Radijo paskaitos

Diskusija „Kas nužudė literatūros kritiką?“. Išgirsime pokalbį apie dabartinę kritikos padėtį. Sužinosime, kad apie 31 proc. žmonių į rankas nėra paėmęs nė vienos knygos. Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.

Diskusija „Visuomenė tyli, o knygos kalba“. Moderatorė Birutė Rutkauskaitė. Laidoje aptariama, kodėl psichinės ligos taip stigmatizuojamos. Ar paveiki psichologinė pagalba ir kaip pastebėti, kad žmogus nori išeiti iš šio pasaulio ir kt.
Įrašyta Nacionalinėje dailės galerijoje rugsėjo 21 d.

Istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių kaip kultūros paveldo dalies tyrinėjimais paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.

Pasirodo, senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Apie tai menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII amžiuje“. Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami aukšto rango svečiai. Kadangi erdvių užvažiuojamųjų namų mieste nebuvo, XVI amžiaus antroje pusėje vilniečiams įvesta nauja prievolė – priimti svečius savo namuose. Kokiais atvejais būdavo apgyvendinami atvykėliai, kas jie tokie buvo ir pagaliau, kokias sąlygas svečiai turėdavę vilniečių namuose?

Fribūro universitetas (1889–2019) – dvasios ir žinių, tautų ir kultūrų sandūroje. Girdėsite du pranešimus, įrašytus Bažnytinio paveldo muziejuje. Pirmąjį skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas dr. Vykintas Vaitkevičius. Antrasis paranešėjas – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto darbuotojas dr. Justinas Dementevičius. Jo tema „Intelektualinės kirmgraužos. Fribūro universiteto patyrimai atkurtoje Lietuvoje".

Nuo Yuvalio Noah Harario ir jo „Homo sapiens“ pasirodymo 2011 metais galime drąsiai skaičiuoti negrožinės literatūros augimą, o pastaraisiais metais ir akivaizdų jos suklestėjimą bei masinį skaitomumą. Kas lėmė ir lemia, kad tokios knygos yra paklausios ir skaitomos būtent dabar? Apskritai, kodėl vis daugiau žmonių skaito faktinę literatūrą, išmoningai parašytas biografijas, bet ne grožinius tekstus? O jeigu atsigręžtume į lietuvių negrožinių knygų pasaulį, kodėl mūsų negrožinė literatūra yra kitokia nei, pavyzdžiui, anglakalbio pasaulio? Gal todėl ir neturime lietuviškojo Harario, bet ar jo mums išties stinga ir reikia? Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje apie negrožinės literatūros knygas gvildens tie, kurie jas skaito, kritiškai reflektuoja ir leidžia. Dalyvauja Gediminas Baranauskas, Marija Šupa, Audrius Ožalas. Moderuoja Jūratė Čerškutė.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.

2019-uosius Seimas yra paskelbęs Jono Žemaičio-Vytauto metais. Pratizaninis karas prieš sovietų okupaciją išryškino daugelį pasiaukojusių laisvės kovotojų. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas tarp jų užima ypatingą vietą. Jis net vadinamas ketvirtuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Paskaitą apie jį skaito Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė. Ji sako, kad rėmėsi Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės (tai Jono Žemaičio marti) straipsniu „Generolo Jono Žemaičio vaidmuo partizaniniame kare".

Prieš 110 metų Sankt Peterburge Sergejaus Makovskio salone eksponuota Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vasilijaus Kandinskio ir Marianos Veriovkinos kūrinių, kurie sulaukė neigiamos kritikų reakcijos, bet plačiai išgarsino jų kūrėjus.
Klausysimės menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės paskaitos „Čiurlionis, Kandinskis ir Veriovkiną – ar jie buvo pažįstami?“
Laima Laučkaitė, menotyros daktarė. Parašė monografijas „Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje”, „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ ir kt.

Nepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar perfomansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas. Šiuokart epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“.
Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Ar kūrėjo laisvė yra absoliuti? O gal rašytojui, kaip ir mokslininkui ar pedagogui, galioja toks supratimas kaip atsakomybė. Tik kas šiuo atveju turi brėžti atsakomybės ribas?
Dalyvauja Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė ir Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

Ar knyga miršta? Šiandien vis dažniau pastebima, kad spausdintų žodžių galia sumenko, o skaitymo vietą užima naujos komunikacijos ir medijavimo formos. Kita vertus, šiuolaikinėje kultūroje netrūksta atvejų, kai žmonės radikaliai pakeitė savo gyvenimą paveikti knygų. Kai kada tikslingai parinkti literatūros kūriniai gali įgauti net gydomąjį poveikį. Taigi – ar knygos išlaikė savo galią medijų epochoje?
Diskusijos moderatorius Kristupas Sabolius, dalyvauja Jūratė Sučylaitė ir Kęstas Kirtiklis. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d.

2019-uosius Seimas paskelbė Vietovardžių metais. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininko dr. Laimučio Bilkio paskaitos „Vietovardžių metų prasmė“. Sužinosime, kad iš juridinės vartosenos jau išbraukta tūkstančiai vietovardžių ir toliau stebima jų nykimo tendencija. Turbūt girdėjote, kad LRT portalas gražiausiu vietovardžiu išrinko žodį Pelėdnagiai. Esama kaimo Gimtinė. Vietovardžiais kalbininkai vadina ne tik miestų, miestelių, viensėdžių, dvarų pavadinimus, bet ir ežerų, upių, pievų, pelkių, lankų, raistų vardus. Vietovardžiuose yra mūsų dvasinio ir materialaus gyvenimo atspindys, atskleidžiantis pasaulėžiūrą, santykius su aplinka, padedantis kurti kalbos istoriją.

„Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“ – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininko dr. Mariaus Ėmužio paskaita. Sovietinėse respublikose daugiausia valdžios turėjo kompartijos pirmasis sekretorius. Aptariamuoju laikotarpiu šias pareigas ėjo Antanas Sniečkus. Jo personalinis klanas iki 8-ojo dešimtmečio vidurio buvo vienas svarbiausių sovietų Lietuvoje. Nors analizuojant A. Sniečkaus gyvenimą galima pamanyti, kad jis turėjo remtis senais pažįstamais iš pogrindinės kovos laikų, vis dėlto jo esminė atrama buvo jaunesnės kartos atstovai. Jie buvo paklusnesni, išugdyti demokratinio centralizmo, be to, skirtingai nuo dažnai bemokslių pogrindininkų, jie buvo baigę partinius ar techninius mokslus ir tapę savo sričių specialistais.

Istorikės dr. Redos Griškaitės paskaita apie gėles XIX a. dvaruose, apie prašmatnųjį jurginą, kurio kelią į Lietuvą galima atsekti pasitelkus aistringiausių šios gėlės puoselėtojų Juozapo Strumilos ir Stanislovo Moravskio tekstus. Šiandien tokia Lietuvos soduose ir darželiuose įprasta gėlė jurginas turi įdomią ir net intriguojančią istoriją. Dar XVI a. iš Meksikos į Europą atvežta neišvaizdi tuščiavidurė gėlė žymiausių šio žemyno selekcininkų dėka ilgainiui tapo puošnia kuplia įvairiaspalve gėle. Didžiausio populiarumo jurginas (kitaip – dalija) sulaukė XIX a. pirmoje pusėje. Todėl neatsitiktinai ši gėlė vadinama ir XIX šimtmečio gėle. Lietuvoje iš pradžių labai reta, puošusi tik Vilniaus ir dvarų parkų klombas, netrukus išplito ir valstiečių darželiuose.

Klausysimės diskusijos „Kas užkeikė novelę?“, įrašytos Vilniaus knygų mugėje vasario 21 dieną. Kaip teigia dalyvės, novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę. Jei novelė gerai struktūruota, trumpu pasakojimu pristato stiprią problemą, tokia novelė tarsi nesutrūkinėjęs siūlas rodo visą audinio grožį.
Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir pasakoti apie mus čia ir dabar. Kokie klausimai mums aktualūs, kokioje atmosferoje gyvename, kas mes esame? Deja, novelių, kaip ir novelistų, lietuvių literatūroje mažuma, ir neatrodo, kad situacija keistųsi. Taigi, kas užkeikė novelę ir kas turi prisiimti misiją ją atkerėti?
Diskusijos moderatorė Audinga Peluritytė-Tikuišienė, dalyvauja Renata Šerelytė, Danutė Kalinauskaitė ir Daina Opolskaitė.

Klausysimės diskusijos „Špenglerio idėjų pėdsakai civilizacijos istorijos tyrinėjimuose“. Pasitinkant Oswaldo Spenglerio knygos „Vakarų saulėlydis“ I tomo lietuviškąjį leidimą. Moderatorius Vytautas Rubavičius, dalyvauja Antanas Andrijauskas, Rasius Makselis ir Antanas Rybelis.
Prisimenama veikalo publikavimo istorija, aiškinamasi, kokius iššūkius patiria Vakarų civilizacija, ko galėtume pasimokyti iš Špenglerio, kaip naujųjų laikų lietuvių filosofai Šalkauskis ir Maceina analizavo ir vertino autorius knygą.

