Kasdienybės kultūra

Kasdienybės kultūra. „Šokdamas tango, tu gali iš tiesų būti laimingas.“ Pristatome Edmundo Kolevaičio fotografijų albumą „Tango“. Tai pirmasis menininko albumas pasaulyje, skirtas tango šokiui, savitam jo pasauliui. Pokalbis su albumo autoriumi Edmundu Kolevaičiu ir psichoterapeute Genovaite Bončkute Petroniene. Vedėja Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. „ Įkaitas už tautą“. Pristatome žurnalisto, biografo Juozo Stražnicko knygą apie Pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenės veikėją, kalbininką dr. Praną Meškauską Germantą. Laidoje dalyvauja leidyklos „Charibdė“ redaktorė Rita Kubilienė ir P.Meškausko giminaitis kunigas Bernardas Mindaugas Verbickas.
Ved. V.Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Apie mirštančius miškus.
A.Tornau instaliacija „Donorai“ (vasario 4–29 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“) inicijavo pokalbį tema apie miškų kirtimą. „Tai kreipimasis į gamtai neabejingą žiūrovą“, – sako Arūnė Tornau. „Kiek per Nepriklausomybės laikotarpį praradome miško – tai būtų skandalingi skaičiai“, – teigia gamtininkas, miškininkas Andrius Gaidamavičius.
Ved. Violeta Melnikienė

Ar mokate sekti istorijas? Aistringai, kai reikia, su doze humoro, įkvepiančiai ar pamokančiai? Paprastais žodžiais, šiltai, tarsi bendrautum su artimu žmogum? Laiku ir vietoje papasakota istorija gali pakeisti ne tik jūsų gyvenimą, bet ir įkvėpti viuomeninius judėjimus, tvirtina knygos „Story telling. Pasakojimo meistrystė“ autorius Carmine Gallo surinkęs garsių, žinomų žmonių papasakotas istorijas – daugelį jų pasakytas TED („Technology Entertainment Design“) konferencijose. Knyga – „Washington Post“ bestseleris. Knygą pristatome su vertėja Rūta Montviliene. Vedėja Violeta Melnikienė.

Iššūkis patėvystei. Ką turi žinoti žmogus ateinantis į šeimą, kuri jau turi nusistovėjusias taisykles, vertybių prioritetus ir ką turi suprasti partneris – mama ar tėvas, atvedantis į savo šeimą mylimąjį ar mylimąją? Pokalbis su Individualiosios psichologijos asociacijos prezidentu, konsultantu Virginijumi Varkaliu.

Laidos vedėja Violeta Melnikienė

Rai 1– svarbiausias Italijos valstybinis transliuotojas. Apie žiūrimiausią televizijos kanalą šalyje – žurnalistės, rašytojos Dalios Smagurauskaitės pasakojimas.

Apie įtėvius ir įvaikintus vaikus. Kaip formuojasi įvaikintų vaikų tapatybė, kaip elgtis, kad vaikai augtų visaverčiai? Pokalbis su psichologe, Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja Silvestra Markuckiene.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė

Kasdienybės kultūra. Pristatome Vienos psichiatro Viktoro Franklio knygą „Žmogus prasmės akivaizdoje”. Pokalbis su psichologijos m.dr. profesoriumi Rimantu Kočiūnu. Vedėja Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Kelias prasideda tada, kada jis pasibaigia. Piligrimų keliu į Santiago de Compostelą. Trys keliautojos – Rasa Vansevičiūtė, Skirma Ambrulevičiūtė, Inga Rakštelienė – kiekviena pasakoja savo Kelio istoriją.

Kasdienybės kultūra. „Susitikdamas su kitu, noriu atrasti bendrumą, vienį, išjausti panašias patirtis.“ Svarbu ne tik turinys, bet ir būsena, kurią mes patiriame susitikimo su kitais metu. Pokalbis su aktoriumi ir režisieriumi, psichoterapeutu Olegu Kovrikovu.
Ved. Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Rašytojos Anne Tyler fenomenas: kasdienybės tyli laimė. „Kasdienybė ir yra tikrasis gyvenimas. Skaitydamas knygą iš karto tapatiniesi su personažais, rašytoja nutrina ribas tarp tavęs ir knygos veikėjų. Požiūris į žmones – subtilus, neteisiantis, “– pristatome Anne Tyler knygą „Laikrodžio šokis“: įdomu paklausyti, ką tarpusavyje šneka dvi šios autorės fanės – knygos vertėja Rūta Tumėnaitė ir menotyrininkė Jurgita Ludavičienė.
Ved. Violeta Melnikienė

Kasdienybės kultūra. „Šeima kaip treniruočių salė ir mes nuolat ten vieni su kitais treniruojamės. Tai mano universitetas. kurio aš vis dar nebaigiu. Ir labai gerai, nes aš mokausi, mokausi ir mokausi.“ Pokalbis su gydytoja psichoterapeute, dviejų knygų autore, septynių vaikų mama Aurima Diliene.Ved. Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Kalba – savitas požiūris į pasaulį. „Kalba yra tokia kasykla, kur mes galime žinių ir iš mitologijos, ir iš papročių pasisemti. Su vienos tarmės praradimu visas pasaulio matymo kampas išnyksta “ – pokalbis su VU Baltistikos katedros profesoriumi Bonifacu Stundžia. Vedėja Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. LVSO edukacinė savaitė vaikams.
„Muzika tai kažkas antgamtiško, ji atveria žmogaus sielos pasaulį, intelektinius gebėjimus“, – teigia Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas, Muzikos akademijos docentas, orkestro fagotininkas sako: „Per daug garsų mūsų pasaulyje ir per mažai tylos yra mūsų gyvenime. Jeigu būtų daugiau tylos muzika būtų sakralesnė.“ Pokalbis su atlikėjais.

