Pasaulio 5

Sakartvelo parlamentui priėmus vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, apžvalgininkai kalba apie tai, kad šalis atsidūrė kryžkelėje. Opozicija kalba apie tai, dėl rusiško braižo įstatymo pavojuje ne tik europinės šalies ambicijos, bet ir pati demokratija. Vis daugėja pranešimų apie teisėsaugos struktūrų ir su valdančiaisiais susijusių smogikų smurtą.


Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili įstatymą vetavo, bet jos vaidmuo - simbolinis. Parlamentas, kuriame valdantieji turi pakankamai deputatų veto atmesti, tars lemiamą žodį. Tuo metu gatvėse ir toliau protestuojantys žmonės pabrėžia, kad už kitokį, europietišką Sakartvelą jie pasiryžę kovoti tiek, kiek reikės.



Apie tolesnę Sakartvelo kryptį, ir ko galima tikėtis, jei įsigalios rusiško braižo užsienio agentų įstatymas - pokalbis su žurnalistu ir aktyvistu iš Tbilisio Luka Bluašviliu.



Ved. Žygimantas Kapočius

Kinijos lyderis Xi Jinpingas po penkerių metų pertraukos lankėsi Europoje: Prancūzijoje, Serbijoje ir Vengrijoje. Apie vizito reikšmę pasakoja politologas Vuk Vusanovic, Belgrado saugumo politikos centro analitikas.

Vokietijoje stiprėja smurto prieš politikus banga.

Pasaulio spaudos apžvalgą laidoje pristato Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Jau beveik tris savaites kasdien tūkstančiai žmonių Tbilisyje protestuoja prieš valdančiosios partijos stumiamą prieštaringą “užsienio agentų” įstatymo projektą. Kritikai įstatymą vadina “Rusijos įstatymu”.

JAV toliau griežtinami abortų ribojimai. Floridoje įsigaliojo draudimas atlikti abortą po 6 nėštumo savaitės.

Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tęsia ne tik rinkimų kampanijos bet ir teismų maratoną. Šią savaitę Niujorke atrinktA dvylikos prisiekusiųjų kolegija. Jie priims sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje Trumpas kaltinamas klastojęs verslo apskaitos dokumentus, kad nuslėptų mokėjimus už tylą apie turėtą romaną su pornografinių filmų aktore Stormy Daniels.

Laidoje dalyvauja Sirakūzų universiteto teisės proferosrius Greogy Germain.

Laidoje taip pat aptariame Idijos parlamento rinkimus.

Spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasikeitus saugumo situacijai Europoje, Ukrainos kaimynė Rumunija siekia aktyvesnio vaidmens NATO. Šalies prezidentas Klaus Iohannis ketina tapti naujuoju aljanso vadovu. Bukareštas šalies pietryčiuose taip pat ketina sukurti didžiausią NATO karinę bazę Europoje. Visgi Rumunijai nerimą kelia vis kylanti įtampa kaimyninėje Moldovoje, kurioje gyvena apie milijoną šalies piliečių. Pasak kai kurių apžvalgininkų, tai ilgainiui gali tapti konfrontacijos su Rusija kibirkštimi.

Tuo metu aštuniolika Europos miestų vasarą tikisi gerokai užsidirbti - amerikiečių superžvaigždė Teilor Svift netrukus pradės savo koncertinį turą, kuris jau vadinamas pelningiausiu istorijoje. Apie Taylor Swift Fenomeną, ir ką jis atskleidžia apie įtaką kaip socialinį reiškinį - pokalbis su daktaru Marcus Collins - Mičigano universiteto rinkodaros profesoriumi ir buvusiu superžvaigžės Beyoncé strategu.

Ved. Žygimantas Kapočius

Per pusę metų Gazoje žuvo mažiausiai 33 tūkst. gyventojų. Izraelis tikina nukovęs 13 tūkst. „Hamas“ kovotojų. Tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Izraelio karo strategiją, kurioje nepaisoma civilių saugumo.

Po mirtinos Izraelio atakos prieš pagalbos organizacijos darbuotojus Gazoje, didėja spaudimas premjerui B. Netanjahu dėl civilių saugumo ir humanitarinės pagalbos tiekimo užtikrinimo.

Laidoje dalyvauja Kenneth Roth, buvęs žmogaus teisių organizacijos Human Rights Watch vadovas.

Laidoje taip pat apžvelgiami Turkijos savivaldos rinkimai, o spaudos apžvalgą pristato Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė.