2019 metais pažymime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jis kaip tik ir buvo vienas iš žemininkų kartos. Klausysimės diskusijos „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“.
Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau pasiaiškinkime, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso dalyviai, t.y. panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso galima kalbėti apie 20-ųjų metų kartą lietuvių poezijoje.
Diskusijos dalyvius pristato moderatorė Dalia Satkauskytė.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

Gyvybingi archyvų šaltiniai vis dar pateikia naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus: Martyną Mažvydą, Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Gotfrydą Ostermejerį ir kitus. Klausysimės Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Onos Aleknavičienės paskaitos „Lituanistinio XVI–XVIII amžiaus paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė“. Paskaitoje bus kalbama apie tai, kaip tradicinės žodinės kūrybos formos padėjo istorinei bendruomenei kurti socialinę bei kultūrinę tapatybę, atpažinti tapatybės ribų brėžimo mechanizmą, aktualų ir dabarties visuomenei. Dr. Ona Aleknavičienė buvo pristatyta 2018 m. Lietuvos mokslo premijai gauti.
Paskaita, įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje sausio 29 d.

Minint jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukaktį, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija ir Vilniaus universitetas kvietė į konferenciją „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, kuri vyko gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje.
Konferencija prasidėjo įvadine diskusija „Ugdymas Lietuvos jėzuitų misijoje: istorinė patirtis“. Jos dalyviai – prof. Arūnas Streikus, doc. Liudas Jovaiša, t. Antanas Saulaitis aptarė, kaip Lietuvos jėzuitams ir jėzuitams lietuviams sekėsi įgyvendinti misiją ugdyti jaunimą, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kaip tai atsiliepė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lietuvos Respublikoje, sovietmečio Lietuvoje bei išeivijoje darbavęsi Jėzaus draugijos nariai. Diskusiją pradėjo jos moderatorė Gabrielė Gailiūtė.

Šįkart jūsų dėmesio prašo dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Literatūros ryšiai su išeivija sovietmečiu". Tie, kas gyveno Sąjūdžio laikais, prisimena tokius įvykius kaip poeto Bernardo Brazdžionio pirmasis po emigracijos apsilankymas Lietuvoje 1989 m., Vytauto Kernagio dainą „Šaukiu aš tautą“ pagal šio poeto eiles, teatruose statomas Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio pjeses. Šį išeivijos sukurtos literatūros grįžimą į Lietuvą galėtume palyginti su potvyniu ar sprogimu, matomu ir tiems, kas literatūrs pernelyg ir nesidomėjo. Tačiau abipusiai Lietuvoje ir išeivijoje rašomos literatūros ryšiai nebuvo nutrūkę per visą sovietmetį. Paskaita atskleidžia, kad ištisus dešimtmečius gyvavo viena literatūrs, rašoma skirtinguose žemynuose ir skirtingomis sąlygomis.

„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą.
Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20–30 metų žmonės: mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.

Juozo Tumo-Vaižganto metai. Vakarų literatūrologijoje laiškai vis dažniau pasirenkami tyrimo objektu. Tai aptars dr. Aistės Kučinskienės paskaitoje „Vaižgantas besiformuojančioje lietuvių kultūroje ir literatūroje: ką perskaitome jo laiškuose?“
Pasak dr. Aistės Kučinskienės, laiškų rašymo ekstensyvumu lietuvių literatūros istorijoje niekas neprilygsta Vaižgantui. Šioje paskaitoje pristatoma trumpa Tumo laiškų apžvalga, didžiausią dėmesį kreipiant į susirašinėjimuose susikūrusius kultūrinės veiklos modelius. Bandoma parodyti, kad XIX a. pab.–XX a. pr. vykusi Vaižganto ir jo amžininkų korespondencija buvo pamatas modernios lietuvių kultūros ir sykiu literatūros tolesnei plėtotei.

Viktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ aptarimas.
Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Diskusiją moderuoja istorikas doc. dr. Nerijus Šepetys.
Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 15 d.

2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Diskusija „Atsisveikinimas su Laikinąja sostine“ apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra. Kaip teigia diskusijos dalyviai, šiandien Kaunas išgyvena pokyčių ir optimizmo laiką.
Diskusijoje dalyvavo Daiva Citvarienė, Aleksandra Fominaitė, Herkus Kunčius, Tomas Grigalevičius. Moderavo Rytis Zemkauskas.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d.

Lietuvos medžių mistinės savybės. Pasak lektoriaus Šarūno Laužadžio, peizažas neįsivaizduojamas be medžių. Jie ramina, guodžia, jie – lyg gyvos būtybės mums teikia stiprybę. Pagal medžių augimo vietas netgi parenkami vietovardžiai. Lektorius aptars daugelio medžių savybes. Bus kalbama apie galiūnus ąžuolus, egles, šermukšnius, beržus, liepas, kadagius, obelis, minimos kai kurių iš jų gydomosios savybės.
Įrašyta Vilniaus mokytojų namuose kovo 13 d.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, jis „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“.
Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.

Gedimino kalno aikštelėje Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti 20 asmenų palaikai. Apie tai – Gyčio Grižo paskaita „Sukilėlių kapų tyrinėjimai Gedimino kalne 2017–2018 m.“
Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Paskaitoje bus aptariami sudėtingi kapų archeologiniai tyrimai Pilies kalno aikštelėje ir laboratorijose. Šių kompleksinių tyrimų duomenys leido identifikuoti sukilėlių tapatybes. Tai žmogiškai jautri tema. Įrašyta vasario 28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Šįkart vietoj paskaitos – diskusija apie Maxo Tegmarko knygą „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“. Dirbtinis intelektas – šiuo metu pati svarbiausia ir įdomiausia mokslininkus ir visuomenę jaudinanti tema. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms, kuriems neišvengiamai teks gyventi drauge su dirbtiniu intelektu. „Gyvybė 3.0“ duoda mums postūmį mąstymui ir žinių, kad galėtume susidaryti nuomonę, kas mūsų visų laukia. Knygos autorius Maxas Tegmarkas – švedų kilmės fizikas ir kosmologas, Masačusetso technologijos instituto profesorius, vienas iš Gyvybės ateities instituto įkūrėjų.
Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 10 d.

Aptarsime Lino Kojalos knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie ateitį“.
Tarptautinėje politikoje netrūksta iššūkių. Europą kamuoja migracijos krizė, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, Donaldo Trumpo ir tradicinių sąjungininkių santykiai įtempti, O kur dar artėjančio finansinio sunkmečio nuotaikos? Visi šie procesai tiesiogiai susiję su Lietuva. Todėl Lino Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie ateitį“ pristatyme bandoma suvokti, kodėl kyla aktualiausios šiandienos dilemos.
Diskusijoje dalyvauja pats knygos autorius, taip pat Aurelijus Katkevičius, Arnoldas Pranskevičius, Donatas Puslys. Moderatorius Edmundas Jakilaitis.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 23 d.

„Lietuviškasis Marcelis Proustas“. Paskaita susidės iš dviejų dalių. Pirmoje – VU prof. dr. Vytautas Bikulčius aptars Marcelio Prousto septynių tomų ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Antroje dalyje VDU Švietimo akademijos prof. dr. Dainius Vaitiekūnas pateiks klausimų iš Prousto kūrybos, pats šį tą komentuos. Į klausimus atsakinės prof. Bikulčius.
Praėjusių metų pabaigoje „Vagos“ leidykla baigė leisti žymiausio XX a. prancūzų rašytojo Marcelio Prousto septynių tomų ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Iki šiol jį leido dvi leidyklos – „Vaga“ ir „Alma littera“, tačiau tik dabar „Alma littera“ ryžosi pateikti skaitytojui šį kūrinį vientisu apipavidalinimu. Taigi puiki proga prisiminti šio rašytojo kelionę į Lietuvą.
Paskaita vasario 13 d. įrašyta Prancūzų institute Lietuvoje.

Džiaugiamės pagaliau sulaukę šiltesnių orų, kurie vilioja į parkus, laukus, miškus, pievas. Bet... „Atsargiai! Erkės!“ – perspėja mus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomologė biomedicinos mokslų daktarė Milda Žygutienė. Pasirodo, erkės – vieni seniausių parazitų pasaulyje, kuriuos dar Antikos laikais savo veikaluose paminėjo Homeras ir Aristotelis. Aktyviausias šis vabzdys balandžio – gegužės mėnesiais. Iš dr. Mildos Žygutienės paskaitos sužinosime: kokios tinkamiausios sąlygos erkėms daugintis, kokiomis ligomis jos gali užkrėsti, ką būtina žinoti susiruošus į gamtą, jei erkė įsisiurbė, kaip taisyklingai ją ištraukti?