Kasdienybės kultūra. Kaip slaugantysis išgyvena artimo žmogaus ligą? Ką jaučiame mes slaugydami ir ką jaučia ligonis keliaujantis anapus?
Pokalbis su geštalto terapeute, psichikos sveikatos specialiste Daiva Žukauskiene.
Vedėja Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Atrask save. Apie moksleivių poreikį teisingai įvertinti savo polinkius ir gabumus. Ar rinkdamiesi profesiją galvojame apie jos kasdienę rutiną? Pokalbyje dalyvauja moksleiviai iš Kauno Patricija Skujytė ir Lukas Vaškūnas, „Personalo atrankos kitaip“ konsultantė Ramunė Vaičiulienė. Vedėja Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Kaip užkirsti kelią ligai ir nustoti bijoti? Pristatome prancūzų onkologo, P. ir M. Kiuri universiteto profesoriaus, buvusio Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus ir dabartinio jo garbės pirmininko Davido Khayato knygą „Visa tiesa apie vėžį“. Pokalbis su „Tyto alba“ leidyklos atstove ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Raminta Jonykaite.

Kasdienybės kultūra. Apie meno vartotoją, kūrėją ir kur link suka šiuolaikinis menas? Kam jis reikalingas, kaip vaikus įtraukti į meno pasaulį? Pokalbis su menininke Arūne Tornau.
Vedėja Violeta Melnikiene.

Kasdienybės kultūra. Tiriame žemės istoriją. Su VU Geologijos ir Mineralogijos katedros doktorante Vaida Kirkliauskaite keliaujame į Lietuvos žemės gelmes: ką jos atskleis?
Ved. V. Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Tiriame žemės istoriją.
Su VU Geologijos ir Mineralogijos katedros doktorante Vaida Kirkiliauskaite keliaujame į Lietuvos žemės gelmes: ką jos atskleis?
Ved. V. Melnikienė.

Apie iliuzijas ir autentiškumą. „Mes taip norime gyventi ypatingai, kad jau pamiršome, jog laimė slypi paprastuose dalykuose, “ – su knygos „Skolinta iliuzija“ autorėmis ICF koučingo specialiste, „Gerų emocijų namų“ įkūrėja Kamila Golod ir sertifikuota geštalto terapeute, psichikos sveikatos specialiste, pedagoge Daiva Žukauskiene kalbame apie laimę ir iliuzijas, apie pyktį ir piktus komentarus, gyvenimo prasmę ir vienatvę.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė

Kasdienybės kultūra. Baltijos jūra – jauniausia jūra, bet viena seniausiai naudojama žmogaus.
„Baltijos krantai – Žemės geologijos istorijos metraštis, jūra formavosi, keitėsi jau jos pakrantėse gyvenantiems žmonėms, “ –VU emeritas, geologas Gediminas Motuza seka Baltijos jūros istoriją.
Ved. Violeta Melnikienė

Kasdienybės kultūra. Kartu su dizaineriu: apie namų interjero kūrimą. „Aš neturiu vieno stiliaus, todėl, kad mano stilius yra pritaikyti konkrečiam žmogui jam tinkantį stilių ir kartu su užsakovu sukurti bendrą stilių,sukurti jaukius, patogius namus,“ – pokalbis su dizainere, dailininke Rūta Jankūniene. Ved. V.Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Ar tikrai visi mėgsta detektyvo žanrą? Literatūrologė humanitarinių m. dr. Dalia Satkauskytė gražiai apibrėžia, kas yra gera detektyvinė literatūra: „ji turi turėti dvi apeliacijas – į jausmus ir į protą, mitinis matmuo taip pat labai svarbus, bet tai jau pasąmoninis dalykas,“– sako Dalia analizuodama, kodėl žmonės mėgsta detektyvą.
Ved. V.Melnikienė

Kasdienybės kultūra. Ko galime išmokti iš savo vaikų? Pokalbis su psichologe, psichoterapeute Rosita Pipiriene. Ved. V.Melnikienė.

„Kasdienybės kultūra“: ką patirsite, jei apsilankysite Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bei Vilniaus paveikslų galerijoje?
Apie edukacines programas, užsiėmimus pasakoja tapytojas Gustas Jagminas, tekstilininkė Karolina Kunčinaitė, grafikė Jolanta Sereikaitė. Kalbame apie menininkų atstovaujamų muziejų edukaciją. Pašnekovai tvirtino, kad 95% lankytojų yra mokyklinio amžiaus vaikai, daugėja neįgaliųjų grupių, savaitgaliai, šeštadieniai skirti šeimoms – tėveliams su vaikais, jų irgi netrūksta. Menininkai dirba be atostogų, vasarą – stovyklose. Edukacinės programos skelbiamos internete, programą galima pasirinkti pagal temą ir amžiaus grupę. Kaina? – 1 euras. Ir tai ne juokai. Ved. Violeta Melnikienė.

Kasdienybės kultūra. Musulmonai Vakarų Europoje: nuo ko priklauso jų savijauta ir savivertė, kaip keičiasi jų tradicinės vertybės, ar yra žymių mokslininkų, menininkų, politikų? Pokalbis su religijotyrininku, etnologu, musulmoniškųjų kultūrų tyrinėtoju Egdūnu Račiumi. Ved. Violeta Melnikienė.

„Kasdienybės kultūra“: nauja psichoterapinė kryptis.
18 schemų – 18 elgesio modelių ir įsitikinimų apie save ir gyvenimą, kurie dažniausiai susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje. Kodėl ir kada tos schemos pradeda trukdyti? Pokalbis su psichoterapeute Genovaite Petroniene.

„Kasdienybės kultūra“: ką daryti, kad vadovas taptų geresniu žmogumi darbe?
„Mano pagrindinė misija – siekti, kad vadovai taptų geresniais žmonėmis darbe. Mūsų elgsena, įvairios praktikos atskleidžia, kas mes esame, kaip žiūrime į pasaulį, į žmones, į mus supančią aplinką. Jeigu aš tampu labiau į žmones orientuota asmenybė, tikiu, kad galime labai daug nuveikti gražių ir gerų dalykų apie kuriuos rašo vadybos žurnalai, naujausios knygos, “– pokalbis su OVC Consulting kompanijos partneriu, konsultantu Tomu Misiukoniu.
Ved. Violeta Melnikienė.

