Paribio pokalbiai

Šių Seimo rinkimų laimėtoja tapo Lietuvos socialdemokratų partija, gavusi teisę formuoti valdančiąją koaliciją ir burti savo ministrų kabinetą. Bet pergalę lydėjo ir neišpildyti pažadai bei dalies visuomenės pasipiktinimas dėl pasirinktų koalicijos partnerių. Kokios yra šiuolaikinės socialdemokratijos idėjos ir kas yra jų taikinys? Kaip Lietuvos ateitį strateguoja socialdemokratai? Šią temą aptariame su politologu, buvusiu LSDP nariu ir vicepirmininku, daktaru Liutauru Gudžinsku.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Vis labiau į megapolius besitelkiančiame, greitėjančiame pasaulyje atsiranda ir nostalgija ramesniam gyvenimui, lėtesnei laiko tėkmei, vietos nulemtai tapatybei. Ar miestelių gyventojai yra nykstančio pasaulio dalis? Ką suteikia prisirišimas prie gimtųjų vietų, tarmės ir savų pasakojimų? Kokia mažųjų pasaulio centrų galia? Apie tai – su pedagogu, muziejininku, redaktoriumi, istorijų pasakotoju Viktoru Stanislovaičiu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Ką kapinių sutvarkymas leidžia mums suprasti apie tai, kaip konkreti visuomenė žvelgia į mirtį ir amžinybę? Kodėl šiuolaikinės kapinės ima priminti automobilių stovėjimo aikšteles? Kaip bėgant dešimtmečiams kinta kapinių priežiūros įpročiai? Ir kodėl į kapinių priežiūrą derėtų žvelgti ir per ekologijos prizmę? Šiuos klausimus svarstome kartu su Vilnius Tech Architektūros fakulteto tyrėja Egle Bazaraite.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Rinkimai pakeičia valdančiuosius, bet ar galime įžvelgti ryškius politinių idėjų pokyčius? Kodėl pasigendame charizmatiškų ir kūrybingų politinių lyderių? Ar radikalumo baimė ir inertiškas balsavimas už centristines idėjas nenaikina mūsų politikos? Šią temą aptariame su filosofu, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kodėl fotografą Artūrą Morozovą domina socialinės atskirties tema? Kokį vaizdą menininkas susidarė keliaudamas po Lietuvos regionus? Kas lemia atskirtį ir ar dabartinė regionų politika siūlo adekvačius problemos sprendimus? Kokia atsakomybė kalbant apie atskirtį tenka ją atspindinčiai žiniasklaidai ir ar humanistinė fotografija gali ugdyti empatiją ir tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Atėjus rinkimų laikotarpiui dažnai girdime apie neišgirstus ir neišklausytus žmones. Ar dalis mūsų visuomenės išties išstumta iš politinio lauko? Ar egzistuoja tylioji Lietuva? Šią temą aptariame su sociologe, Vilniaus Universiteto docente daktare Rūta Žiliukaite.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Jau sekmadienį rinksime naują Seimą. Ką apie Lietuvos politikos būklę byloja politikų rinkiminėje kampanijoje pasitelkiama retorika? Kaip galima pamatuoti retorikos poveikį tikslinėms auditorijoms? Ar paklausiausia yra skaldanti ir supriešinanti retorika? Ar žodžiai, lygiai kaip ir pinigai, išgyvena infliaciją? O gal komunikacijos vaidmuo politikoje yra smarkiai pervertinamas? Apie visa tai diskutuojame su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuviškas kinas vis sėkmingiau nusikrato jam primestų stereotipų. Lietuviai kūrėjai laimi prestižinius apdovanojimus, filmų premjeros tampa svarbiais įvykiais ir išprovokuoja diskusijas už kino pasaulio ribų. Ar kino kalba sėkmingiausiai pasakoja apie mūsų kartos problemas? Šią temą aptariame su režisieriumi, scenaristu, operatoriumi Laurynu Bareiša.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Diskusijos dėl lytiškumo, lyčių skaičiaus ar jų skirčių, biologinės ir socialinės jų apibrėžties tampa mūsų laikų ženklu. Kaip keičiasi ar nesikeičia mūsų požiūris į lytį? Kokio lytiškumo ugdymo reikia naujoje tikrovėje? Ši tema aptariama su VU Filosofijos fakulteto doktorante, lytiškumo ugdymo praktike Akvile Giniota.



Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Ar šiandien mums, kaip visuomenei, vis dar yra svarbūs autoritetai? Gal socialinių tinklų eroje juos pakeitė nuomonės formuotojai, kurie, priešingai nei autoritetai, jau nebeugdo mūsų charakterio, nebeskatina veikti didesnio gėrio vardan, o tiesiog parodo, kas šiandien yra madoje ir kaip prisitaikyti prie populiarumo bangos nešamos minios? O gal šiandien klaidžiojame tarp dviejų kraštutinumų – bandymo primesti visuomenei tam tikrų asmenybių kultą, kai jie apskelbiami kone tautos sąžine, ir siekio žūtbūt atrasti bent krislelį kito akyse tam, kad būtų suabejota to žmogaus indėliu mūsų istorijoje? Šiuos klausimus gvildename kartu su publicistu, mokytoju Vytautu Toleikiu, parašiusiu knygą „Lemtingi susitikimai“.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Lietuvių ir baltarusių santykiai pastaraisiais metais kelia daug aistrų ne tik dėl diktatoriaus Lukašenkos valdomos Baltarusijos politikos. Kaip viena iš grėsmių Lietuvai įvardijamas litvinizmo ideologijos plitimas. Vis sunkiau pasidalijame savo vietą bendroje istorijoje ir pradedame kovoti dėl istorinio naratyvo. Ar baltarusiai vagia mūsų istoriją? Šią temą aptariame su VDU istoriku, daktaru Rūsčiu Kamuntavičiumi.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Prieš devynerius metus išleistoje Leonido Donskio ir Tomo Venclovos dialogų knygoje klausiama, kaip galima būti optimistu pesimizmo amžiuje? Užbaigdami Paribio pokalbių sezoną apibendriname visus turėtus pokalbius ir bandome atsakyti į tą patį klausimą. Kur galima rasti vilties konstatuojant sudėtingą pasaulio situaciją? Ar optimizmas yra beviltiškai naivi pozicija? O gal tiesiog nemokame pažvelgti už pesimizmo uždangos?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Kadaise dainininkas Bobas Dylanas universitetus palygino su senelių namais teigdamas, kad aukštojo mokslo institucijoje miršta net daugiau žmonių. Aišku, ne fiziškai, o dvasiškai, nes žinių gausa numalšina smalsumą, o instrumentinis santykis su mokslu skatina siekti ne plataus išsilavinimo, o domėtis tik tuo, kas naudinga darbo rinkoje. Lietuvoje kai kurie filosofai buvo dar griežtesni vadindami šiandieninį universitetą „dvasios Aušvicu“ ar greito maisto užkandine. Ar universitetai nepametė savosios misijos? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Lietuvoje baigėsi dar vieni prezidento rinkimai. Valstybės vadovo postas įkūnija savyje daug rinkėjų vilčių ir lūkesčių. Ką ši kampanija pasakė apie mūsų valstybę? Ar adekvačiai vertiname prezidento galimybes? Ką renkame: daugumos nuomonę transliuojantį tautos vadą ar politinę sistemą balansuojantį arbitrą? Pokalbis su politikos mokslininku, docentu daktaru Mažvydu Jastramskiu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Visuomenėje vis garsiau kalbama apie psichinės sveikatos problemas ir psichologinius iššūkius. Psichologinės traumos ir nuolatinis stresas dažnai tampa jaunų žmonių kasdienybe. Ar įmanoma ištrūkti iš trauminio rato? Kodėl jauni žmonės patiria tiek daug psichologinių problemų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto doktorante, psichologe Agniete Kairyte.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Sušilus orams ir artėjant atostogų laikui, labiausiai lankomi Europos miestai ruošiasi turistų antplūdžiui. Vieni džiaugiasi, kad turistai populiarina šalį, atneša pinigus, kuria darbo vietas. Tačiau nestinga ir tų, kurie skundžiasi, kad masinis turizmas keičia tų miestų ekonominę struktūrą ir gausina menkaverčius suvenyrus pardavinėjančių taškų skaičių. Nuogąstaujama, kad senamiesčiuose mažėja vietinių gyventojų, kuriuos išstumia trumpalaikė nuoma. Vieni teigia, kad senstanti Europa gyvena iš to, jog tampa gausiai lankomu muziejumi po atviru dangumi. Kiti priduria, kad turistai yra tarsi modernieji barbarai, kurie naikina tai, ką tariasi mylį. Apie šiandienos turistą ir skirtingus turizmo atspalvius – pokalbis su gidu, kelionių vadovu Vladu Liepuoniumi.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Vakarų visuomenėse vis dažniau konstatuojamos susikalbėjimo ir vienybės paieškų problemos. Gyvenimas informaciniuose burbuluose, aido kambariuose – taip apibūdinama dabarties politinė ir kultūrinė būklė. Ar viešoji erdvė tapo visų karu prieš visus? Ar įmanoma kurti valstybę trūkinėjančių ryšių pasaulyje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju, daktaru Laurynu Peluričiu.


Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Nerimas dėl to, ar ginkluotės ir Vakarų paramos stokojančiai Ukrainai pavyks atlaikyti fronto liniją. Diskusijos dėl to, kas darytina stiprinant atgrasymą, kad Kremliui nekiltų pagunda išbandyti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus Baltijos valstybėse. Svarstymai kaip suvaldyti įtampą Vidurio Rytuose, ir ką daryti su Kinija, kuri neslepia, kad ilgalaikis jos tikslas yra radikaliai pakeisti dabartinę po Šaltojo karo nusistovėjusią tvarką. Ką apie mus po šimtmečio vertindami mūsų atsaką į šiuos iššūkius rašys ateities istorikai? Ar būsime tie, kurie atstovėjo nedemokratinių, agresyvių valstybių iššūkį? Ar apie mus rašys kaip apie besileidžiančią Vakarų saulę ramiai palydėjusią kartą? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, VU profesoriumi Alfredu Bumblausku.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Daugelyje šiuolaikinių visuomenių yra savaime suprantama teisės ir įstatymo vertė. Teisingumo simboliu Vakaruose tapusi Temidė, vaizduojama užrištomis akimis laikanti svarstykles, simbolizuoja visų piliečių lygybę prieš nešališkai taikomą įstatymą. Kartu neabejotina vertybe ir vienu demokratijos ramsčių yra visuotinai laikomas teisės viršenybės principas, skelbiantis, kad visuomeninis gyvenimas turi neprieštarauti teisei. Tačiau kasdieniame mūsų gyvenime teisingumo taikymas tampa itin komplikuotas. Įstatymai perrašomi, teisingumo sampratomis manipuliuojama, o teisės viršenybės principai lengvai paminami nedemokratinėse šalyse. Koks yra teisingumo pagrindas? Iš ko kyla įstatymo autoritetas? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto profesore Rita Šerpytyte.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Esame linkę tikėti, kad faktai yra demokratijos pamatas. Jie suteikia pagrindą reikalauti atskaitomybės ir kritikuoti valdžią, jie padeda apsispręsti, kurią politinę jėgą remti. Tad natūralu, kad kiekvieną kartą, kai susiduriame su melagienas platinančia dezinfromacija, manome, kad efektyviausias būdas visa tai įveikti – paneigti ją faktais pristatant juos tiems, kurie tapo melagienų aukomis. Tačiau matome, kad dalis visuomenės būna linkusi atmesti ne dezinfromaciją, o faktus. Tad „Paribio pokalbiuose“ klausiame, ar mes ne pernelyg supaprastintai suvokiame dezinformacijos veikimą ir ko turime pasimokyti, kad taptume efektyvesni kovoje su melagienomis.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Narkotikų dekriminalizavimo, alkoholio ar tabako vartojimo kontrolės klausimai nuolat patenka į politinę darbotvarkę ar visuomenės diskusijas. Nuomonių įvairovė šiuose klausimuose itin plati – nuo raginimų legalizuoti ir leisti apsispręsti pačiam žmogui iki griežtų draudimų. Kas geriau veikia: draudimai ar kontrolė? Kaip apsisprendžiame, ką leisti ir ką drausti?