Šventųjų Velykų išvakarėse norime jus sudominti istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „1862 metų plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais“.
Lektorė pasakoja, kad Šiaulių ir Raseinių apylinkėse 1862 metų pavasarį vienur kitur pasirodę spalvoti, ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus piešiniu ir spausdintomis raidėmis išrašytu lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis plakatas atsirado? Kas buvo jo autorius ar autoriai? Kada šis plakatas, tyrėjų siejamas su lietuviško plakato ištakomis, tapo eksponatu? Remdamasi istoriografija ir pirminiais šaltiniais istorikė Aldona Prašmantaitė pristatys istorinį tyrimą, virtusį tikru detektyvu.
Paskaita įrašyta sausio 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Neseniai pasirodė nauja istoriko Tomo Balkelio knyga „Lemtingi metai. Lietuva 1914–1923 m. Karas revoliucija ir tautos gimimas“. Autorius supažindino su knygos parašymo aplinkybėmis, nusakė, kodėl jam svarbus tas laikotarpis.
Klausytojai išgirs, kaip į Lietuvą keitėsi ją supančių valstybių požiūris, ar negalėjo jos ištikti Baltarusijos likimas, kokią įtaką darė lietuvių kalba, pagaliau, kodėl verta skaityti Tomo Balkelio knygą.
Diskusiją moderavo Arūnas Gelūnas, pasisakė istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vasilijus Safronovas.

Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d..

Paskaitoje „Didieji sapnai Lietuvos asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose“ jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė aptars reikšmingus didžiųjų asmenybių sapnus.
Nors lektorė nesiekia kurti išsamios šių sapnų sistemos, tačiau pastebi kai kuriuos prasmingus sutapimus su istoriniais Lietuvos įvykiais. Paskaitininkė pateiks analitinės psichologijos požiūrį į šių sapnų prasmę.

Prasidėjus gavėniai lietuviai iš kartos į kartą laikydavosi pasninko. Tradicija nyksta, bet bus žmonių, kurie ir dabar to paisys. Dr. Ksavera Vaištarienė sako, kad gavėnios penktadieniais laikytis pasninko yra naudinga.
Ksavera Vaištarienė – chemikė, pati praktikuojanti sveiką gyvenseną, galinti ir kitiems duoti naudingų patarimų. Jos paskaitos tema „Sveikatos pagrindas ir vaistas – mityba“ arba „Pasninkavimo nauda žmogaus sveikatai“. Joje išgirsime kuo naudingi grikiai, kaip juos tinkamai paruošti. Ką apie mūsų sveikatą byloja tokie organai kaip nosis, kaktos raukšlės, lūpos ir kt. Antroje paskaitos dalyje Ksavera Vaištarienė vėl primins pasninko naują, patars, kaip ruošti maistą, kaip nustatyti produkto tinkamumą, pateiks moterų ir vyrų mitybos formules.
Įrašyta 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus mokytojų namuose.

Lietuvos švietimo krypčių ieškant. 2018 metų Meilės Lukšienės premijos laureate tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkė doc. dr. Ramutė Bruzgelevičienė. Lietuvoje pastaruoju metu švietimas yra toji valstybės sritis, dėl kurios dažnai kryžiuojamos ginčų ietys. Todėl atrodė aktualu pakviesti švietimo raidos tyrinėtoją pasidalinti mintimis, kilusiomis iš Lietuvos švietimo kūrimo pirmojo dešimtmečio tyrinėjimų, tęsiant juos dabartinime raidos etape – analizuojant, lyginant su tendencijomis, kurios švietime ryškėja dabar.

„Kalbant apie Vasario 16-ąją, svarbiausią modernios Lietuvos Respublikos gimimo datą, beveik niekada neminimos painios ir permainingos Lietuvos Tarybos atsiradimo ištakos, neakcentuojamas Lietuvos nacionalinės valstybės atgimimo kontekstas“, – sako istorikas dr. Algimantas Kasparavičius.

Paskaitoje „Karas, kuriame gimė Vasario 16-oji“ aiškinama, kaip Didysis karas (1914–1918 m.), jo permaininga raida ir nevienareikšmiai rezultatai ne tik esmingai formavo XX a. pradžios lietuvių politinį pasaulį, politinę filosofiją, bet de facto atnešė Lietuvai laisvę.

Lietuvos mokslų akademija rengia paskaitų ciklą, kuriame pristatomi mokslininkai 2018 m. Lietuvos mokslo premijai gauti. Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė skaitys paskaitą „Kaip aplinka veikia mūsų sveikatą?“Prof. R. Gražulevičienė aiškins, kokį poveikį užterštas oras, prastos socialinės sąlygos ir kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai turi vaikų ir suaugusiųjų sveikatai: nutukimui, alergijoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, psichologiniams ir emociniams sutrikimams. Taip pat bus kalbama, kaip galime pagerinti sveikatą keisdami elgseną ir daugiau laiko praleisdami žaliosiose miesto erdvėse.
Įrašyta sausio 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje.

Dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Lyčių santykiai sovietinėje literatūroje“.
Poreikis keisti lyčių padėtį visuomenėje buvo vienas iš XX a. pradžios socialinės-politinės kovos variklių, jo užuomazgos siekia Prancūzijos revoliuciją, remiasi liberalizmui svarbia žmonių lygiateisiškumo idėja. Sovietmečiu teigta, jog šalyje pasiekta tikroji moterų ir vyrų lygybė, nors tikrovė bylojo priešingai. O ką šiuo klausimu kalba grožinė literatūra?

Dr. Solveigos Daugirdaitės nuomone, apie naujas galimybes moterims tobulėti rašyta stalininio laikotarpio socialistinio realizmo literatūroje. O vėliau, atšilimo ir stagnacijos laikotarpiu, kuo labiau literatūra tolo nuo socialistinio realizmo klišių, tuo labiau lyčių santykių vaizdavimas artėjo prie tradicinio modelio, kuris moteris siejo su privačia sfera: šeima, meile, ištikimybe.

Šįkart mūsų laukia Jūratės Markevičienės paskaita „Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas“. Architektūrologė pristatys šį unikalų ansamblį ir misionierių bei gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą. Anot Jūratės Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė – bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), palaikantys tarsi skrydžiui kylančią bažnyčią su bene liekniausiais Europoje baroko bokštais. Tačiau šiandien šis unikalusis ansamblis panėšėja į paukštį nukirstu sparnu – vienoje pusėje, sodų vietoje, statomi penki daugiabučiai keliaaukščiai gyvenamieji namai. Paskaitoje bus kalbama apie šio barokinio ansamblio meninę vertę Vilniaus istoriniam kraštovaizdžiui. Taip pat klausytojai susipažins su nepagrįstai nutylima arba klaidingai aiškinama misionierių ir šaričių istorija Vilniuje.
Paskaita įrašyta Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2018 m. gruodžio 20 d.

Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaitoje „Ambivalentiškumo problema Grūto parke“ siūlomas naujas požiūris. Jau šešioliktus metus egzistuojantis, iki šiol prieštaringai vertinamas nugriautų sovietinių paminklų parkas analizuojamas kaip sociopolitinių pokyčių atspindys.
Grūto parkas įkūnija buvusios santvarkos ir su ja susijusios atminties „nurašymą“, marginalizavimą kaip tam tikrą užmaršties būdą. Tačiau sykiu parko diskurse atpažįstami karnavalo, (savi)ironijos, juoko, grotesko, nostalgijos ir atminties suprekinimo elementai. Paskaitoje jie susiejami su tam tikru visuomenės raidos etapu.
Menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės paskaita bus įdomi tiems, kas domisi postkomunizmo ir atminties studijomis.

Rengiantis antrajam rinkimų į Lietuvos Seimą turui politologės Ainės Ramonaitės paprašėme paskaitos. Jos pasiūlyta tema tokia: „Ar įmanomas racionalus balsavimas?“
Ainė Ramonaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Paskaitoje svarstoma: balsavimas – vien piliečio pareiga ar ir vertybinis apsisprendimas, ar apie politikus spręsti iš to, ką jie kalba, ar iš to, kaip Seime balsuoja, kiek rinkėjui turėtų būti svarbios ideologinės partijų nuostatos, ar galima pasikliauti intuicija ir kt.
Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

"Karo trauma: aistros dėl vienos diagnozės"
Liepą Nidoje vykęs jubiliejinis XX Thomo Manno festivalis tęsė penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šių metų festivalis, pasirinkęs temą „Žmogaus orumas“, kvietė apmąstyti žmogaus laikysenos ir to, kas suvokiama kaip „žmogiška“, žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomene klausimus, kurie mūsų laikais lygiai tokie pat aktualūs kaip ir prieš 100 metų. Žodžio programoje šia tema diskutavo ir pranešimus skaitė Vokietijos politikas bei mąstytojas Bernhardas Vogelis, lenkų publicistas Pawełas Smoleńskis, psichologė, Vilniaus universiteto prof. Danutė Gailienė, kuri į žmogaus orumo temą pažvelgė per karo traumų prizmę.
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės katedros vedėja prof. D. Gailienė jau daug metų tiria psichologinių traumų problemas, su kuriomis nuolat susiduria ir išgyvena ištisos kartos, tautos, visuomenės, patyrusios karo žiaurumus, okupacijų, tremčių masinę prievartą. Paskaitoje prof. D.Gailienė gilinasi į Pirmojo pasaulinio karo patirtis, aiškina karo traumų pasekmes, plačiau pažvelgia į žmogaus trauminės karo patirties pripažinimo istoriją.