„Kasdienybės kultūra“: paroda „Netvarios būsenos“.
Tapytoja Arūnė Tornau apmąsto laiko, amžinybės klausimus, vienos materijos virsmo kita, pradžios - pabaigos sąvokas. „Nenoriu tapyti labai konkrečių situacijų. Man atrodo, tada mene yra daugiau nepasakymo iki galo, todėl lieka erdvės pamąstymui. Žiūrovas gali žymiai plačiau interpretuoti tai, ką mato,“– pokalbis su menininke. Ved. V.Melnikienė.

„Kasdienybės kultūra“: kas aš esu, kiek mes patys lemiam, kiek esam nulemti? Z.Baumano ir R.Raudo knygą „Savasties praktikos“ pristato knygos vertėjas filosofas Kęstas Kirtiklis. Ved. Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: apie smegenis. Pokalbis su neurologu D.Jatužiu. Ved. V. Melnikienė.

Kaip gyvena ir jaučiasi lenkai Lietuvoje? Pokalbis su vienu iš Lenkų diskusijų klubo steigėju, politologu Mariušu Antonovičiumi ir dabartine Lenkų diskusijų klubo vadove, gide, istorike Alina Obolevič. Abiems pašnekovams svarbu paneigti stereotipą, kad lenkas – prasčiokas. Ved. V.Melnikienė.

Kaip svajones paversti realybe? „Kas nutinka gyvenime, tai yra mano mąstymo ir veiksmų pasekmė. Pasikeisk pats ir pasaulis pasikeis,“ – sako lektorė, streso ir pokyčių valdymo ekspertė Rita Regalė. Pokalbis su
asmenybės ugdymo trenere. Ved. V.Melnikienė.

Kuo reikšmingas karalius Mindaugas? „Liepos 6-oji mums primena – Lietuvos istorija neprasidėjo 1918 metais, Lietuvos istorija turi gilesnes šaknis, kurios siekia viduramžius. Liepos 6-oji yra dvejopa: viena vertus, ji primena mūsų viduramžių ištakas, tą senąją mūsų istoriją, antra vertus, liepos 6-oji išreiškia mūsų visuomenės ir valstybės pasirinkimą – vakarietišką kelią, “ – pokalbis su istoriku, profesoriumi dr. Rimvydu Petrausku.
Ved. Violeta Melnikienė

Apie laiko planavimą. „Žmonės nuolat kartoja, kaip jiems trūksta laiko. Kartodami jie save įtikina, kad taip yra iš tikrųjų ir pamiršta vieną akivaizdžią tiesą, kad mes visi turime 24 valandas. Jūs turite, aš turiu ir prezidentas turi tas pačias 24 valandas. Tai ne laiko trūkumo klausimas, tai prioritetų klausimas, “ – sako asmeninio efektyvumo ugdymo treneris Tomas Kaulinskas, pokalbyje dalyvauja trenerio asistentė Julija Kuodienė.
Ved. Violeta Melnikienė

Kai skaitymas tampa profesija – neišvengiamai į knygas imi žiūrėti kitaip. „Mano požiūris į knygas nėra tipiškas. Aš tikrai nemanau, kad apie didžiuosius dalykus mums gali pasakyti tik didžioji literatūra. Tai, kas mums svarbu, mes galime pasiimti iš labai įvairaus tipo knygų, netgi iš tokių, kurios nėra skirtos kalbėti apie rimtus dalykus. Santykis su knygom pasikeitė pradėjus dirbti leidykloje. Anksčiau man nerūpėjo, ar egzistuoja knygų mados. Dabar į knygas turiu žiūrėti profesionaliu žvilgsniu “. Kokio žanro knygos paklausios šiandien, kokiais kriterijais leidykla vadovaujasi pasirinkdama versti ar leisti knygas, ką naujo leidykla siūlo skaityti vasarą, pokalbis su menotyrininke, „Tyto Alba“ leidyklos projektų vadove Jurgita Ludavičiene ir leidyklos atstove ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Raminta Jonykaite.
Ved. Violeta Melnikienė

Skyrybas išgyvenantiems. Nauja profesija šeimos mediacija siūlo kitokį požiūrį į skyrybas – orų ir atsakingą, skiriantį dėmesio vaikams, skaudžiai išgyvenantiems tėvų skyrybas. Tik ką pasirodė ir knyga „Myliu ir mamą, ir tėtį“, kurios autorė psichologė, šeimos ir teismo mediatorė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė, nuo 2012 m. – Tarpvalstybinių šeimos mediatorių tinklo narė, nuo 2017 m. – Lietuvos mediatorių rūmų steigėja ir tarybos narė Jolanta Sondaitė. Su psichologe kalbamės apie Mediacijos profesiją, kokie jos tikslai, ką ir kaip ji sprendžia?
Ved. Violeta Melnikienė

Apie depresiją. „Svarbu suprasti save ir rūpintis savimi, “– pati stipriausia mintis kalbant apie depresiją. Pokalbis su psichologe, dėmesingo įsisąmoninimo trenere, tinklaraščio www.atspirtiestaskas.lt ir autobiografinio romano „Rytoj vėl patekės saulė“ autore Inga Juodkūne. Ved. V. Melnikienė.

49-oji tarptautinė liaudies dainų konferencija Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute gegužės 20 d. -24 d. „Žmonių santykiai dainose ir per dainas“. „Tai buvo spontaniška kūryba, kuri nuskamba vieną kartą ir užmirštama. Išlieka tik tos dainos, kurios turi didesnę galią. Bet jos skambėdavo ne viešumoje: malūnuose, kur nors pirtyse, kad nereikalinga akis nematytų ir ausis svetima negirdėtų,“– apie talalines arba nutylėtas dainas pokalbis su etnologe Bone Stundžiene.