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Pradedant atnaujintomis bendrosiomis programomis ir baigiant įtraukiuoju ugdymu –kiekvieną permainą Lietuvos mokyklinio ugdymo sistemoje lydi karštos diskusijos ar net pasipriešinimas. Vieni skundžiasi, kad su atnaujintomis programomis skubotai startuota dar ne tik neturint tinkamų vadovėlių, tačiau prieš tai neištestavus programos apimčių. Kiti tuo tarpu pastebi, kad tarpiniai patikrinimai, kurie esą turėjo nuimti nuo mokinių pečių dalį streso, iš tikrųjų tik jį padidino. Negana to, kilo klausimų ir dėl paties patikrinimo užduočių kokybės ir vertinimo. Pasigirsta raginimų stabdyti eksperimentus, tačiau kiti atsako, kad pokyčiai privalo būti tęsiami. „Paribio pokalbiuose“ diskutuojame apie tai, ar šiandieninė mokykla tapo neapgalvotų eksperimentų erdve? Studijos viešnia – „Mokyklų tobulinimo centro“ vadovė Eglė Pranckūnienė.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Geopolitinės aplinkybės verčia galvoti apie galimas grėsmes Lietuvai. Vis dažniau spėliojame ne, ar tai įmanoma, o kada tai nutiks. Kodėl pamiršome atgrasymo idėją ir pradėjome galvoti apie karo neišvengiamumą? Ar vis dar blaiviai mąstome apie karą? Pokalbis su VU TSPMI dėstytoju, karybos istoriku, daktaru Deividu Šlekiu.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Ilgą laiką Europoje po didinamuoju stiklu dėl teisės viršenybės ir valdžių atskyrimo principo pažeidimų buvusi Lenkija, šiandien Vakarų jau yra stebima dėl pastangų detoksikuotis po neliberalios demokratijos laikotarpio. Laikotarpį, kurį žymėjo Varšuvos ir Berlyno nesutarimai, keičia metas, leidžiantis tikėtis glaudesnės didžiųjų Europos valstybių vienybės. Vis tik viltis lydi ir nerimas dėl to, kaip klostysis Lenkijos ūkininkų vykdoma pasienio su Ukraina blokada ar iš Lietuvos keliaujančių vilkikų tikrinimai pasienyje ieškant ten ukrainietiškų ar rusiškų grūdų. Be to, viešojoje erdvėje karštas diskusijas sukėlė pasklidusios abejonės dėl to, ar Lenkija tikrai gintų mus Rusijos agresijos atveju. „Paribio pokalbiuose“ klausiame, kokia šiandien yra Lenkija ir ar galime ja pasitikėti? Svečiuose politologas Mariuszas Antonowiczius.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Lietuva skaičiuoja jau trisdešimt ketvirtuosius nepriklausomybės atkūrimo metus. Į politiką, verslą, viešąją erdvę vis tvirčiau ateina laisvoje valstybėje užaugę žmonės. Kokie šių dešimtmečių Lietuvos laimėjimai ir kokios klaidos? Kokie uždaviniai ateičiai? Ar Kovo 11-oji buvo stebuklas, ar istorinė neišvengiamybė? Pokalbis su buvusiu ministru pirmininku, Kovo 11-osios akto signataru Aleksandru Abišala.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Žmogaus gyvenimo ir kultūros pokyčius tyrinėjantys mokslininkai konstatuoja gyvenimo greitėjimą, protui nebeaprėpiamus informacijos kiekius ir didėjančią tikrovės fragmentaciją. Ar žmonės geba prisitaikyti prie technologinio ir kultūrinio progreso greičio? Ar greitėjantis gyvenimas veda mus link neišvengiamo perdegimo?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Pasakyk, ko bijai, pasakysiu, kas esi. Tokia išvada peršasi susipažinus su nauju European Council on Foreign Relations tyrimu, teigiančiu, kad europiečių pasirinkimas už ką balsuoti artėjančiuose Europos parlamento rinkimuose didžiąja dalimi bus nulemtas to, kokią paskutinio metu krizę jie laiko pačia svarbiausia. O krizių Europa išgyveno ir patiria ne vieną – ekonomikos, migracijos, klimato kaitos, sveikatos apsaugos ir, be abejo, saugumo. Kiekviena iš šių krizių išduoda baimę dėl ateities. Tad „Paribio pokalbiuose“ klausiame – ar baimė tapo dominuojančia emocija viešojoje erdvėje?