Vėlinių metas primena žmogaus gyvenimo laikinumą, skatina apmąstyti mirties temą. „Gedulas – tai įvairialypiai išgyvenimai, kuriuos patiriame netekę sau artimo žmogaus, santykio ar objekto,“ – savo paskaitoje „Gedulas – ne liga“ aiškina psichologė dr. Vaiva Klimaitė.
Paskaitoje aptariama, kokie jausmai, pojūčiai, mintys būdingi gedint ir kada gedulas jau gali būti laikomas komplikuotu. Taip pat svarstoma, kokia pagalba sau ar gedinčiam artimajam tuo metu gali būti reikalinga. Pasak dr. Vaivos Klimaitės, gedulas – tai normali reakcija į staiga pasikeitusį pasaulį ir aplinkinių pagalba gali būti labai naudinga, tad verta išdrįsti jos prašyti.

Dažnai girdime kalbant apie dabartinės Z kartos paradoksalų išskirtinumą – tai be galo kūrybingi, smalsūs, gebantys priimti daugybę informacijos, gerai išmanantys šiuolaikines technologijas, tačiau tuo pat metu socialiai atsiriboję, užsisklendę virtualiame pasaulyje vaikai. Virtualaus ir realaus pasaulio vizijos ne visada sutampa, tad ugdant, lavinant būsimus piliečius, formuojant jų vertybes itin svarbus tėvų vaidmuo.
Tik tėvai lyderiai gali daryti efektyvią įtaką savo vaikams, jų pažiūroms, motyvuotiems pasirinkimams.O kaip tėvams tapti lyderiais savo vaikams, kokios pagrindinės nuostatos skatina kūrybinį bendradarbiavimą, kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir kaip mokytojai gali padėti tėvams? Apie tai paskaitoje kalbės Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos narys, neformaliojo ugdymo ekspertas, supervizorius Žilvinas Gailius.

Džeimsas Bondas – filmo herojus, sukurtas pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“.
Dr. B. Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.
Kartojama 2018 metų gegužės 8 d. laida.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Jūsų dėmesiui – Lietuvos mokslų akademijoje vykęs akademikų Viktorijos Daujotytės ir Giedriaus Kuprevičiaus dialogas „Menas gyvenime ir gyvenimas mene“.
Diskusiją pradėjusi Viktorija Daujotytė teigė, kad manymas, jog meno yra daug tėra iliuzija. Anot Giedriaus Kuprevičiaus, kūrybos gausa neretai prasilenkia su menininko atsakomybe. „Ar menas gali pasisukti prieš gyvenimą ir jį naikinti?“ – svarstė kalbėtojai. Dialogo dalyviai taip pat aptars problemiškus meno ir gyvenimo klausimus, paminės šiuo metu būdingas destruktyvaus meno tendencijas, sugrįš prie V. Daujotytei ypač svarbios temos apie literatūrą ir kalbą.
Įrašyta 2018 m. gruodžio 13 dieną Lietuvos mokslų akademijoje.

Dar viena paskaita, skirta Lietuvos profesionalaus teatro 100-mečiui. Klausysimės Vytauto Didžiojo universiteto lektorės dr. Rūtos Mažeikienės pranešimo „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui“. Balys Sruoga – lietuvių teatrologijos pradininkas, daug dėmesio skyręs teatro teorijai, istorijai ir kritikai. Dr. Rūta Mažeikienė sako, kad savo paskaitoje nekėlė tikslo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, ji norėjusi priminti, aptarti ir užakcentuoti, kaip Balys Sruoga veikė tuomečius ir vėlesnius lietuvių teatro procesus. Jo seminaras veikė 1926 –1940 metais Vytauto Didžiojo universitete, o 1940–1943 metais persikėlė į Vilniaus universitetą. Seminaro idėją profesorius parsivežė iš Miuncheno universiteto, kur studijavo.
Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.

Klausysimės teatrologės dr. Daivos Šabasevičienės paskaitos „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai“.
Ji apžvelgs teatro dešimtmečius iki mūsų dienų, nusakys, kas kuriam laikotarpiui būdinga. Anot lektorės, nors teatro menas trumpalaikis, kai kurie spektakliai įsimenami ilgam. Šimtametė mūsų teatro raida rodo, kad neilgai truks sugebėjome pasiekti europinį lygį. Teatro dešimtmečiai išryškina reikšmingiausias problemas, asmenybes, kūrinius.
Įrašyta 2018 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus mažajame teatre.

Kiekvieną rudenį Lietuvoje vyksta mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“. Jame įrašėme akademiko Juozo V. Vaitkaus paskaitą „Pasaulio ir technologijų naujienos: ką studijuoti siekiant kurti mokslo ir technologijų ateitį?“
Akademiko Juozo Vaitkaus paskaita primena kai kurias istorijos akimirkas, supažindina su reikšmingiausiais pastarųjų metų atradimais pasaulyje ir jų atveriamomis perspektyvomis bei reikšmingiausiais Nobelio premijos laureatų darbais. Ji skirta trokštantiems atrasti kažką nauja moksle, taip pat įdiegti atradimus ar technologijas praktikoje, įrodyti savo sugebėjimus versle.
Neseniai Lietuva tapo asocijuota CERN nare. Kodėl tai yra svarbu ir kokiose tyrimų
srityse gali dalyvauti mūsų šalies mokslininkai? Paskaitoje išgirsime apie šiame
bene didžiausiame pasaulyje mokslo centre atliekamus eksperimentus, kuriais
siekiama suvokti pasaulio sandarą, tobulinti medžiagas ir kurti jų darinius,
unikalias informacines ir medicinines technologijas. Sužinosite, ką jau pavyko
padaryti ir kaip tai skatina kitų mokslo sričių ir technologijų plėtrą.
Paskaita įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje 2018 m. rugsėjo 19 d.

Minime Simono Daukanto 225-ąsias, o Vydūno 150-ąsias gimimo metines. Šįkart klausysimės doc. dr. Dariaus Kuolio pranešimo „Daukantas, Vydūnas ir laisvė“. Pasak dr. Dariaus Kuolio, ir Daukantas, ir Vydūnas – abu jie gręžėsi į lietuvių kultūrinio ir politinio gyvenimo tradicijas. Daukantas buvo lyg tiltas tarp senosios Lietuvos valstybės ir moderniosios Lietuvos respublikos. Simono Daukanto tekstai, jo pasakojimai perduoda mums nepriklausomybės idėją, jam priskiriamas modernios tautos kūrėjo vaidmuo. Savo paskaitoje lektorius aptars ir Vydūno mums paliktas pamokas: laisvės prasmės reikšmę, laisvės sąryšį su kūryba.
Įrašyta 2018 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime.

„Radijo paskaitos”: trys meno kalbos
Menas, be abejo, kalba daugybe kalbų: per amžius jį kūrė daug menininkų, palikusių savąjį, t.y. išskirtinį, pėdsaką meno istorijoje. Vis dėlto apibendrintai galima sakyti, kad visas meno sroves, stilistikas, raiškos tradicijas išreiškė trys meno kalbos – klasikinė, modernizmo ir postmodernizmo.
Kuo jos ypatingos? Kas vienijo ir skyrė modernizmo, postmodernizmo atstovus, kuo skyrėsi jų meno samprata, požiūris į tikrovę, kūrybą, kūrėjo paskirtį… Apie visa tai paskaitoje kalbės menotyrininkė dr. Ramutė Rachlevičiūtė.

„Radijo paskaitos“: tropiniai ciklonai – klimato ekstremalai
Išlydėjus bobų vasarą, prasidėjus darganai, kai vis dažniau merkia lietus ir siaučia vėjai, pats metas pakalbėti apie gamtos stichijos reiškinius. Vienas tokių – tai ekstremalus fenomenas tropiniai ciklonai, kurie kasmet siaubia vandenynų pakrantes, pridaro daug žalos jų gyventojams ir infrastruktūrai - griauna pastatus, naikina pasėlius, neretai pareikalauja ir daugybės žmonių aukų.
Kas yra tropiniai ciklonai? Pasirodo, tai natūralus ir tūkstantmečius metų egzistuojantis gamtos reiškinys. Kas lemia jų susidarymą, kokių tam reikia sąlygų? Ar uraganai, taifūnai, tornadai – ciklonų sinonimai, ar visiškai skirtingi reiškiniai? Pagaliau ar yra kokia tikimybė, kad tropinių ciklonų audros užklystų į Lietuvą? Į visus šiuos klausimus šiandien paskaitoje atsakys Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas klimatologas Justinas Kilpys.