Mokslininkų darbo kasdienybė ne visada kasdieniška. Apie projektą „Tarp pasirinkimo ir determinizmo: kultūrinė laisvos valios, sėkmės ir atsitiktinumo patyrimo bei konceptualizavimo įvairovė“. Kas įkvėpė šį projektą, koks projekto tikslas, novatoriškumas, aktualumas? Pasakoja projekto vadovas VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. habil. dr. Audrius Beinorius ir projekto dalyvis VU Psichologijos instituto lektorius, mokslinis darbuotojas, psichologas, antropologas Renatas Berniūnas.
Ved. Violeta Melnikienė.

Paskui svajonę... „Trokštu tiesiog mėgautis savo darbu ir gyvenimu“: kas motyvuoja, kas įkvepia restorano „Amandus“ įkūrėją ir vadovą, nepamirštantį ir virtuvės šefo pašaukimo? Pokalbis su Deivydu Praspaliausku.

Kas būdinga emociniam šaltumui? Apie emocinį šaltumą, jo priežastis ir būdus išlaisvinti emocijas pokalbis su šeimos konsteliacijos ir juoko jogos praktike Dalia Lapiniene.
Ved. Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“. „Man šis pasaulis kelia nuostabą, ir blogi dalykai, aš jais stebiuosi kartais, ir teigiami. Man jis kol kas atrodo labai spalvingas ir labai įdomus, ir labai didelis. Aš jaučiu smalsumą, aš noriu jį patirt – kol kas dar nėra apatijos, indiferentiškumo, nėra pasitenkinimo ir sotumo jausmo. Dar norisi būt jame, eit ir domėtis, jaust ir ragaut,“– sako slemo poezijos kūrėjas, dviejų knygų autorius Marius Povilas Elijas Martynenko.
Pokalbis apie gyvenimą ir kūrybą.
Ved. Violeta Melnikienė

Kodėl vieni žmonės pavydūs, kiti – ne? Kaip elgtis su pavydžiu žmogumi, kaip pažinti pirmuosius ženklus, kad situacija darosi grėsminga? Kaip kontroliuoti savo pavydą? Pokalbis su socialiniu psichologu, VGTU dėstytoju Juriu Belte.

Laidos vedėja Violeta Melnikienė

Ved. Violeta Melnikienė

Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje. Kas atsitiks ar gali atsitikti sukūrus žmogaus lygio dirbtinį intelektą? Žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius pristato fiziko ir kosmologo, Gyvybės ateities instituto vieno įkūrėjų Makso Tegmarko knygą „Gyvybė 3.0“
Ved. Violeta Melnikienė

Ką jaučia narkomanai, patiria jų artimieji?

Autentiški liudijimai. Laidoje dalyvauja nevyriausybinės narkotikų tarpusavio pagalbos organizacijos „Tavo drugys“ vadovas D.Kadždailis ir viešosios įstaigos „Pusiaukelis“ vadovas A.Ivanovas.

Ką veikė masonai Indijoje, koks jų vaidmuo? Religinius, imperinius, kultūrinius aspektus apžvelgia VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto bei Tartu universiteto profesorius Audrius Beinorius.
Ved. Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“. Apie ikonų tapybos tradiciją ir jos prasmę. Ikona mums asocijuojasi su Rytų bažnyčia, tačiau turėtume žinoti, jog ikonografija būdinga ir Vakarų bažnyčiai, tiksliau ikonų tapymo tradicija egzistavo tada, kai Bažnyčia dar buvo neskilusi. Vėliau Rytų bažnyčia ikonų tradiciją puoselėjo, o Vakarų bažnyčia pamiršo. Šiandien krikščioniškame pasaulyje būtent Vakarų bažnyčioje ikonografija atgimsta. Apie tai, ką patyrė Pakutuvėnuose, pranciškonų vienuolyne vykusiuose ikonų tapymo kursuose, ką sužinojo ir išmoko – tapytojos Eglės Babilaitės ir keramikės Rūtos Šipalytės pasakojimas. Laidos ved. Violeta Melnikienė.

Apie karjeros kelius ir būdus juos atrasti pokalbis su psichologe, Karjeros stovyklos projekto vadove, Galimybių akademijos viena iš įkūrėjų Ugne Juodyte ir Karjeros stovyklos vadovu Simonu Jakubausku.

Ved. Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: neiššvaistyti gyvenimo

„Tuo ir įdomus gyvenimas, kad mes jį gyvename vieną kartą, patys jį kuriame, ne visada mes viską nusprendžiame, daug ką mums lemia likimas, bet daug ką galime padaryti mes patys. Tame ir yra motyvacija suintensyvinti, „sutirštinti“ patirtis per trumpą laiką dėlto, kad jaučiu pareigą nepavesti savo tėvų ir senelių, noriu padaryti du ar tris kartus daugiau vardan jų,“– sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Ved. Violeta Melnikienė

Rugsėjo 15 d. Vilniuje, Panoramos viešbutyje vyko Konferencija-mokymai pagal žinomo meistro-trenerio Jacko Makani struktūrą ir idėją "7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą."
Konferencijos svečias savo knygoje "Koučingas pagal Jacką Makani" teigia, kad 80 % žmonių jaučia, kada ateina laikas jų gyvenimo pokyčiams. Meistras sukuria mąstymo procesą, kuris padeda analizuoti pasirinkimus, įvertinti savo galimybes. Koučingo specialistas atsako už procesą, už rezultatą atsako klientas.
Kita tema: iš specialisto į vadovus. Kaip vadovauti saviems? Be ko vadovas negali būti vadovu?
Pokalbis su verslo vadybos konsultantu – treneriu, lektoriumi, strateginių ir kūrybinių sesijų moderuotoju Aurimu Vietrinu.

Apie stereotipus: kaip žmonės supranta žaliavalgystę ir kaip yra ištikrųjų? Pokalbis su gydytoja Gražina Gum.
Kinų mitybos ir valgymo kultūra. Pokalbis su VU Konfucijaus instituto direktore Wang Liying ir instituto administratore Vilma Šniukštaite.
Menininkės: seserys Teklė ir Marija Kavtaradzės. Apie savo kartą, kūrybą ir ... mamą.

Kaip pažadinti savyje menininką, išradėją. Pokalbis su knygos „Sukurk kroodilą” autoriumi Gediminu Bereznevičiumi.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

Kaip sudominti vaikus knyga, kaip išugdyti gerą skonį jas renkantis? Pokalbiai su knygų skaitytojomis vienuolikmete Indraja Dzemydaite, menininke ir rašytoja Karolina Kunčinaite, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininke Inga Mitunavičiūte.

Apie įtėvius ir įvaikius. Pokalbis su psichologe Silvestra Markuckiene.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: Romanas su Italija.
Neturite fantazijos? Tai pats didžiausias įžeidimas. Galite būti negražus, neturtingas, prastai apsirengęs, bet neturėti fantazijos – tiesiog neleistina. Apie itališką emocingumą, artistiškumą, charizmą, fantaziją, pokalbis su knygos „Romanas su Italija“ autoriais Jurga ir Pauliumi Jurkevičiais.

Laidos ved. Violeta Melnikienė

Apie Skausmo psichologiją. Vaizduotės įtaka skausmui. Laidoje pokalbiai su psichologėmis Rūta Sargautyte, Rasa Šilalyte, lietuviško filmo „Kolekcionierė“ kūrėjais.

Savižudybė nepasirenkama - tai atsitinka. Kaip ją suprasti, neleisti jai įvykti, padėti tiems, kuriuos paliko. Pokalbyje dalyvauja danų žurnalistė I.Aneberg, tėvas A.Saulaitis, Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė K.Pulukordienė, profesorė D.Gailienė.

Globalizacijos sąlygomis vyksta ir atvirkštinis procesas: ginama teisė į nacionalinę pasaulėjautą. Konferencija Bombėjuje. Menotyrininko Vytauto Tumėno ir sociologo Jono Trinkūno pasakojimas.

Iššūkis patėvystei. Pokalbis su Individualiosios psichologijos asociacijos prezidentu, konsultantu Virginijumi Varkaliu.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

Inžinierė tapo vertėja. Apie vertimo meną ir naujausią F. Beigbederio romano „ Gyvenimas be pabaigos ” vertimą pokalbis su I. Tuliševskaite.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė

Knyga apie TV. „Mes įpratę prie tokių leidinių – reprezentatyvių, ikonografinių, informatyvių, pompastiškų, o čia staiga – jokių vardų, jokių vietų, jokių datų, vien paraštės... Atpažinau save ir savo laiką, manau ši knyga yra paminklas ne TV, o paminklas sovietiniam laikui, “– teigia menotyrininkė Margarita Matulytė. „Knyga kuria įspūdį, ką TV operatorius matė, patyrė, kokia buvo jo darbo diena, savaitė, metai,“– mano knygos sudarytojas Gintaras Didžiapetris. „Knyga kaip romanas, sugeba nustebinti, nes nieko nepasako aiškiai: štai žiūrėk! Jis tiesiog užmena mįslę,“– sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Pokalbis apie A.Šeškaus knygą TV, kurio dar viena prasmė būtų ne vien pristatyti patį leidinį, bet ir mokytis skaityti vizualų tekstą. Ar mokame išklausyti kitus? Pokalbis su psichoterapeute Genovaite Bončkute.

Vėlinių laiku... „Argi taip nebūna, kad Vėlinių laiku, rudenį į sapnus dažniau pareina mirę giminės? Ir sunku pasakyti, ar pareina iš jų pusės ar labiau iš mūsų? Juk gali taip būti – dvi sąmonės susiduria? Ir tas taip prasminga, kad net nesuvokiam, kodėl tai yra prasminga ir mums gal neduota, ne laikas dar. Bet kad mirusysis per sapną ateina man atrodo nėra atsitiktinis dalykas, man taip norisi galvoti...“ – pokalbis su etnologe, humanitarinių m. dr. Brone Stundžiene.
Kaip laidotuvės ir šermenys gali būti kitokios? Kultūrologės, socialinių m. dr. Irenos Alperytės pasakojimas iš JAV.

Žmogus laikinumo ir amžinybės akivaizdoje.
Nuo mitų ir literatūros iki holografinės visatos idėjos – gyvenimo prasmės klausimą svarsto filosofas Saulius Kanišauskas.

„Gyvybės ir mirties keliu“. Pokalbis su tradicinio tarptautinio bėgimo, skirto Sausio 13-osios metinėms dalyviais – idėjos iniciatoriumi, treneriu, kūno kultūros dėstytoju Romu Bernotu ir gydytoju rezidentu Domantu Balsiu.

„Kasdienybės kultūra“: laidos viešnia – keramikė Rūta Šipalytė.
Įdomu pasekti vieno menininko kūrybinį kelią, matyti, kaip auga profesonalumas, gimsta naujos idėjos, darbus lydi apdovanojimai, skiriamos stipendijos, dalyvaujant konkursinėse programose darbai dažnai atrenkami parodoms, juos įsigyja pasaulio muziejai. Praėjusius metus Rūta baigė dvejomis kūrybinėmis kelionėmis: viena į Šanchajų, kita į Daniją. Apie jas, jų turinį pokalbis su menininke.

Laidos vedėja Violeta Malnikienė

Apie universitetinį išsilavinimą ir elitinę kalbą. Pokalbis su kalbininkais Irena ir Antanu Smetonomis.
Sakūros – nacionalinis japonų medis, išreiškiantis tautos pasaulėjautą. Pasakoja VU OC japonų kalbos dėstytoja Violeta Devėnaitė ir humanitarinių m. dr. Agnė Steponavičiūtė.

„Viena iš amerikiečių neurologo D. Eaglemano knygos „Incognito. Slaptieji smegenų gyvenimai“ intrigų – mintis, kad mes manome, jog elgiamės apgalvotai ir laisva valia, o galbūt taip nėra, galbūt tai užprogramuota mūsų genuose, chemijoje, bet ne mūsų valingame pasirinkime. Mes galvojame, kad pilnai valdome savo gyvenimą, savo poelgius. Anaiptol.“– pokalbis su Santaros klinikos neurologijos centro gydytoju, medicinos m. dr. profesoriumi Daliumi Jatužiu.