Dvejus metus tęsiantis karui Ukrainoje, Europoje – vis daugiau nesutarimų dėl žemyno saugumo ir paramos Kyjivui. Dviejų didžiausių žemyninės Europos galių – Prancūzijos ir Vokietijos – lyderiai turi priešingas vizijas dėl saugumo ir gynybos politikos.


Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba galimą karių siuntimą į Ukrainą, pabrėžia stiprios ir vieningos Europos gynybos politikos viziją. Tai erzina nuosaikesnį ir atsargesnį Vokietijos kanclerį – tačiau Olafą Scholzą glumina ne tik tariamas pavojus išprovokuoti Kremlių, bet ir tai, kad Prancūzijos prezidento bravūras nebūtinai atitinka jo veiksmus.


Apie nesutarimus Europoje – Žygimanto Kapočiaus pokalbis su Britta Jacob, vokiečių geopolitikos apžvalgininke, ir buvusia Žaliųjų partijos patarėja užsienio politikos klausimais.


Živilė Raškauskaitė pasakoja nerimą Prancūzijoje Dėl padidėjusios terorizmo grėsmės. artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms šalis paskelbė aukščiausią saugumo pavojaus lygį.



Ved. Žygimantas Kapočius.

Penktadienį Gazos krantus pasiekė pirmas humanitarinės pagalbos laivas atgabenęs 200 tonų maisto ir vandens karo apimtame regione badaujantiems žmonėms. Gaza atskirta nuo pasaulio jau penkis mėnesius. Izraelis ėmėsi blokados ir karinių veiksmų po to, kai “Hamas” pernai spalį užpuolė Izraelio gyventojus, nužudė apie 1200 dar daugiau nei 200 paėmė įkaitais. Pastaruoju metu Izraelis sulaukia vis daugiau spaudimo leisti humanitarinės pagalbos tiekimą Gazoje įstrigusiems civiliams.

Apie humanitarinę situaciją Gazoje pasakoja Wilsono Centro Artimųjų Rytų tyrimų centro vadovė Merissa Khurma.

Apie Taylor Swift fenometą JAV ir pasualyje pasakoja Žygimantas Kapočius.

Julius Juchnevičius pristato užsienio spaudos apžvalgą.

Ved. Živilė Raškauskaitė

JAV po superantradienio rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose lapkritį tampa Donaldas Trumpas, o demokratų - Joe Bidenas. Dabar prasideda kova dėl 12% rinkėjų, kurie tikina dar nežinantys už ką balsuoti.

Apie artėjančius rinkimus ir kandidatų laukiančius iššūkius kalbamės su Seth Masket, politikos mokslų profesoriumi ir Amerikos politikos centro direktoriumi Denverio universitete.

Laidoje taip pat pasakojame apie gaujų smurtą Haityje.

Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Prie NATO būstinės Briuselyje jau paruoštas vėliavos stiebas 32-ai aljanso narei Švedijai. Po daugiau kaip 600-ų dienų derybų, pažadų, kompromisų NATO vėliava pakils ir Stokholme - tai istorinis lūžio taškas šalyje, kuri du šimtus metų tikėjo, kad taiką ir saugumą geriausiai garantuoja neutralumas.



Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Baltijos jūra dabar tapo NATO ežeru, o aljanso plėtrą bandžiusiam sustabdyti Vladimirui Putinui tai ženklas, kad pro NATO duris gali žengti visi, kurie to nori. Visgi kiti - santūresni. Po kelis šimtmečius deklaruoto neutralumo Švedijai gynybos srityje dar reikės pasidaryti namų darbų.



Apie tai, kokių naudų aljansui ir pačiai Švedijai suteikia narystė NATO, ir kokios rizikos – pokalbis su Viltaute Zarembaite, buvusia „Atlantic Council“ analitinio centro bendradarbe, nagrinėjančia translatlantinį saugumą.



Ved. Žygimantas Kapočius

Prasidedant tretiems Rusijos karo prieš Ukrainą metams apie dabartinę situaciją ir laukiančius iššūkius kalbamės su Kijivo Nacionalinio universiteto politikos mokslų profesoriumi Tarasu Kuzio.

Laidoje taip pat aptariame 10 mėnesių trunkančio karo Sudane pasekmes ir šalį užklupusią humanitarinę krizę.