Seimas šiuos metus yra paskelbęs Daukanto ir Vydūno metais. Paskaitoje „Mokytojai: Daukantas ir Vydūnas“ prof. Viktorija Daujotytė primena šių iškilių asmenybių reikšmę Lietuvai.
Paskaitoje pirmiausia akcentuojama Daukanto ir Vydūno mokytojystė – aukštasis mokytojo darbo lygmuo, kuris vis aktualesnis tampa ir šiandieniame gyvenime. Pasak V. Daujotytės, Daukantas ir Vydūnas – abu ateina iš rezistencinės lietuvybės kaip bendrinančios pajėgos, nors į daugelį dalykų jie žiūri skirtingai. Daukantas aiškino lietuvių tautos gyvenimą nuo pat giliausios senovės iki XVII šimtmečio, kėlė lietuvių kalbos reikšmę, nes ji kūrė valstybingumą. Profesorė aptaria ir šiandienį požiūrį į Daukantą ir Vydūną.
Įrašyta 2018 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime.

Šių metų liepos mėnesį poetei Janinai Degutytei būtų sukakę 90 metų. Paminėdamas žinomą poetę Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė seminarą „Kai dangus nuo žaibų suskyla“.
Laidoje girdėsite du pranešimus. Dr. Giedrės Šmitienės „Santykis su motina Janinos Degutytės laiškuose ir eilėraščiuose“. Bus aptariami laiškai motinai ir motinos laiškai poetei. Dalios Satkauskytės pranešimo tema „Janinos Degutytės poezijos socialumas?“ Lektorė remsis Teodoro Adorno straipsniu „Lyrinė poezija ir visuomenė“, nagrinės kai kuriuos poetės eilėraščius.
Įrašyta 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

„Kultūrinė opozicija sovietmečiu: ką liudija dokumentai ir amžininkai?“ Paskaitoje aptariamas kultūrinės opozicijos fenomenas sovietinėje Lietuvoje. Istorikai dr. Vilius Ivanauskas ir dr. Saulius Grybkauskas svarsto, ką galima laikyti kultūrine opozicija, kokie yra jos sluoksniai ir formos, kokią įtaką ji turėjo sovietinės sistemos kaitai ir transformacijai. Paskaitos pagrindą sudaro tarptautinio COURAGE projekto metu surinktų ir išanalizuotų kolekcijų, susijusių su kultūrine opozicija, medžiaga.
Paskaita įrašyta Lietuvos istorijos institute 2018 m. rugsėjo 28 d.

„Šiandienė Kinija vis dar yra apipinta daugybės įvairiausių mitų bei išankstinių nusistatymų, trukdančių mums tinkamai suprasti jau dabar supervalstybe vadinamos šalies ypatumus“, – sako šia šalimi besidomintis dr. Konstantinas Andrijauskas.
Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.

Vilniuje Valdovų rūmuose baigiasi paroda „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“. O mes savo ruožtu kviečiame klausytis Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Sliesoriūno paskaitos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė valdant Saksonijos Vetinų dinastijos valdovams: viltys, galimybės, nusivylimai“. Žinomas istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės raidos XVII–XVIII a. tyrinėtojas dr. Gintautas Sliesoriūnas paskaitoje gvildens Lietuvos bajorijos požiūrį į Vetinų dinastijos valdovus bei uniją su Saksonija ir pasakos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietą Augusto II ir Augusto III planuose.

Spalio 6 dieną Antakalnio kapinėse iškilmingai laidojamas partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Apie jį – istoriko dr. Arvydo Anušausko paskaita.
Netrukus turėtų pasirodyti Arvydo Anušausko knyga „Aš esu Vanagas“ . Remdamasis šia knyga jis parengė žmogiškai jautrią paskaitą. Lektorius primins kai kuriuos Adolfo Ramanausko-Vanago biografijos faktus, išgirsime, kaip ir kodėl Alytaus gimnazijos mokytojas įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, Nemažai vietos skiriama lemtingai 1956 m. spalio 12-jai – tą dieną jis su žmona Birute buvo suimtas, o tada sekė ilgos kankinimų dienos. Dr. Anušauskas aptars Ramanauskų bylos peripetijas, išgirsime apie mirties bausmės vykdymo aplinkybes 1957 metų lapkričio 29 dieną.

„Pokario išeivija: ką sukūrėme, kam paliekame?“ Paskaitą parengė etnologė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Tai poeto Kazio Bradūno duktė, gerai pažinojusi išeivijos gyvenimą. Paskaitoje daugiausia išgirsime apie vadinamąją antrąją išeivijos bangą. Tai buvo maždaug 20-30 metų žmonės – mokslininkai, mokytojai, kitaip tariant, inteligentija. Paskaitininkė primins, kas buvo tos dipukų stovyklos, sužinosime, kuo skyrėsi pokario emigrantai nuo pirmosios bangos, išgirsime, ką išeivija ten sukūrė ir paliko. Pagaliau, kam rūpi pokario išeivijos sukauptas kultūrinis ir intelektualinis palikimas.

Paskaita daugiausia dėmesio skirs skiepams ir ypač primins būtinybę skiepytis suaugusiems. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktijos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė skaito paskaitą „Ar Lietuvoje, kaip ir Europoje, taps įpročiu skiepytis suaugusiems?“ Gyd. Daiva Razmuvienė sako, kad užkrečiamos ligos žaloja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir sukelia ekonominius bei socialinius nuostolius. Pasak lektorės, šiandien vakcinomis galima suvaldyti net 28 infekcijas. Paskaitoje bus kalbama apie stabligę, difteriją, kokliušą, vėjaraupius ir kitas infekcines ligas.

Partizaninis karas, vykęs 1944–1953 m., skaudi ir nevienareikšmė tema. Todėl nemažai klausytojų sukvietė diskusija „Lietuvos partizanai: tyrimai, paveldas, reikšmė“, įrašyta Vilniaus knygų mugėje.
Ilgą laiką Lietuva buvo priversta rašyti partizanų karo istoriją remdamasi sovietinių represinių struktūrų dokumentais, dabar jau turime nemažai pačių partizanų išlikusių archyvų, liudijimų, dienoraščių, kurie tikroviškiau atskleidžia šį dramatišką istorijos tarpsnį. Tad kaip pasikeitė mūsų žinojimas apie partizanus per pastaruosius 28-erius nepriklausomybės metus? Aiškinasi diskusijos dalyviai istorikai dr. Aistė Petrauskienė, dr. Darius Juodis ir mokytojas Algis Bitautas.
Diskusijos moderatorė Monika Kareniauskaitė.
Įrašyta 2018 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje.

„Apie mus prieš 100 metų ir dabar“ – į tokią diskusiją kvietė VDU prof. Liudas Mažylis ir jo kolegė jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Zozaitė. Pretekstas atsirasti šiai diskusijai buvo neseniai Liudo Mažylio ir Rasos Zozaitės sudaryta knyga „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1917 m. liepa – gruodis. Dokumentų rinkinys“. Klausytojai išgirs, kas atvedė Lietuvą prie nepriklausomybės paskelbimo, kokie politiniai procesai tai apsprendė. Diskusijos dalyviai primins, kaip atsirado 1917 m. gruodžio 11-osios aktas, kaip su okupacine vokiečių valdžia derėtasi dėl žodžio „nepriklausomybė“. Rasa Zozaitė nepriklausomybės byloje pateiks detektyvinių elementų.
Diskusijos moderatorius VDU prof. Juozas Augutis.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

Diskusija „Politika kaip menas?“ Šiandienos politika primena fantasmagorinę sceną, kurioje gausu įvairios kūrybinės raiškos. Čia galima rasti ne tik klounų ir tragiškų herojų, bet taip pat ir perfomansų, instaliacijų autorių, poetų ir, be abejo, dailininkų. Politiką ir meną mėginta atsieti jau nuo Antikos laikų. Kita vertus, šios dvi sritys be perstojo flirtavo viena su kita, šokdamos dialektinį šokį, kuriame ir Platono pasiūlymas išvyti poetus iš idealios valstybės, ir Schillerio entuziazmas dailiaisiais menais įgyvendinti „politinio gyvenimo taisymą“. Taigi – ar politika yra menas? Jeigu taip, kokios šios sąveikos galimybės? Ir kas lieka menui, kai politika vis įmantriau išnaudoja jo veikimo būdus?
Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas.
Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.

Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo europinių Viduramžių dalis? Apie tai išgirsime iš Vilniaus universiteto profesoriaus Rimvydo Petrausko, kuris neseniai išleido knygą „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“.
Knygą pristato autorius Rimvydas Petrauskas, aptaria Rimvydas Valatka ir Vytautas Ališauskas. Diskusijoje aiškintasi, ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška?
Knyga ir diskusija – apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai.
Diskusijos moderatorius Tomas Vaiseta.
Įrašyta 2018 m. vasario 7 d. Valdovų rūmuose.

2018-ieji yra paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Klausysimės diskusijos „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“.
Diskusijos dalyviai aiškinsis, kas telpa į paveldo sąvoką, ką laikome materialiuoju ir nematerialiuoju paveldu, kokios institucijos turi juo rūpintis, kuo aktuali Kauno architektūra, ar pakankamai skiriama dėmesio edukacijai. Sužinosime, ar užtenka paveldo specialistų, ką lemtų pilietinės visuomenės stiprėjimas, bendruomenės atsakomybė, kokie galimi ateities paveldo scenarijai.
Diskusijoje dalyvauja Renaldas Augustinavičius, Arūnas Gelūnas, Arnoldas Pranskevičius, Elena Archipovaitė ir Vaidas Petrulis.
Diskusiją moderuoja Rytis Zemkauskas.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

XXI amžius – tai pirmiausia informacijos tvanas. Kartais informacijos srauto nešami jaučiamės lyg šapai ir beveik viskuo tikime. Tad ar atpažįstame netikras naujienas?
Kaip gyventi informacijos potvynyje, kaip aptikti patikimumo salas, kaip rasti kelią šunkelių ir klystkelių voratinklyje – apie tai aiškinsis diskusijos „Netikros naujienos: kaip su jomis gyvent?“ dalyviai Kristupas Sabolius, Mykolas Katkus ir Rytas Staselis. Moderatorius Aurelijus Katkevičius. Kalbėtojai vartos ir anglišką netikrų naujienų terminą „fake news“, kuris atsirado neseniai.

Lietuvos dainų ir šokių švenčių veteranas, jų ilgametis rengėjas, dirigentas prof. Algirdas Vyžintas skaito paskaitą „Dainų švenčių fenomenas lietuvių kultūroje“.
Paskaitoje kalbama apie dainų švenčių ištakas ne vien Lietuvoje, bet, žinoma, labiausiai susitelkiama aptariant lietuvių dainų šventes. Išgirsime, kuo pasižymėjo sovietmečio renginiai, nenuvertinant jų tuometės prasmės. Pasakojama apie atkurtos Lietuvos dainų švenčių ypatumus. Lektorius pabrėžia didžiulį meno vadovų ir visų šventės dalyvių indėlį ir triūsą.

Literatūra vietoje partitūros. Muzikos pasaulyje gausu kūrinių, kurie gimė interpretuojant literatūros kūrinius. Kurti pagal mėgstamas knygas ypač mėgo roko muzikantai. Kodėl? Kokie rašytojai, kokios knygos labiausiai inspiravo roko muzikantus?

Literatūros kūrinio perkėlimas į muzikinį pasaulį siekia seniausius laikus, tačiau šį kartą pažvelgsime į praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečius, kai literatūra stipriai įkvėpė roko muziką.

Roko muzikantai negroja iš partitūrų. Kartais jie net nelabai sugeba skaityti natų. Tačiau neretai tai – uolūs skaitytojai ir pasakotojai. Štai vieno įtakingiausių roko dainų autorių Bobo Dylano literatūrinis talentas 2016 metais įvertintas Nobelio premija.

Muzikos tyrinėtojas, knygų ir tekstų autorius Lukas Devita apžvelgs ryškiausias, šiandien puikiai žinomas ar primins primirštas roko muzikos plokšteles, kurios buvo sumanytos, įgrotos ir įrašytos lyg knygų garsinės ekranizacijos.

Kokią Lietuvą kurs dabarties jaunimas?
Tris mokslus baigusius gimnazistus Neringą Levinskaitę, Gabiją Miliūtę ir Konstanty Keda kalbins diskusijos moderatorius Mindaugas Nastaravičius. Jis klaus, kur gimnazistai rengiasi studijuoti, ar garbinga būti moksliuku, kiek jaunuomenei rūpi dabartinė Lietuvos padėtis, ar domina politika. Teirausis, kokius lūkesčius į juos sudėję tėvai ir mokytojai, ką mano apie jiems taikomus ribojimus ir draudimus, kokią ateities Lietuvą norėtų matyti.
Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2018 m. vasario 22 d.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Tėvo Stanislovo, tikroji pavardė Algirdas Mykolas Dobrovolskis, metais. Kviesime klausytis diskusijos „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui“.
Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys.
Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.

Minint 30-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines – jūsų dėmesiui prof. Ainės Ramonaitės ir doc. Nerijaus Šepečio paskaitos.
Prof. dr. Ainė Ramonaitė gilinasi į Sąjūdžio gimimo istoriją, svarsto, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti kelis šimtus tūkstančių narių turintis gerai organizuotas ir veiksmingas socialinis judėjimas.
Doc. dr. Nerijus Šepetys aptaria Steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą, vykusį 1988 m. spalio 22–23 dienomis, vadindamas jį Sąjūdžio vaikyste. Į šį reiškinį lektorius siūlo pažvelgti keliais aspektais: perkratyti savo šiandienį žinojimą, pasigilinti į to meto dvasią, paieškoti pamokų dabarčiai.

Dar viena diskusija iš ciklo „Pavojingos mintys“. Disputo tema „Ar esame verti laisvės?“ Čia savo tezes gins prof. Ainė Ramonaitė, jai oponuos istorikas dr. Bernardas Gailius.
„Pavojingų minčių“ tikslas – giliau pažvelgti į idėjas, kurios kūrė, kuria ir kurs Lietuvą. Būtent dėl to išsakomos mintys yra pavojingos, nes jos kertasi su turimais įsitikinimais, skatina prieštaras ir kviečia atsiriboti nuo to, kas yra žinoma.
Diskusijoje „Ar esame verti laisvės?“ prof. Ainė Ramonaitė ir dr. Bernardas Gailius siūlo apmąstyti, ar esame pasirengę ginti savo laisvę ir nepriklausomybę; svarsto, kiek dabar žmonių prisidėtų prie pilietinio pasipriešinimo, ar tikrai žmonės tebejaučia nostalgiją sovietmečiui.
Diskusijos moderatorius LRT žurnalistas Vykintas Pugačiauskas.
Įrašyta 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė paskaitoje „Kaip 1928 metais švęstas Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetis?“ aptaria tuometės vyriausybės veiklą rengiant iškilmes.
Lektorė nušviečia tam tikslui sudaryto komiteto indėlį skatinant ir formuojant kolektyvinę atmintį, kuriant valstybei svarbių datų minėjimo modelį, sprendžiant proginių paminklų problemas.
Didelį darbą tame komitete nudirbo žinomi kultūros ir valstybės veikėjai generolas Vladas Nagevičius, rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis, dailininkas Adomas Varnas.
Įrašyta 2018 m. balandžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Lietuvos televizija pentadienių vakarais rodo filmus apie Džeimsą Bondą. Jie yra sukurti pagal Iano Flemingo romanus. O neseniai istorikas dr. Bernardas Gailius išleido knygą „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“.
Dr. Bernardas Gailius paskaitoje „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“ ieško sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinėja slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą siekiama suprasti ir atskleisti dabartinę vakariečių padėtį juos supančiame pasaulyje.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Vaikštantys į bažnyčią gal pastebėjo, kad daug kur matomiausioje vietoje iškeltas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Minime šio atvaizdo 300 metų karūnavimo jubiliejų. Klausysimės etnologės dr. Linos Leparskienės paskaitos „Pamaldumas Trakų Dievi Motinai XXI amžiuje“.
Paskaitoje kalbama apie pamaldumo Trakų Dievo Motinai istorinę kilmę ir tradicijas, folklorinius naratyvus, žmonių liudijimus, piligrimystės tradicijas bei įžvalgas apie šiuolaikinį dvasingumą.
Paskaita – iš ciklo „Liaudiškojo pamaldumo seminarai“, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius.
Įrašyta 2017 m. spalio 9 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

„Radijo paskaitos“: šokis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruose

Apie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų rūmuose buvo puoselėjamos kultūros tradicijos. O šokis buvo laikomas svarbia diplomatinės kultūros bei protokolo dalimi.
Daugiau žinių apie LDK šokio paveldą istoriniai šaltiniai byloja nuo XVII a. LDK didikų dvaruose buvo statomos operos, kurių siužetą pagyvindavo šokio scenos. Šokio elementai minimi ir pirmųjų operų „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ ir kt. libretuose. Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos didikų Radvilų, Oginskių, Tyzenhauzų dinastijų dvaruose daug dėmesio buvo skiriama teatro menui, dvaruose buvo laikomos teatro trupės, muzikos ansambliai, jų spektakliuose buvo nemažai šokama. Ilgainiui pradėti statyti ir baletai, kuriuos kūrė garsiausi to meto Italijos, Prancūzijos choreografai.

„Ar gali Lietuva išsivaduoti iš romantinio Vyčio šešėlio?“ – disputas, kuriame savo tezes gina doc. dr. Deividas Šlekys, o jam oponuoja doc. dr. Kęstutis Girnius. Diskusijos dalyviai siūlo apmąstyti mūsų santykį su vienu iš tautos simbolių – Vyčiu.
Dr. D. Šlekys teigė, kad lietuviai yra karių tauta. Vytis atspindi lietuviškos dvasios kovingumą. Tai simbolis, ant kurio galima suverti visą istorinę praeitį. Didysis Lietuvos istorijos pasakojimas – tai karinis naratyvas. Ne ekonominis ar socialinis.
Pranešėjui oponavęs dr. K. Girnius teigė, kad Vytis ir Rūpintojėlis yra du susiję simboliai, liudijantys lietuvių tautos dvasinį charakterį. Rūpintojėlis – žmogiškumo simbolis, Vytis – didvyriškumo. Jei nebūtų Vyčio, Rūpintojėlis atrodytų liguistas, vergiškos išvaizdos, o vien Vytis būtų tiesiog jėgos ženklas.
Įrašyta 2018 m. kovo 22 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Sugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė.
Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.

Šįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja žurnalistas Aurimas Perednis.
Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų.
Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

Šiemet pažymime 150-ąsias Vydūno gimimo metinės. Tai filosofas, rašytojas, istorikas, kultūros veikėjas. Jo kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 knygų: įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriografijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai.
Dr. Vacys Bagdonavičius – vienas iš pagrindinių Vydūno palikimo tyrinėtojų. Savo paskaitoje „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“ apžvelgs įvairiopą Vydūno kūrybą, įvardindamas jį kaip vieną iš turiningiausių ir originaliausių mūsų mąstytojų, kuris iš esmės bandė kelti ir spręsti reikšmingiausias žmogaus ir tautos būties problemas, ypač daug dėmesio skirdamas jaunimui.
Laida skirta Seimo paskelbtiems Vydūno metams.

Šįkart vėl mūsų laukia VU TSPMI rengiamo ciklo „Pavojingos mintys“ disputas „Tautos meilė – pražūtinga?“, susijęs su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu.
Proponentė – Inga Vinogradnaitė – VU TSPMI dėstytoja ir tyrėja, Politikos teorijos katedros docentė. Oponentė – prof. dr. Rasa Čepaitienė – humanitarinių mokslų daktarė, istorijos politikos tyrinėtoja. Diskusiją moderuoja VU TSPMI alumnas, Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.
Keletas tezių iš proponentės Ingos Vinogradnaitės pasisakymo. Meilė tautai yra ne tiek emocija, kiek nuostata. Tauta dažnai (įsi)vaizduojama kaip tam tikrą nekintamą kultūrinę formą, esmę ar savastį turinti bendrija. Meilė tautai priešpastatoma kritiškumui, išaukštinant tą patriotizmo formą, kurią sociologai vadina akluoju patriotizmu. Meilė tautai yra akla ir kita prasme. Ji linkusi nematyti, kad tauta yra labai skirtingų asmenų bendrija, turinti skirtingą istorinio likimo bei praeities ir ateities supratimą.
Įrašyta 2018 m. vasario 15-ąją dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Sąjūdžio metais – birželio 3 d. 30-osios jo įsikūrimo metinės. Šiai datai paminėti siūlome paskaitą „Disidentas Vytautas Skuodis ir Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas apie pogrindinės spaudos vaidmenį Lietuvos atgimimui“.
Vytautas Skuodis 1978–1981 m. leido pogrindinį žurnalą „Perspektyvos“, už tai buvo suimtas, kalėjo lageryje. Filosofas Romualdas Ozolas ir kai kurie kiti jo kolegos sovietmečiu buvo oficialiosios valdžios nemalonėje, tačiau, pasak lektoriaus, ir suvaržyta to meto veikla nemažai pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Kadangi abu laidos dalyviai jau mirę, panaudoti 2008 m. įrašai.

Radijo paskaitos: Kalbos vaidmens pokyčiai 21 amžiuje

21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone.

Kaip pažinti ir naudoti kalbos kuriamąsias galias? Ką reiškia sąvokos - kalbos tvarumas ir kalbos takumas? Kas lemia nacionalinės kalbos išlikimą daugiakalbėje, daugiakultūrėje erdvėje? Kaip keičiasi kalbos naudojimo ideologijos bei metodologijos? Taip pat apie naujus semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrimus – paskaitoje pasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė.

Istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitos objektas ne tiek lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos detalės, metodika ar užkulisiai 1919 m. vasarą demaskuojant Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslą Lietuvoje, kiek veiklos rezultatas: sąmokslo demaskavimo istorinė reikšmė.
Paskaitoje aptariamas POW sąmokslo grėsmės Lietuvos valstybingumui 1919 m. vasarą mastas: analizuojama 1918 m. pabaigos – 1919 m. vasaros lenkų žvalgybinės organizacijos antivalstybinė veikla, jos vadovai, struktūra, politiniai tikslai. Remiantis naujausia lenkų istoriografija, nušviečiamos antivalstybinio perversmo detalės – Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsipainiojimas į sąmokslą bei kovose prieš bolševikus Žemaitijoje išgarsėjusio plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio kontaktai su sąmokslininkais. Per POW sąmokslo mastą išryškinama ir lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos istorinė reikšmė.
Dar laidoje išgirsite istoriko prof. Antano Tylos vertinimą, Marcelę Kubiliūtę pažinojusios Jonės Ladigaitės-Ardžiūnienės atsiminimų, pačios Marcelės užrašų ištraukų.

Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys sako, kad savo paskaitoje apie Joną Basanavičių norįs išsiaiškinti, kodėl šis žmogus tapo užgimstančios modernios lietuvių visuomenės tokiu svarbiu moraliniu autoritetu, kuris jam pelnė tautos patriarcho vardą.
Paskaitoje aptariami svarbiausi Jono Basanavičius biografijos faktai, kultūrinė, mokslinė, politinė ir visuomeninė veikla. Tai jis suformulavo modernios lietuvių tautos politinės orientacijos perspektyvą – „Lietuvos savistovystė ant tautiško pamato“.

„Keturi vėjai“ – XX a. 3-iojo dešimtmečio avangardistinis meno sambūris, susitelkęs apie to paties pavadinimo literatūros žurnalą, kurio pirmas numeris išėjo 1922 m. vasario 16 d. „Mes, jauni iškeltagalviai!“– skelbėsi.
Tai pirmoji organizuota lietuvių modernistų grupuotė, analogiška vakarietiškoms, pirmas bandymas revoliucionizuoti lietuvių literatūrą – griauti sustabarėjusius estetinius kriterijus ir kurti naujoviškai, išreiškiant epochos dvasią bei pakitusią meninę pasaulėjautą, įtvirtinti naują kūrėjo santykį su tikrove.
Paskaitą „Lietuvių avangardas: valia ir vėjas“ skaitė literatūrologas, eseistas ir poetas doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Įrašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universitete.

“Radijo paskaitos”: Klimato kaita Lietuvoje ir pasaulyje.

Dėl daugelio priežasčių klimatas nuolat kinta, tačiau pastarųjų dešimtmečių klimato kaita pasižymi itin dideliu greičiu. Mokslininkai sunerimę dėl globalinio atšilimo, apie kurį byloja ledynų tirpimo greičio, jūros lygio kilimo rodikliai, lemiantys vis dažnėjančius ekstremalius hidrologinius reiškinius – sausras, liūtis, potvynius, audras…

Kaip keičiasi pasaulio klimatas, kokios kaitos priežastys? Kas yra šiltnamio efektas, kas jį sukelia, kokie jo padariniai? Kokią įtaką klimato kaitai daro žmogaus ūkinė veikla? Kokios valstybės labiausiai teršia aplinką? Ir kokios klimato prognozės? Į šiuos klausimus paskaitoje atsakys klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijus Rimkus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, kad šalyje didėja sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Kokie yra gripo požymiai ir kuo jie skiriasi nuo kitų peršalimo ligų, kas sukelia gripą, kokios galimos komplikacijos, kokios yra profilaktikos priemonės, – apie tai ir daug kitų būtinų žinoti dalykų išgirsime Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko paskaitoje „Gripas ir peršalimo ligos“. Lektorius aiškins, kiek yra veiksmingi skiepai nuo gripo, kam jie yra nemokami. Profesorius primygtinai prašys laikytis asmens higienos.

Įdomių disputų ciklą „Pavojingos mintys“ Valstybės atkūrimo 100-mečiui rengia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkai. Šįkart ir vėl intriguojanti tema „Ar Lietuva yra nepriklausoma Lietuvos TSR?“. Turima galvoje iki mūsų dienų neišdylantis sovietmečio palikimas.
Diskutuoja TSPMI doc. dr. Nerija Putinaitė ir Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Saulius Grybkauskas. Proponentė N. Putinaitė pateiks keturias tezes. Didžiausią įtaką Lietuvos valstybės 100-mečio istorijoje turėjo sovietinis laikotarpis. LTSR gyvybinga, nes iki galo nesuvokta. Ji tveria ir šiandien, nes nepripažįstama, kad režimas buvo ir „mūsų“. LTSR stipriai veikia mūsų istorinę savivoką ir tapatybę.
Dr. N. Putinaitei oponuoja sovietmečio tyrinėtojas dr. Saulius Grybkauskas, pateikdamas savo argumentus apie „Brazausko Lietuvą“.
Diskusijos moderatorius Vykintas Pugačiauskas.
Įrašyta 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Dar viena laida iš ciklo „Vasario 16-osios Akto signatarai“. Klausysimės dr. Aldonos Vasiliauskienės paskaitos apie signatarą Praną Dovydaitį. Tai valstybės veikėjas, filosofas, pedagogas, laikraščių ir žurnalų leidimo organizatorius, katalikiškųjų organizacijų steigėjas, gimnazijos direktorius, universiteto profesorius. Prano Dovydaičio kaip mokslininko filosofija pagrįsta katalikiška pasaulėžiūra. Religiją laikė viena pagrindinių kultūros dalių. Yra publikavęs apie 100 straipsnių ir studijų iš religijos, religijos istorijos, kultūros istorijos ir pedagogikos. 1942 m. mirė lageryje. 2000-iais popiežius Jonas Paulius II tarp kitų 114 lietuvių jį paskelbė kankiniu.

Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Mykolas Biržiška – mokslininkas, kultūros ir tautosakos tyrinėtojas, redaktorius, politikas. Apie jį prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Mykolo Biržiškos Vilniaus nuotykis“. Paskaitoje kalbama apie M. Biržiškos specialias politines misijas Vilniuje per dramatišką Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, trukusį tarp dviejų pasaulinių karų. Prof. Andrius Vaišnys išskirs nuotykius, kurie rodė M. Biržišką aktyviai dalyvavus ieškant vienintelio sprendimo – kad Vilnius priklausytų Lietuvai. Klausytojai išgirs, kodėl tas paieškas, prasidėjusias 1918-ųjų gruodžio 30 dieną, galima apibūdinti kaip prof. M. Biržiškos gyvenimo dramą.

Su iškilia Radvilų gimine supažindina prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“. Pasak lektorės, svarbiausias paskaitos tikslas – nustatyti biologinį šakos potencialą.
Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje susiformavusi ir iki XVII a. pabaigos gyvavusi Radvilų šaka. Bus analizuojami duomenys apie šešių kartų, devynių šeimų, iš viso 52 Radvilų giminės atstovų ligas ir negalavimus, jų mirties priežastis, taip pat gvildenami socialinės demografijos klausimai – didikų gyvenimo trukmė, šeiminė padėtis.
Įrašyta 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradėti rengti disputai „Pavojingos mintys“, kurių tikslas parodyti, kad į Lietuvos šimtmečio istoriją reikia žvelgti drąsiau, įdėmiau, kritiškiau.
Pirmajame renginyje buvo diskutuojama tema „Ar 100-metis reiškia atsisveikinimą su Lietuvos valstybe?“ Diskusijoje apie mūsų valstybės negandas kalbėjo proponentas prof. Alvydas Jokubaitis. Jis sakė, kad lietuviai kuria kultūros praradimo kultūrą. Nors save laikome suverenia tauta, šalį valdo Briuselio direktyvos ir finansai. Kalbėtojas kelia klausimą, kodėl ir toliau prasminga likti lietuviais.
Oponento VU doc. Vytauto Ališausko nuomonė nebuvo tokia kategoriška. Pasak jo, mūsų valstybė kol kas dar nebaigta kurti, todėl reikia išspęsti nemažai problemų susijusių su demokratija. Mums kenkia ir svajonės neturėjimas.
Diskusijos moderatorė dr. Inga Vinogradnaitė.
Įrašyta 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

1919–1923 m. nepriklausomybės kovų fotografinė atmintis.
Greitu laiku pasirodys menininko Kęstučio Grigaliūno nauja knyga „Savanoriai: fotografinė atmintis“, kurioje publikuojama 20 a. pradžios kovų už nepriklausomybę kovotojų savanorių portretų kolekcija.
Beveik prieš šimtą metų užfiksuoti istoriniai vaizdai kalba apie itin sudėtingą laiką – jaunos Lietuvos valstybės laukė ne tik valstybingumo kūrimo, bet ir valstybės gynimo iššūkiai. Nepalanki geopolitinė situacija skatino imtis greitų ir tikslingų sprendimų. Vienas jų – 1918 m. lapkričio 23 d. Ministro Pirmininko A. Voldemaro pasirašytas įsakymas dėl Apsaugos Tarybos įkūrimo ir pirmojo Lietuvos kariuomenės pulko formavimo. Tai buvo Lietuvos kariuomenės pradžia. Dar besikuriančiai Lietuvos kariuomenei teko kautis net trimis kryptimis: atremti bolševikinės Rusijos, bermontininkų ir Lenkijos puolimus.
Kaip formavosi atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmiesiems savanoriams, kas ir kaip juos fotografavo, kaip atrodė karinė amunicija ir uniformos? Apie visa tai byloja išlikusios fotografijos – svarbūs atkurtos valstybės gyvenimo ir kovų dokumentai, kuriuos paskaitoje aptaria menotyrininkė dr. Agnė Narušytė.

„Jei istorikų, lituanistų, politologų bendruomenė, amerikiečių pavyzdžiu, sutartų diskutuoti Tautos ir Valstybės tėvų kūrėjų kanoną, Antano Smetonos vardas būtų tarp jų“, – savo paskaitoje sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Algimantas Jankauskas.
Lektorius paskaitoje „Antano Smetonos „lietuviškai atjausta laisvė“, arba Ką žinome apie tarpukario „autoritetinį“ režimą?“ (pavadinime atpažįstame paties Smetonos formuluotes) sakė norįs aptarti tris dalykus. Pirma. Praskleisti tarpukario idėjinį politinį lauką ieškant atsakymo į klausimą, ar 1926 m. Lietuvoje prasidėjęs nusigręžimas nuo liberalios demokratijos buvo išskirtinumas ar bendra Europos idėjinė ir politinė tendencija? Antra. Remiantis Smetonos politiniais raštais paaiškinti „autoritetinio“ režimo sampratą ir jos idėjinius šaltinius. Trečia. Antano Smetonos idėjinis palikimas šiandien: priplėkusi seniena ar reiškinys, vertas aktualizavimo ir sudarbartinimo?

Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.
Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas.
Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.

Tado Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti.
Iš istorijos pamokų žinome, kad generolas Tadas Kosciuška buvo 1794 m. sukilimo vadas. Bet šio žmogaus nuopelnai karyboje kur kas didesni nei įsivaizduojame.
Jūsų dėmesiui siūlome du kiek sutrumpintus Seimo konferencijoje spalio 13 d. skaitytus pranešimus. Pirmasis – prof. dr. Valdo Rakučio „Andrejaus Tadeušo Bonaventūros Kosciuškos karinė veikla 1765–1792 m.“ Lektorius supažindina su generolo kilme, karo mokslų studijomis; ne vienam klausytojui naujiena gal bus ir tai, kiek daug šis žmogus yra nusipelnęs Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Antroje dalyje girdėsime kito istoriko Eduardo Brusoko pranešimą „Tadas Kosciuška – 1794 metų sukilimo vadas“. Jame – apie sukilimo tikslus, didesnes ar mažesnes pergales ir skaudų pralaimėjimą, kuris nebuvo beprasmis.

„Meilės trikampis“ lietuvių literatūros lauke: Just. Marcinkevičius, T. Venclova ir S. Geda.
„Keista, kad apie šį trikampį kalbėta labai mažai. Šis trikampis yra simbolinė paradigma”,– sako rašytojas ir literatūrologas, hum.m.dr. Rimantas Kmita, paskaitoje tyrinėjantis trijų lietuvių literatūros klasikų skirtingas laikysenas sovietmečiu. Nesigilindamas į asmeninius ryšius ar įtampas, mokslininkas fokusuoja savo dėmesį į politines jų nuostatas, pasirinktas veikimo strategijas, jų santykius su tuomete valdžia.

„Kultūros lauko žaidėjai veikia ne tik savo kūriniais, bet ir savo autoritetu, politiniais, moraliniais pasirinkimais, vertinimais, pasisakymais...“,– R. Kmita įsitikinęs, kad neužtenka vien literatūros tekstų, kad svarbu kalbėti ir apie rašytojų politines elgsenas, kurios itin daug gali pasakyti apie 20 a. antros pusės lietuvių literatūros dominantes.

Paskaitoje aptariami Just. Marcinkevičiaus, T. Venclovos ir S. Gedos atvejai mūsų kultūroje, jų laikysenos to meto literatūros lauke bei visuomeniniame gyvenime.

Pernai išėjusi Władysławo Tatarkiewicziaus knyga „Apie laimę“ paskatino surengti diskusiją „Laimės fenomenas bei jo apraiškos šiuolaikinėje Lietuvoje“. Dalyvauja sociologai prof. Boguslavas Gruževskis, doc. Algirdas Monkevičius ir psichologas prof. Albinas Bagdonas.
„Apie laimę“ – tai vieno iškiliausių XX a. lenkų humanisto, mąstytojo, filosofo Władysławo Tatarrkewicziaus veikalas. Lietuvos viešajame diskurse laimės tematika nepopuliari, užmiršta ar tiesiog išstumta, nors nemažą dalį piliečių kamuoja depresyvios nuotaikos. Diskusijos dalyviai aiškinsis, nuo ko priklauso laimės fenomenas: prigimtinis tai dalykas, o gal laimės jausmas iš(si)ugdomas?
Įrašyta 2016 m. gegužės 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje.
Kartojama 2016 m. rugsėjo 6 d. laida.