Ved. Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: kokia turėtų būti ateities mada, kokios medžiagos ir technologijos galėtų būti naudojamos, siekiant tvarumo ir darnos?
Lapkričio 27 - gruodžio 12 dienomis Tarptautiniame ateities dizaino konkurse, vykusiame Kinijoje Hangzhou Zhejiang meno muziejuje Vilniaus dailės akademijos profesorės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė laimėjo pirmąją vietą kūrybiškiausio medžiagų ir technologijų panadojimo kategorijoje. Jos pateikė eksperimentinį mados dizaino projektą pavadintą „Lengvai“. Abi profesorės šiandien mūsų studijoje ir pasakoja, ką patyrė Tarptautiniame konkurse.

Laidos ved. Violeta Melnikienė

Kaip veikia pasaulis? „Visata yra ne tik kad keistesnė, negu mes įsivaizduojame, bet keistesnė, negu mes sugebame įsivaizduoti. Net mums pasakius, kokio keistumo jinai yra, mes galim nesuprasti. Apie pasaulį galim žinot tik iš tikimybių. Kaip kazino, jeigu meti kauliuką, vienas iš šešių būtinai iškris, bet negali žinoti kuris. Tai yra žaidimas vizijomis“, – sako fizikas, VU profesorius Mikas Vengris. Pristatome italų fiziko Carlo Rovelli mokslo populiarinimo knygą „Septynios trumpos fizikos pamokos“.

Laidos vedėja Violeta Melnikienė

„Kasdienybės kultūra“: architektūros šedevrai primena žmonijos istoriją ir vertybes

Menininkė Arūnė Tornau, vartydama architektūros, urbanistikos ir dizaino istoriko Christopherio E.M.Pearsono knygą „1000 architektūros šedevrų“ seka savo pasakojimą, istorijas, kurias įkvėpė talentingi architektai ir jų darbai.
Ved. Violeta Melnikienė

Iš tikrųjų reikia stabdyti smurto perdavimą, jisai mūsų kultūroje pakankamai giliai įsišaknijęs. Netgi toks posakis „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“ rodo, kad mūsų kultūroje fizinės bausmės taikymas buvo norma, manoma, kad tokia edukacinė pedagoginė auklėjimo priemonė yra gera, sveikintina,“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore, šeimos konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite. Bet girdint, kaip vykdoma vaikų teisių apsauga, kyla klausimas, ar nereikia ir tėvų teisių apsaugos įstatymo?
Ved. Violeta Melnikienė

Apie savivertę. Kaip formuojasi savivertė: ar tai priklauso tik nuo aplinkos ar ir nuo mūsų? Pokalbis su psichologe, psichoterapeute Erika Kern.

Knyga apie pasaulį ir būdus jį suprasti. „Dešimt priežasčių, kodėl klystame mąstydami apie pasaulį ir kodėl viskas nėra taip blogai, kaip atrodo,“ – knygoje „Faktų galia“ analizuoja švedų mokslininkas Hansas Roslingas su Ola Rosling ir Anna Rosling Ronnlund. Knygą pristato vertėja Daiva Vilkelytė ir Upsalos universiteto (Švedija) absolventė Viltė Banelytė.

Ar galima pasitikėti tėvu? Pokalbis apie vyrų tėvystę. „Mamos dažnai sako: „Turiu du vaikus, bet ir trečią – vyrą, kuris irgi kaip vaikas žaidžia. O kas čia blogo, kad vyrai savo širdyje turi mažą berniuką? Kartais moterims tai nepatinka,“ – sako individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis, jis mano, kad kai moterys leidžia – vyrai gali būti gerais tėvais.

„Kiekviena kelionė keičia žmogų. Jeigu tu nebijai, jeigu tu pasiryžęs priimti, kas bus tavo kelyje ir atviras pokyčiams – tie visi sutikti žmonės, vaizdai, išgirsti pokalbiai kiekvieną keičia,“ – sako knygos „Kelyje:100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu“ autorė Lina Ever.
2017 metų rudenį autorė su kunigu Algirdu Toliatu ir fotomenininku, Nacionalinės premijos laureatu Algimantu Aleksandravičiumi leidosi į piligriminę kelionę dailininkų romantikų kadaise pamėgtu ir išgarsintu Malerweg keliu Saksonijos Šveicarijoje.

Koks esi vadovas? „Buvo vadovai, kurie patys sau gražūs ir patys sau protingi: aš pats einu į mokymus, bet neleisiu savo darbuotojų, jie tegu dirba, aš turiu būti protingesnis. Požiūrio į vadovą kismas prasidėjo su pasaulio atsivėrimu, su pasaulinių įmonių, tarptautinių organizacijų atsiradimu, kurios turėjo kitą požiūrį: kuo tavo darbuotojai protingesni, tuo tu geresnis vadovas,“– toks yra šiandien Lietuvoje vyraujantis požiūris į vadovą. Pokalbis su psichologe eksperte, koučingo specialiste, neurolingvistinio programavimo meistre, UAB „Talentų namai“ mokymo projektų vadove ir partnere Vega Dikčiene.

Apie sąmoningumą. „Esame linkę didvyriais matyti išskirtinius žmones, ypatingų pasiekimų, apdovanojimų gavusius, bet iš tiesų didvyriškumas slypi labai paprastuose dalykuose. Didvyris yra tas, kas sugeba suvaldyti rutiną ir kasdienybę,“– sako Paulius Rakštikas ir priduria: „Patinka - nepatinka, gražu – negražu, geras – blogas, tokie vertinimai tarsi baltai juodas pasaulis, be spalvų ir niuansų. Toks kategoriškumas išduoda mūsų ribotumą: stabtelėkime ir pažvelkime giliau. Pats sveikiausias psichologiškai vertinimas skamba – nežinau.“ Pokalbis su psichologu, lektoriumi, dėmesingo įsisąmoninimo mokytoju Pauliumi Rakštiku.