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Politika – viena dažniausiai visuomenės aptarinėjamų temų, o politologai – itin dažnai cituojami mokslininkai. Ar žmonių susidomėjimas politika reiškia ir politinę kokybę? Ar politologija keičia politiką? Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto politologe Rima Urbonaite.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Tapatybės politika – nauja, bet jau didelę įtaką Vakarų visuomenėms padariusi politinių debatų tema. Ginčijamasi, ar tapatybių klausimas yra natūrali liberalių demokratijų progreso išdava, o gal pačios demokratijos pamatus griaunanti vidinė kova. Ar įmanoma pasiekti visų tapatybių lygybės? Ar tapatybių politika negriauna visuomenės?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Žurnalui „Kultūros barai“ nutraukus veiklą iš naujo kilo diskusijos dėl kultūrinės žiniasklaidos finansavimo, jos kokybės ir valstybės požiūrio į kultūrą apskritai. Ar kultūra atsidūrė viešojo gyvenimo paraštėse? Kokia kultūros ateitis dabartinių ekonominių ir geopolitinių aplinkybių fone? Pokalbis su scenos menų kritike, kultūros apžvalgininke Aušra Kaminskaite.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kinija – viena seniausių civilizacijų pasaulyje, ženkliai prisidėjusi prie technologinio ir intelektualinio žmonijos progreso. Šiuolaikybėje tai kapitalizme puikiai besijaučiantis komunistinis režimas, keliantis grėsmę Vakarų kurtai pasaulio tvarkai. Ar Kinija yra antivakarietiška? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentu daktaru Vyčiu Siliumi.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Šiandien dauguma naudojamės socialiniais tinklais, tačiau ne visada randame progą susimąstyti, kokia jų įtaka mūsų demokratijai, socialiniams procesams. Ar tai platformos, suteikiančios galimybę pasisakyti ir būti išgirstiems, atkreipti dėmesį į opias socialines problemas? O gal įaudrintų jausmų dominuojama erdvė, kurioje lengva sukurstyti Linčo teismą? Galimybė sutikti bendraminčių ir nesijausti vienam ar visuomenės poliarizaciją ir skaldymąsi į skirtingas ideologines, tapatybines grupes skatinantis instrumentas? Erdvė tiesos paieškoms ar lengviausias kelias pasitvirtinti savo turimas išankstines nuostatas bei užkibti ant melagienų? Demokratijos stiprinimo instrumentas ar ginklas, atveriantis visuomenę išorės įtakoms? Langas į tikrovę ar klystkelis į fikcijų dominuojamą pasaulį, kuriame kiekvienas bando kurti savo įvaizdį ir kartu patiria spaudimą būti sėkmingam, mėgstamam?
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Nors šiemet rinkimuose galės balsuoti daugiau nei pusė visų planetos gyventojų, tačiau entuziazmo dėl demokratijos ateities nėra daug. Dalis rinkimų nebus nei laisvi, nei sąžiningi. Be to, net demokratijose nerimaujama dėl vidinių problemų – populizmo, socialinės poliarizacijos ir radikalų įtakos augimo, skatinančio net ir tradicines partijas perimti dalį jų darbotvarkės ir taip išsaugoti savo įtaką. Nerimaujama ir dėl išorinių jėgų įtakos paveikti rinkimų rezultatus. Šį nerimą skatina ir tobulėjančios technologijos, leidžiančios kurti vis įtikinamesnes klastotes. Tad ar demokratija išgyvena savo saulėlydį?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Sausio 13-osios atminimas šių dienų kontekste verčia iš naujo kelti klausimą: kiek daug galime atiduoti dėl valstybingumo? Ar sugebėtume pakartoti tų dienų žmonių ryžtą ir valią aukoti individualius interesus, negalvoti apie savo likimą aukštesnių tikslų akivaizdoje? Ar prasminga aukotis dėl valstybės?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Konkrečios knygos ne taip dažnai sukuria kontekstą svarbiems pokalbiams apie valstybės ir visų mūsų ateitį. Dar rečiau tokiais įvykiais tampa mokslinės studijos. „Paskutinė Lietuvos vasara“ tapo savotišku sukrėtimu visuomenei, susiduriančiai su pasikartojančiais istoriniais iššūkiais. Ar ši knyga tapo pranašyste? Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas laidoje kalbasi su Vilniaus Universiteto istoriku, dėstytoju Norbertu Černiausku.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Šv. Kalėdos ir Velykos yra tos šventės, kai bažnyčios dažnai sausakimšai užsipildo ar bent jau yra artipilnės. Visa tai skatina klausti, ko bažnyčioje ieško tie, kurie dažnai pavadinami tiesiog proginiais katalikais. Kokia Šv. Kalėdų prasmė sekuliarėjančioje visuomenėje? Ar šioje ir kitose krikščioniškose šventėse dar lieka metafizinis dėmuo, ar tai paprasčiausia proga skubioje kasdienybėje susitikti artimuosius? Kokių pakaitalų religijai ieško šiandieninis dvasinį alkį jaučiantis žmogus? Kaip šiandien tikintieji atsako, kodėl yra ir lieka Bažnyčioje, kuri tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje susiduria su išbandymais? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Nukryžiuotojo Kristaus seserų bendruomenės vienuole Viktorija Voidogaite ir publiciste, vertėja Gabriele Gailiūte-Bernotiene.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Karas Ukrainoje užsitęsė ir tampa ilgalaikiu išbandymu Europos vienybei. Pasaulyje vis didesnius iššūkius patiria demokratija ir tradicinės partijos. Ar yra vietos politiniam optimizmui pesimizmo pasaulyje? Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys diskutuoja su užsienio reikalų viceministru Jonu Survila.


Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Knygų festivaliai, mugės, savaitinės apžvalgos ir rekomendacijos tapo svarbiais įvykiais viešojoje erdvėje. Bet ar iš tiesų knygų reklamos, jų pirkimas ir turėjimas yra skaitymo kultūros ženklai? Ar skaitymo kultūroje nebereikia skaityti? Pokalbis su literatūros kritike Jūrate Čerškute.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Ukraina, Izraelis ir Gazos ruožas, Kalnų Karabachas, Jemenas, pilietinis karas Sudane, konfliktas Etiopijoje, karinis perversmas Nigeryje, kuris buvo jau šeštasis perversmas Sahelio ir Vakarų Afrikos regione nuo 2020 metų. Regime ne tik įvairiose pasaulio vietose augančių ginkluotų konfliktų pavojų, bet ir stringantį tarptautinį atsaką jiems. Ar tarptautinė teisė tapo normomis, taikomomis tik silpnesniems, kaisavo ruožtu stiprieji gali į ją numoti ranka? O gal tarptautinės teisės taikymas priklauso nuo to, kas tavo sąjungininkas, o kas oponentas? Koks tarptautinės teisės likimas pasaulyje, kuris skaldosi į tarpusavyje kovojančius blokus? Ar taisyklių laikymasis tarptautinėje erdvėje būtinai reikalauja vieno hegemono, kuris galėtų imtis tvarkdario vaidmens? Apie visa tai – pokalbis su tarptautinės teisės ekspertu, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku.

Laidą veda Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas.

Sakoma, kad žvilgsnis į knygynų lentynas ir tai, kiek ten yra biografijų, gali atskleisti, kaip žvelgiame į asmenybių vaidmenį istorijoje. Jei biografijų stinga, tai reiškia, kad istorijoje daugiau dėmesio skiriama struktūrų, procesų analizei. Jei lentynos lūžta nuo biografijų, tai reiškia, kad manome, kad pagrindinis pokyčio variklis yra didžiosios asmenybės. Kokia situacija yra šiandien? Ar vienas žmogus gali pakeisti istorijos eigą? Ar vis tik pernelyg sureikšminame lyderius? Kodėl demokratijos nepatikliai žvelgia į charizmatiškus lyderius? Kuo tarpusavyje skiriasi du buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio įvardinti lyderio tipai – valstybininkas ir pranašas? Į ką pirmiausia turime orientuotis – valstybininkų ugdymą ar demokratinių institucijų stiprinimą?
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Leonidas Donskis savo straipsnyje „Tolerancija – tai kasdieniai išmėginima“ yra konstatavęs, kad tolerancijos samprata tapo savotiška karikatūra, tuščiu terminu, praradusiu savo autentišką prasmę mūsų viešajame diskurse ir politinėse biurokratų kalbose. Ką reiškia būti tolerantišku? Ar šis terminas vis dar turi reikšmę? Ar tolerancija jau tapo banalybe? Apie tai „Paribio pokalbiuose“ diskutuoja Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas.

Mokslas vis labiau artėja link ilgaamžiškumo problemos išsprendimo. Populiarėja įvairios senėjimo stabdymo ar maskavimo praktikos. Panašu, kad artėjame link lūžio taško, kuriame senėjimas taps sulėtinamu procesu, o žmogaus kūnas turės vis daugiau galimybių užkonservuoti jaunystės būklę. Ar ilgaamžiškumas kuria gyvenimo vertę? – apie tai „Paribio pokalbiuose“ diskutuoja Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Lietuvos istorija yra ir bandymas atrasti savo vietą pasauliniame civilizacijų ir kultūrų susidūrime. Ar esame vėluojantys vakariečiai, o gal vakarietiški rytiečiai? Koks mūsų santykis su šiaurietiškumu ir su Vidurio Europos idėja? Kokia mūsų vieta šiuose tapatybių susidūrimuose, kas esame, kuo norime būti ir ką atsakymai į tokius klausimus lemia dabartinių geopolitinių įvykių akivaizdoje? Šiame epizode Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys svarsto, ar lietuviai yra vakariečiai.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Ar ir kaip kinas gali padėti mums geriau suprasti žmogų, politinį ir socialinį gyvenimą? O gal kinas ne atskleidžia, o kuria individualias tapatybes ir socialinius vaidmenis taip skatindamas mus tapti vartotojais to, ką išvystame ekrane? Kur eina riba tarp gero ir prasto kino? Laidos svečias – kino festivalio „Scanorama“ programos sudarytojas Dmitrijus Gluščevskis.


Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Žiniasklaida patiria vis daugiau technologijų progreso iššūkių, o ir pati vis sunkiau apsibrėžia savo tikslus. Kokia yra žurnalistinio darbo prasmė? Ar žurnalistika turi ateitį? Pokalbis su apžvalgininku, dėstytoju Rimvydu Valatka.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Profesionalus sportas tapo verslu, kurį dažnai įtraukia ir keičia politiniai, kultūriniai, socialiniai klausimai ir nesutarimai. Jis tampa valstybių galios, prestižo simboliu, bet kartu deklaruoja siekiantis išsaugoti pamatinius tikslus ir vertybes. Ar sportas išsaugojo olimpinę dvasią? Pokalbis su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadove Daina Gudzinevičiūte.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Prabėgus trims dešimtmečiams nuo skelbtos istorijos pabaigos ir liberalizmo triumfo, šiandien gausybė akademinių knygų analizuoja priežastis, lėmusias neliberalios demokratijos tendencijų suvešėjimą, Vakarų visuomenių susiskaldymą į tarpusavyje kovojančias tapatybines grupes, bendruomenių atomizaciją ir poliarizaciją. Kokios liberalizmo idėjos silpnėjimo priežastys ir kokius padarinius tai sukelia? Ar liberalizmas tampa nepelnytu atpirkimo ožiu, kurį iš visų pusių spardo įvairaus plauko radikalai? Kaip atgaivinti vakarietiškojo liberalizmo, žadėjusio individo teisių bei laisvių, tolerancijos idealus? O gal regime jos pabaigą, nes ši idėja buvo gyvybinga tik tam tikrame istorijos tarpsnyje?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Lietuvos visuomenė deklaruoja siekį suteikti mokytojo profesijai prestižą. Tuo pat metu matome mokytojų streikus, kylančius dėl per mažų atlyginimų, dėl sudėtingų darbo sąlygų, sunkiai aprėpiamo krūvio. Ar gyvename tokioje visuomenėje, kurioje mokytojo profesija išties gali tapti prestižine, o gal tik apgaudinėjame save? Ar mokytojo statusą visuomenėje pakeistų didesnis atlyginimas?
Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Holokausto tema vis dar kelia sudėtingus klausimus ir sugrąžina tamsius XX amžiaus šešėlius. Nerandame sutarimo, kaip pamatuoti tautos ar individų kaltę ir kokio atpildo reikalauja istorinė tragedija ar jos neigimas. Ar įmanomas galutinis šio skausmingo istorinio klausimo sprendinys? Ar šių laikų kartos turėtų jausti atsakomybę ir kaltę? O gal Holokaustas yra tiesiog svetima mums praeitis? Šiuos klausimus laidoje „Paribio pokalbiai“ Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas aptaria su Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Mažėjantis pašaukimų skaičius, seksualinio išnaudojimo ir pedofilijos atvejai, kaltinimai klerikalizmu. Tai, kad Bažnyčia išgyvena krizę, mažai kam kelia abejonių. Tačiau ar Bažnyčia yra pajėgi iš šios krizės išeiti atgaudama autoritetą ne tik tikinčiųjų, bet ir platesnės visuomenės akivaizdoje?

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Sovietinė praeitis nuolat iškyla kaip naujų konfliktų kontekstas politikoje ar kultūroje. Diskutuojame dėl simbolių, reiškinių, atskirų asmenybių įsitraukimo į sovietinę sistemą ir okupacinio režimo įtakos dabarties Lietuvai. Ar įmanoma rasti daugumą tenkinančius atsakymus šiuose sudėtinguose praeities klausimuose? Ar įmanoma visiška desovietizacija? Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas.