būtent kūrybiškumas lemia, ar mes turėsime stiprių menininkų, matematikų ar inžinierių. Kai informacija yra pasiekiama kiekvienam, labai svarbu išsiugdyti gebėjimą iš milžiniško srauto išskirti svarbiausius dalykus, juos panaudoti ir kurti naują, dar negirdėtą, nematytą kūrinį. Rašytoja, kūrybinio rašymo dėstytoja ir tinklaraščio „Kregždynas“ autorė Viktorija Urbonaitė studijavo filosofiją ir teologiją, bet pasuko į kūrybinį rašymą. Apie mūzų laukimą ir nuolatinį darbą – pokalbis studijoje.

Koncertai, spektakliai, festivaliai – kas labiausiai traukia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojus vasarą? Kaip suorganizuoti sėkmingą renginį? Apie kultūrą, kliones ir mėgstamą muziką kalbėsimės su kultūrinių renginių, koncertų ir festivalių organizatoriumi Valdu Petreikiu, apsilankysinčiu LRT RADIJO studijoje po 15 valandos žinių.
Laidą pradėsime klausydamiesi portugališkos ir braziliškos muzikos. Lauksime jūsų laiškų bei skambučių!
Vedėjai – Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

„Radijo popietėje“ smagiai šildysimės prie židinio.

Kaip jauku įsitaisyti prie židinio ar krosnies ir žiūrėti į degančią ugnį, tačiau tiek krosnį, tiek židinį ar kaminus – būtina valyti. O kaip tai padaryti, patars židinių meistrų atstovas Rimas Jatkauskas.

Dar su klausytojais svarstysime, kas žmones daro laimingesnius.

Taip pat laidoje – dienos įdomybės, informacija apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Kodėl verta pasirinkti policijos pareigūno specialybę? Ko būsimieji pareigūnai tikisi iš šios profesijos ir ką tikisi jai duoti patys? Studijoje svečiuosis Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Mindaugas Bilius ir kursantai Endrius Zeleckis ir Gabrielė Katkauskaitė.
Taip pat eteryje – speciali muzikos redaktoriaus Lorano Vaitkaus rubrika, interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais.

Viduržiemio arbatos sveikatai stiprinti. Medikai skelbia, kad sparčiai daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis. Labai efektyvi profilaktinė priemonė sveikatintis – vaistingųjų žolelių arbatos. Čiobrelis, melisa, žemuogių lapai, gaurometis – „Laimingų žmonių arbata“. Vaistinės ramunės žiedai, katžolė – „Lengvuma“. Kokias dar arbatas rekomenduota patyrusi žolininkė? Sveikatos žinių centro steigėja, lektorė, žolininkė Giedrė Radzevičiūtė augina apie 40 rūšių vaistažolių, panašiai tiek renka pievose, atokiame kaime gimtinėje Ukmergės rajone. Ji dalysis vertingais ir kartu paprastais žolelių arbatų receptais. Patars, kaip geriau paruošti arbatas peršalimui įveikti ar ramybei atrasti. Aktyvių klausytojų laukia ir dovana – speciali žolelių arbata. Ved. Arvydas Urba.

Gyvenimas padalintas į tris dalis, skrydis lėktuvu išnaudojamas partitūrų studijavimui, su orkestrantais kalbamasi trimis kalbomis, tačiau vien darbu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Šveicarijos Sankt Galeno teatre neapsiribojama ir tai nėra nieko neįprasto dirigentui, teigia Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas dirigentas Modestas Pitrėnas.

Apie dirigento Lietuvoje ir Šveicarijoje kasdieną pokalbis su Nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovu ir Šveicarijos Sankt Galeno teatro vyriausiuoju dirigentu maestro Modestu Pitrėnu.

Ved. Gabija Narušytė.

Gal lyderiu gimstama, gal tai priklauso nuo žmogaus charakterio, kitų asmeninių savybių? Pokalbis apie vadovavimą, lyderystę ir ekologinį metų planavimą.
„XXI amžiuje svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį“, - sako vadovavimo ir lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė. Ilgą laiką Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė, tačiau šiandien vis svarbesniu tampa komandinis darbas. Kokių savybių reikia lyderiui, kad juo patikėtų ir jį palaikytų kolegos? Kaip iškelti tikslus, kurių visi kartu mielai siektume? Pokalbis su socialinių mokslų dr. Alisa Miniotaite, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadove.

Sveika mityba dažnai primena matematiką – skaičiuojame riebalus ir kalorijas, daliname porcijas. Bet nepamirškime, kad teisingas produktų derinimas kartais gerokai svarbiau nei kalorijų ar riebalų skaičiavimas. Ir nors žinome, kad svarbu ne kiek valgome, o ką valgome, kartais užtenka priminimo, kaip panaudoti žinias praktiškai. Tačiau... kartais leiskite sau sulaužyti visas taisykles!

Pašnekovė maisto ekspertė praktikė Rita Šilenskienė, sako, jog niekada nėra vėlu pradėti sveikai maitintis.

Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Su vienais žmonėmis pabendravę jaučiamės išsunkti, o su kitais – pakylėti. Su vienais bendrauti norisi, o su kitais bendraujama „iš reikalo“. Kaip taip atsitinka?
Kokie pilnaverčio bendravimo ypatumai? Kas lemia, kad bendraudami džiaugiamės vieni kitų kompanija arba bendravimu nusiviliame? Ir kodėl šiandien tiek daug bendraujame raštu?
Apie bendravimo ypatumus ir sau bei kitiems keliamus lūkesčius – pokalbis su psichologu Antanu Kairiu.
Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kalbėtis – būtina! Tokią pagrindinę mintį parsivežė fotografas Arūnas Baltėnas, kuris įamžino Niujorke gyvenančius lietuvius savo darbo aplinkoje. Menininkas susitiko su įvairiausių profesijų žmonėmis – tai medikai, dailininkai, socialiniai darbuotojai, kurie ne tik pozavo fotografui, bet ir pasakojo apie savo patirtį JAV. Ir pabrėžė, kad dirbant ten, už Atlanto, Lietuva jiems visada širdyje.

Kokios lietuvių išeivijoje istorijos, kuo ten dirbantys tautiečiai įkvėpė fotografą ir kodėl būtina bendrauti? – apie tai pokalbis su fotografu Arūnu Baltėnu.

Ved. Gabija Narušytė.