Neuromokslu grįstas bendravimas su vaikais ir paaugliais. Tyrimai rodo, kad hormonų audros veikia paauglio elgesį taip, kad pats paauglys nesupranta, kas su juo vyksta. Vaiko nesupranta tėvai, mokytojai, aplinka – bet jie turi žinoti, kad paauglystės metas vaikams yra labai sunkus.
Kaip vystosi vaikų smegenys, kaip tai veikia jų elgesį ir kaip bendrauti su vaikais paauglystės metais? Pokalbis su biomedicinos mokslų daktare Laura Mačiukaite Vence.

Šiuolaikinio metalo meno ir juvelyrikos bienalė Vilniuje.„Juvelyrika Lietuvoje yra suvokiama tradiciškai – siaurai: juvelyrika yra tai, kas mus puošia. Šiuolaikinė juvelyrika šitos užduoties sau nekelia. Privaloma užduotis yra idėjos raiška. Į parodas mes einam tam, kad pamatytumėme kažką, kas mus priverčia pažiūrėti į pasaulį kitaip, kad pamatytume, kas mus sutrikdo, sujaudina, sugraudina, sudomina,“– sako menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė. Apie unikalią progą pamatyti pasaulinio garso menininkų darbus ( bienalėje dalyvauja net 65 menininkai), apie parodos koncepciją pokalbis su bienalės kuratore dr. Jurgita Ludavičiene ir parodos architektu Eimantu Ludavičiumi.

Mirtis kaip gyvenimo variklis. Psichoterapeutės dr. Agnės Jurgaitytės-Avižinienės tyrimas „Jaunų suaugusių gyvenimo baigtinumo patyrimo teorija: siekis gyventi vertingiau“.
Apie gyvenimo ir mirties ryšį. „ Mirties akivaizdoje, apmąstymuose apie ją gimsta naujas santykis su kasdienybe, artimaisiais, atsakomybės už šį gyvenimą akcentavimas“, – pokalbis su mokslininke.

Siuvinėtos istorijos. „Ji jautriai tapo ir mėgsta stebinti“ – taip dažniausiai atsiliepiame apie dailininkės ir dailės pedagogės Loretos Zdanavičienės parodas. Šįkart Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje matome netikėtą autorės tapybos ant senų siuvinių kolekciją. Šios dailininkės kūryboje justi pagarba istoriniam reliktui – ar tai būtų eksponuojamas perkurtas tikras daiktas, ar tapomi seni rakandai. Kita vertus, jai visada rūpi atpažįstama daiktiška forma, ypač jei įsižiūrime į be galo tikroviškai nupieštas smulkiausias natiurmortų detales. Nenuostabu, kad rengdama parodą „Siuvinėtos istorijos“ ji renkasi tapyti ant gėlėmis ir geometriniais raštais siuvinėtų rankdarbių, kuriuos randa, gauna dovanų. Kiekvienas išsiuvinėtas audeklas – užtiesalas, staltiesė, servetėlė, pagalvės užvalkalas – yra dailiai, kruopščiai, su didžiule atida ir pagarba aptapomas, išsaugant bei išryškinant senosios tekstilės grožį,“– parodą pristato dailėtyrininkė Rita Mikučionytė ir visus kviečia į Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galeriją. Pokalbis su tapytoja, mokytoja eksperte Loreta Zdanavičiene.
Italijos ruduo: apie gėrybes ir maisto šventes. Dalios Smagurauskaitės pasakojimas.

„Šiandien kaip tik sakiau, kad kai mūsų vaikų paklaus, ar jie mokykloje mokosi, kad jie atsakytų: ne, nes mes mokomės visada – namuose, mokykloje, kieme, pas senelius, būreliuose. Mes visą gyvenimą mokomės. Vienintelis dalykas už ką atsakinga mokykla, kad vaikas pajustų, kaip gera mokytis, “– rugsėjo 3 - ąją pedagogams ir moksleiviams, vėliau LRT radijo studijoje kalbėjo edukologė socialinių m. dr. Austėja Landsbergienė. Kalbuosi su mokslininke apie kontekstinio ugdymo sistemą: idėją ir praktiką.
„Bendradarbiauti su priešu: kaip dirbti su žmonėmis, su kuriais nesutari, kurių nemėgsti ar kuriais nepasitiki?“ Adamo Kahane knygą ( „Bendradarbiauti su priešu“. Vilnius: „Vaga“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė) pristato klinikinė psichologė socialinių m. dr. Aistė Diržytė.

Apie Norvegiją: jos gamtą ir žymius žmones.
„Norvegija yra tiršta šalis, ten visko daug: kai esi gamtoje – ką tik matei nuostabius kalnus, staiga atsiduri fiorduose, per juos plauki, kriokliai vienas paskui kitą, tai vėl matai ledyno liežuvį, staiga tundrinis peizažas. Po Norvegijos neretai nublanksta kitos šalys“,– sako gidas Mantas Karvelis.
„Norvego įvaizdis laisvo žmogaus, baudžiavos nepatyrusi visuomenė išugdė tautiškai sąmoningą norvegą, “– akcentuoja istorikas Edvardas Gudavičius. „Norvegijos teritorija nepaprastai įdomi geologams, jos pagrindą sudaro labai seni trejų, dvejų ir pusantro milijardo metų senumo susiformavę dariniai“,– geologo Gedimino Motuzos pasakojimas.

„Žmogus, kuris nieko nenori ar nežino, ko nori, ar neleidžia sau norėti, ar netiki, kad gali norėt, yra vienas sunkiausių psichologų klientų, jie yra tėvų nudrąsinti norėti,“– teigia psichologė, psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė. Kodėl ir kaip tėvai nudrąsina savo vaikus reikštis?
Kartos, užaugusios be žaibo baimės, nebijo žaibo nei mieste, nei gamtoj. Ir žmonės nustoja saugotis. Todėl dabar vėl ima daugėti žaibo sužalojimų. Mitai ir tiesa apie žaibus ir jų pavojus. Pokalbis su gydytoju chirurgu, VU chirurugijos dėstytoju Dariumi Kubiliumi.
Klausytojai klausia: kas gi yra ta taip dažnai minima meditacija? Atsakome japonų gydytojo Shigeo Haruyamo knygos „Tikroji sveikata prasideda galvoje“ fragmentu apie meditaciją ir jos naudą.