Pasaulio spaudos apžvalgą prisato Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Indonezijos prezidentu tapo buvęs generolas Prabowo Subianto, siejamas su žmogaus teisių pažeidimais ir grobimais. Daugiau apie naująjį Indonezijos prezidentą ir tai, koks likimas laukia Indonezijos demokratijos, kalbamės su Danu Sleiteriu, politikos mokslų profesoriumi Mičigano universitete.

Rinkimus indonezijoje apžvelgia Žygimantas Kapočius.

Pasaulio spaudą pristato Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pakistano gyventojai šią savaitę balsavo parlamento rinkimuose. Šalyje, kuri pagal registruotų rinkėjų skaičių laikoma penkta pagal dydį demokratija pasaulyje, iš tiesų galutinį žodį politikoje taria kariuomenės generolai.

Daugiau apie Pakistano parlamento rinkimus ir Pakistano kariuomenės vaidmenį politikoje kalbamės su iš Pakistano kilusia politikos mokslų profesore Sahar Shafquat.

Ved. Živilė Raškauskaitė

JAV šią savaitę smogė 85 taikiniams Sirijoje ir Irake, taip atsakydamos į praėjusį sekmadienį įvykdytą dronų ataką prieš Amerikiečių karinę bazę Jordanijoje per kurią žuvo trys amerikiečių kariai. Vašingtonas dėl išpuolio apkaltino Irano remiamų kovotojų koaliciją „Islamo pasipriešinimas Irake“. Apie tai, kaip kareivių žūtis keičia amerikiečių strategiją regione kalbamės su Austinu Knuppe, politikos mokslų profesoriumi Jutos universitete ir Osamah Khalilu, politikos mokslų profesoriumi Sirakūzų universitete.

Žygimantas Kapočius pasakoja apie JAV ir Jordanijos bendradarbiavimą saugumo srityje ir tvyrančias nuotaikas Jordanijoje, šalyje, kuri ilgą laiką vadinta stabilumo sala regione.

Julius Juchnevičius pristato pasaulio spaudos apžvalgą.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinėse Valstijose įsibėgėja pirminiai rinkimai. Dėl respublikonų partijos nominacijos varžosi Donaldas Trumpas ir Niki Haley, buvusi JAV ambasadorė JT ir buvusi Pietų Karolinos gubernatorė. Jau kalbama, kad politikė neturi šansų laimėti prieš Trumpą, bet Haley nesitraukia, pabrėžia, kad kova tik prasidėjo. Apie pirminius rinkimus pasakoja politologas Benas Tolas.

Turkija po 20 mėnesių delsimo pritarė Švedijos narystei NATO.
Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Taivano prezidento rinkimus laimėjo salos nepriklausomybės idėją palaikantis kandidatas, kurį Kinija vadino grėsme taikai. Analitikai prognozuoja, kad Pekinas gali imtis trijų pagrindių taktikų, siekdamas užkirsti kelią Taivano nepriklausomybės siekiui: karinių veiksmų, ekonominio spaudimo ir visuomenės susiskaldymo didinimo.
Laidoje LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbasi su Williamu Chih-tung Chung, Krašto apsaugos ir saugumo tyrimų instituto Taipėjuje analitiku.

Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Ekvadoras prieš kelis metus buvo vadinamas stabilumo sala ir demokratijos pavyzdžiu Lotynų Amerikoje. Visgi pastarąją savaitę šalį paralyžiavo smurtas - iš kalėjimo pabėgus vienos nusikalstamos grupuotės vadeivai, Ekvadoro kalėjimuose kilo riaušės, ginkluoti asmenys tiesioginiame eteryje šturmavo televiziją, o šalies miestuose padažnėjo sprogdinimų ir pagrobimų.



Šalies saugumo pajėgos ką tik paskelbė išlaisvinusios visus ginkluotų gaujų įkaitais laikytus pareigūnus, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad problemos greitai išspręsti nepavyks. Pasak ekspertų, nusikalstamas grupuotes Lotynų Amerikoje įgalina vis augantis narkotikų, ypač kokaino vartojimas Jungtinėse Valstijose ir Europoje.



Apie tolesnes šalies perspektyvas bei narkotikų karų Lotynų Amerikoje pasekmes tarptautinėje arenoje – pokalbis su Isabel Chiriboga, apžvalgininke iš Ekvadoro, dirbančia Vašingtono „Atlantic Council“ politikos tyrimų centre.



Ved. Žygimantas Kapočius

Pirmoji Naujųjų metų savaitė Japonijai itin skausminga - ji paženklinta virtine nelaimių. Šalies centrinius regionus supurtė galingiausias per pastarąjį dešimtmetį žemės drebėjimas. Aukų perkopė šimtą, tačiau po griuvėsiais tebėra įstrigusių žmonių. Praėjus vos parai po nelaimės Tokijo oro uoste susidūrė du lėktuvai - vienas jų tiekė pagalbą žemės drebėjimo paveiktiems regionams. Pasak ekspertų, per kone stebuklą daugybės aukų visgi pavyko išvengti.



Apie Japonijos visuomenės reakcijas ir pasirengimą kritinėms situacijoms – pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva.



Ved. Žygimantas Kapočius

2023 m. buvo nelengvas laikotarpis pasaulio demokratijai: kariniai perversmai Afrikoje, kraštutinės dešinės partijų pergalės Europoje, vis labiau ribojamos žmogaus teisės įvairiose pasaulio vietose. Priešakyje – dar vieni išbandymų demokratijai metai. 2024 m. rinkimai vyks daugiau nei 70 pasaulio valstybių.

Apie demokratijos nykimo tendencijas pasaulyje pasakoja Stefanas Lindbergas, politikos mokslų profesorius Geteborgo universitete, instituto, tiriančio demokratijos padėtį, “V-dem” vadovas.

Pasaulio spaudos apžvalgą laidoje pristato Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

NATO nare tapusi Suomija šią savaitę pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį su Jungtinėmis Valstijomis. Danija taip pat paskelbė apie bendradarbiavimą su Vašingtonu.

Laidoje dalyvauja Charly Salonius-Pasternak Politikos instituto Suomijoje analitikas, tiriantis JAV užsienio politiką ir Suomijos saugumo politiką. Apie Danijos gynybos politiką pasakoja Jakob Linnet Schmidt, Danijos tarptautinių studijų instituto tyrėjas, analizuojantis Danijos saugumo politiką.

Ukraina siekia atsiriboti nuo Rusijos tradicijų - šiemet Kalėdas švęs gruodžio 25 d., ne sausio 7 d..

Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Nobelio taikos premija už kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems įteikta Irano pilietei Narges Mohammadi. Ceremonijoje apdovanojimą atsiėmė moters vaikai – aktyvistė Irane nuteista 31 m. kalėjimo. Moters kovą prieš privalomą hidžabo dėvėjimą ir mirties bausmę režimas vadina propaganda. Apie Nobelio taikos premijos reikšmę pasakoja iš Irano kilusi profesorė Minesotos Universitete Yalda Hamidi.


JT klimato kaitos konferencijoje pirmą kartą išsamiai diskutuota apie klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai.


Laidoje Julius Juchnevičius apžvelgia pasaulio spaudą.


Ved. Živilė Raškauskaitė

Kataras, maža Persijos įlankos monarchija, pastaraisais metais vis labiau pasterbimas tarptautinėje arenoje. Jau antrą mėnesį tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, būtent Dohoje, o ne Jungtinėse Tautose priimtas laikinų paliaubų susitarimas tarp, berods, nesutaikomų priešų.



Apie šios mažos šalies didelę įtaką tarptautinėje arenoje – pokalbis su Džordžtauno universiteto profesoriumi Mehranu Kamrava.

Ved. Žygimantas Kapočius

Nyderlandų parlamento rinkimuose triumfavo kraštutinės dešinės G. Wilderso Laisvės partija. Apie G. Wilderso Nyderlandų viziją pasakoja politologas Dennis von der Vlistas ir Rachidas Azroutas, profesorius Amsterdamo universitete.


Dirbtinio intelekto vystymo srityje pirmaujančios įmonės OpenAI valdyba per savaitę atleido ir atgal į darbą priėmė generalinį direktorių Sama Altmaną.


Pasaulio spaudą apžvelgia Julius Juchnevičius.

Šią savaitę San Fransiske susitiko Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Nors iš susitikimo daug nesitikėta, šalys sutarė atnaujinti karinius tarpusavio ryšius, kuriuos Pekinas nutraukė pernai, po to kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi apsilankė Taivane. Daugiau apie Kinijos ir JAV santykius pasakoja Robertas Daly, Kisindžerio Kinijos ir Jungtinių Valstijų instituto vadovas Vilsono centre.

Laidoje taip pat aptariamas Davido Camerono sugrįžimas į Jungtinės Karalystės politiką.