Kartojama 2006 m. laida.
Apie mįsles, tikėjimą ir intelektą. Pokalbis su 2006 metų knygų mugės svečiu iš Ispanijos, rašytoju, žurnalistu ir keliautoju Javieru Sierra, pokalbyje dalyvauja knygos „Paslaptinga vakarienė“ (apie Leonardą Da Vinčį) vertėja Onutė Žemaitienė.
Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Apie meną, kūrėją ir vartotoją. Koks būtų jūsų gyvenimas be meno? Menotyrininkė Nijolė Tumėnienė kalbina inžinierių Gintautą Vasionį. Skulptorius Robertas Antinis apmąsto kūrėjo ir kūrinio suvokėjo santykį.
Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2009 m. laida.
Ką atveria pasakos vaikams ir ką suaugusiems?
Kai kas mano, kad pasakų vaikams sekti ar skaityti negalima, jos per daug žiaurios: ar nepaveiks vaikų psichikos? Na, o suaugusiems jos tiesiog neįdomios. Jos tegali būti mokslininkų tyrinėjimo objektu – mitologų, etnologų ar antropologų. Tačiau kodėl vaikai taip mėgsta pasakas, netgi prašo tas pačias pasekti po kelis ar net keliolika kartų? Pokalbis su psichologėmis Vita Malakiene ir Kristina Radviliene.
Danų filologė Akvilė Lapėnaitė pasakoja apie Kanarų salas.
Laidos vedėja Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Kaip tapti laimingu?
Kaip įveikti baimę, nerimą, ar įmanoma išmokti būti laimingu? Pokalbis su psichologu dr. Mariumi Daugelavičiumi ir Lilija Švorobėj.
Tapytojo Jono Kazlausko pasakojimas apie ispanų kultūrą.
Ved. Violeta Melnikienė.

Kartojama 2008 m. laida. Dailės terapijos seminaras Vilniuje – ką patyrė seminaro dalyvės: psichologės, dailininkės? Interviu su dalyvėmis. Apie meno terapijos istoriją, jos taikymą pokalbis su medicinos m. dr. Liudmila Lebedeva.

Ved. Violeta Melnikienė.

Postmodernizmas reabilituoja kičą. Kodėl kičas toks gajus ir kada jis įgyja išliekamąją vertę? Pokalbis su menotyros m. dr. Jurgita Ludavičiene.
VU Filologijos fakulteto dėstytojos dr. Rasos Baranauskienės pasakojimas apie kelionę į Berlyną, Kopenhagą ir Paryžių.
Ved. Violeta Melnikienė

„Visada gyvenau Lietuvoje“, – sako intriguodamas Amerikos lietuvis Leonas Narbutis išgyvenęs Amerikoje 60 metų. 2004 metais sugrįžęs gyventi į Lietuvą, aktyviai įsitraukė į jos gyvenimą. Leono Narbučio pasakojimas.
Kaip formuojasi žmogaus tapatybė, koks psichologinis ryšys sieja su gimtine? Pokalbis su klinikine psichologe, profesore Aiste Diržyte.

„Praeitis niekur nedingsta. Ji tik pasislepia. Viskas keičiasi ir niekas nesikeičia. Iš istorijos nepasimokome,“ – teigia 500 metų amžiaus sulaukęs Tomas, apmąstydamas istorinius virsmus, žmogaus prietarus, tapatybės esmę, gyvenimo prasmę. Su vertėja Inga Tuliševskaite pristatome vieno populiariausių ir originaliausių šiuolaikinių Didžiosios Britanijos rašytojų, žurnalisto ir scenarijų autoriaus Matto Haigo knygą „Kaip sustabdyti laiką“.
K. G. Jungas sakė: „Nenoriu būti geras. Man svarbu būti pilnam, visybiškam.“ Tamsiąją asmenybės pusę psichoterapeutas pavadino šešėliu: kaip jis atsiranda, kaip jį prisijaukinti ir kam to reikia? Pokalbis su psichologe Jurga Dapkevičiene.

Sąmonės prigimtis vis dar yra mįslė mokslo pasauliui. Ją tyrinėja įvairių sričių mokslininkai. Indijoje, kuri turi tūkstantmetes sąmonės tyrimų tradicijas, vyksta tarptautinės konferencijos siekiančios šią problemą aiškintis kartu su vakarų mokslininkais. VU Orientalistikos centro profesoriaus Audriaus Beinoriaus pasakojimas.

Apie tremtį ir grįžimą namo. „Esu dviejų kultūrų žmogus ir niekur nuo to nedingsi: 20 metų – vaikystė, paauglystė, jaunystė, pats imliausias gyvenimo laikotarpis ne Sibire, o tolimoje šiaurėje už Poliarinio rato, prie Laptevų jūros. Čia išliko tik tie, kuriems buvo lemta išlikti, “– sako muzikė , chorvedė Nijolė Leokadija Lelkaitė Baikienė, kurios prisiminimai įamžinti VŠĮ „Kultūros studijos“ išleistoje knygoje „Šiaurės pašvaistė“.

Lietuvos šimtmetis ir Poezijos pavasaris aktorius Balį Ivanauską ir Artūrą Dubaką įkvėpė išradingam projektui – poetiniam žygiui pėsčiomis per Lietuvą – poezijos vakarai Lietuvos miesteliuose. Gintę Mariją Gylytę įkvėpė žygio pėsčiomis per Lietuvą magija ir galimybė ne tik dalyvauti poezijos vakaruose, bet ir pamatyti Lietuvos miestelius, jų bendruomenes.