Julius Juknevičius apžvelgia pasaulio naujienas spaudoje.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Ukraina ir Moldovą - per žingsnį arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija šią savaitę rekomendavo pradėti derybas su Kyjivu ir Kišiniovu, o Sakarvelui suteikti kandidato statusą.

Kai kurie apžvalgininkai kalba apie tai, kad Europos Sąjungos plėtra po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo geopolitine būtinybe. Visgi kiti kalba apie tai, kad prieš priimant naujas nares Bendriją būtina reformuoti ir iš vidaus.

Apie Moldovos atvejį, kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo kitų rytinių Bendrijos partnerių – pokalbis su Rytų Europos studijų centro asocijuotu ekspetu Denisu Čenuša.

Ved. Žygimantas Kapočius

Tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, įtampa kyla ir ties pasieniu su Libanu. Čia veikia Irano remiama Irano remiama grupuotė „Hezbollah“, kuri nuo pat pirmosios karo dienos grasina atverti antrą frontą, jei Izraelis tęs karines operacijas Gazos ruože.



Kai kurie apžvalgininkai „Hezbollah“ vadina galingiausia pasaulio sukarinta grupuote, ir bene įtakingiausia politine jėga Libane.



Apie „Hezbollah“ kilmę, prigimtį, sąsajas su Iranui ir galimybes prognozuoti grupuotės elgesį – pokalbis su islamo tyrinėtoju Egdūnu Račiumi iš Vytauto Didžiojo universiteto.

Ved. Žygimantas Kapočius

Izraelio ir „Hamas“ karas tęsiasi jau tris savaites. Tel Avivas pažadėjo sunaikinti „Hamas“ po to, kai šios smogikai surengė virtinę teroro išpuolių pasienyje, išžudė tūkstantį keturis šimtus žmonių, pagrobė daugiau nei du šimtus.Atsakydamas į išpuolius, Izraelis paskelbė Gazos blokadą. Pradėjo ruožo apšaudymus, bombardavimą, galiausiai ir sausumos pajėgų operaciją.
Laidoje diskutuojame apie galimus karo nusikaltimus ir kas už juos atsakys. Laidoje dalyvauja teisės ir filosofijos profesorė Pensilvanijos universitete Claire Finkelstein.
Laidoje taip pat aptariame prezidento rinkimus Ekvadore. Julius Juknevičius pristato pasaulio naujienų apžvalgą.

Ved. Živilė Raškauskaitė.

Susitarimas dėl pirmos humanitarinės pagalbos siuntos Gazoje įstrigusiems žmonėms pasiektas tarpininkaujant Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui. Plačiau apie Vašingtono diplomatiją ir vaidmenį Izraelio kare prieš Hamas kalbamės su politikos mokslų profesoriais Ianu Lusticku Pensilvanijos universitete ir Austinu Knuppe Jutos universitete.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Izraelis, Hamas, Joe Biden, Jungtinės Valstijos, Gaza, humanitarinė pagalba, Pasaulio 5, Živilė Raškauskaitė






Ved. Živilė Raškauskaitė

Islamistų grupuotei „Hamas“ surengus plataus masto ataką prieš Izraelį, premjeras Benjaminas Netanjahu žada keršyti. Izraelio kariuomenė ruošiasi sausumos invazijai į Gazą.

Per didžiausią Izraelio ir Palestinos konflikto eskalaciją pastaraisias dešimtmečiais abiejose pusėse jau žuvo per 3 tūkst. žmonių. Apžvalgininkai būgštauja dėl vis didesnio aukų masto ir regioninio konflikto galimybės.

Apie skausmo ir smurto ciklą Artimuosiuose Rytuose – libaniečių kilmės Artimųjų Rytų ekspertės Linos Khatib bei Izraelio ir Prancūzijos sociologės Evos Illouz įžvalgos.

Ved. Žygimantas Kapočius

Taip pat – Ž. Raškauskaitės pasakojimas apie istorinius rinkimus Lenkijoje ir savaitės pasaulio spaudos apžvalga.

Pasaulio 5. JAV Respublikonų partijos strategai suka galvas, kaip suvaldyti prasidėjusį į prezidentus vėl kandidatuojančio Donaldo Trumpo teismų procesą. Niujorke nagrinėjamą civilinę bylą dėl sukčiavimo Trumpas vadina raganų medžiokle, bet Niujorko teisėjas jau patvirtino, kad Trumpas ir jo sūnūs virtinę metų sukčiavo, išpūsdami savo korporacijos vertę.

Laidoje dalyvauja politikos mokslų profesorius Majamio universitete Gregory Koger ir politikos mokslų profesorius Džordžtauno universitete Hans Noel.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pastarosiomis savaitėmis Europoje netyla diskusijos apie migraciją. Italija, į kurios pietinę Lampedūzos salą rugsėjo viduryje per tris dienas atvyko 8500 migrantų, reikalauja Briuselio solidarumo. Vokietija dėl padidėjusio migrantų skaičiaus griežtina sienų kontrolę.


Apie Italijos migracijos politiką diskutuojame su Milano universiteto migracijos sociologijos profesoriumi Mauricijumi Ambrozini.


Ved. Živilė Raškauskaitė

Šios savaitės dėmesio centre - Junginių Valstijų ir Irano santykiai. Šalys po ilgų derybų apsikeitė kaliniais.

Konfliktas Kalnų Karabache. Apie tai, ar Azerbaidžano karinė pergalė iš tiesų užbaigs Kalnų Karabache vykstančias kovas, pokalbis su politologu, Regioninių studijų centro direktoriumi Jerevane Richardu Giragosianu.

Ved. Živilė Raškauskaitė.

Rusijoje su Vladimiru Putinu susitiko Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas. Temple universiteto Japonijoje politikos mokslų profesorius James Brown pasakoja, ką reiškia dviejų izoliuotų valstybių susitikimas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Afrikos valstybėse per pastaruosius trejus metus įvykdyti 8 kariniai perversmai. Praėjusią savaitę generolai valdžią perėmė Gabone. Prieš beveik mėnesį - Nigeryje. Apie karinius perversmus Afrikoje pasakoja Amerikos universitete, Vašingtone, dėstantis iš Ganos kilęs politologas Kwaku Nuamah.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Dirbtinio intelekto srities lyderiai ir ekspertai įspėja apie naujų technologijų keliamas rizikas: nuo nevaldomos dezinformacijos sklaidos iki informacijos apie ginklų kūrimą prieinamumo. Europos Sąjunga ragina diskutuoti apie dirbtinio intelekto sukurtą turinį reguliuojančias taisykles. Diskusijos vyksta, bet tikėtina, kad taisyklės įsigalios tik po kelerių metų.

Laidoje dalyvauja Meredith Brousard, Dominic Sellitto, Dave Epstein.

Ved. Živilė Raškauskaitė.

Svarbiausius rinkimus šiais metais pasaulyje laimėjo ilgametis Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoğanas - ilgiausiai valdantis Europos lyderis po Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino.



Visgi apžvalgininkų teigimu, šalis susiskaldžiusi labiau, nei bet kada per šimtametę respublikos istoriją. Turkija kartais apibūdinama kaip šiuolaikinės politikos laboratorija, įkūnijanti demokratijos iššūkius, kai dezinfomacija ir susiskaldymas, užsidarymas aido kambariuose pamažu tampa įprastu XXI a. reiškiniu.



Apie besikeičiantį Turkijos žiniasklaidos kraštovaizdį ir skaitmeninės erdvės tendencijas pasakoja nepriklausomo turkų portalo Aposto įkūrėjas Orhun Canca.


Ved. Žygimantas Kapočius

Jungtinėse Valstijose įsibėgėja rinkimų kampanijos sezonas. Apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė respublikonas Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas. Jis laikomas pagrindiniu konkurentu Donaldui Trumpui kovoje dėl partijos nominacijos prezidento rinkimuose. Trumpas šiuo metu užtikrintai pirmauja – respublikonų apklausose DeSantisą lenkia 30 procentų.

Jungtinių Valstijų pietinė siena – ir vėl politinių diskusijų centre. Respublikonai tikino, kad prezidentui Joe Bidenui panaikinus pandemijos metu dar Donaldo Trumpo paskelbtą sienos kirtimo draudimą, pasienyje prasidės chaosas ir norinčiųjų kirsti sieną spūstys. Bet paskelbus naujas, taip pat griežtas imigracijos taisykles, kertančiųjų sieną sumažėjo perpus. Žmogaus teisių organizacijos naujas taisykles kritikuoja dėl ribojimų norintiems prašyti prieglobsčio.

Laidoje dalyvauja teisės profesorius Peter Margulies ir Tarptautinio gelbėjimo komiteto prieglobsčio politikos skyriaus vadovas Kennji Kizuka.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinėje Karalystėje – istorinis reginys – karaliaus Karolio III karūnacija. Tai religinis monarcho įžengimo į sostą patvirtinimas: pompastiškas renginys, kokio Jungtinė Karalystė nematė septynis dešimtmečius. Karaliaus laukia iššūkiai: suvaldyti blėstantį monarchijos palaikymą bei sutvirtinti Tautų Sandraugą.

Laidoje dalyvauja Michael Cox, Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių profesorius.
Ved. Živilė Raškauskaitė

Klimato krizę išgyvenantis Somalis – taršių ekonomikų auka. Paties Somalio indėlis į pasaulinę taršą – itin menkas. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1960 m. Somalio ekonomika išskyrė maždaug tiek anglies dioksido, kiek Amerikos ekonomika per pastarąsias dvi su puse dienos.

Laidoje dalyvauja Krisas Hoderis, Jungtinių Tautų patarėjas klimato saugumo ir aplinkosaugos klausimais Somalyje.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Sudanas ir vėl tapo dviejų generolų siekiančių savo interesų įkaitu. Dėl viršenybės kovoja Sudano ginkluotųjų pajėgų vadas Abdelis Fattahas al-Burhanas ir sukarintų Greitosios paramos pajėgų vadas Mohamedas Hamdanas Dagalo. Ne itin seniai generolai buvo sąjungininkais. Prieš beveik dvidešimt metų jiedu kovojo su Darfūro sukilėliais, o prieš ketverius metus kartu nuvertė Omaro al-Baširo režimą, valdžiusį beveik tris dešimtmečius.



Laidoje dalyvauja Sudano istorijos ir politikos ekspertas, profesorius Ericas Reevesas, ir profesorius Kalifornijos universitete Aldenas Youngas.

Šiaurės Airijoje prieš 25 metus pasirašytas Didžiojo penktadienio taikos susitarimas užbaigė tris dešimtmečius trukusią kruviną kovą tarp katalikų mažumos ir protestantų daugumos. Protestantai siekė glaudesnių ryšių su Jungtine Karalyste, o katalikai kovojo už savo pilietines teises ir regiono likimą Airijos pusėje. Per kovas sužeista apie 50 tūkstančių žmonių, žuvo apie 3600. Šiandien regione vis dar gausu ženklų, liudijančių apie visuomenės grupių skirtumus.

Laidoje dalyvauja Kevin Whelan Notr Damo universiteto padalinio Dubline direktorius ir Brendan O‘Leary politikos mokslų profesorius Pensilvanijos universitete

Sankt Peterburge per sprogimą kavinėje žuvus Vladleno Tatarskio vardu žinomam Kremliaus propagandistui Maksimui Fominui netyla diskusijos, kas galėjo pasikėsinti į Rusijos karą prieš Ukrainą rėmusį ir prorušišką informaciją tinklaraštyje skelbusį vyrą. Rusija tikina, kad tai – terorizmo aktas, kaltę meta Ukrainai. Kijivas įsitraukimą neigia. Rusijos opozcija ir analitikai perspėja, kad tikėtina, jog žmogžudystę įvykdė Rusijos saugumo struktūros.

Laidoje dalyvauja, Europos politikos analizės centro, Transatlantinės gynybos ir saugumo programos analitikas Markas Voygeris ir analitikų centro Naujoji Amerika Vašingtone ekspertas Benas Daltonas.

Izraelyje protestai prieš premjero Benjamino Netanyahu stumiamą teismų pertvarką vyksta jau ilgiau nei tris mėnesius. Bet pastaroji savaitė – ypač įtempta: šalis skilo į dvi dalis: viena protestuoja prieš teismų pertvarką, kita – už.

Demonstracijoms pavirtus į masinius protestus, Izraelio premjeras laikinai sustabdė teismų pertvarką: prasidėjo valdančiųjų ir opozicijos derybos. Bet kompromisą pasiekti bus sudėtinga. Netanyahu numatyta teismų pertvarka sudarytų sąlygas parlamentui panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus, o Premjero parlamentinei koalicijai suteiktų galutinį žodį skiriant teisėjus.


Laidoje dalyvauja Aaron Miller, Jungtinių Valstijų užsienio politikos Artimuosiuose Rytuose analitikas, Karnegio tarptautines taikos fono tyrėjas ir politikos mokslų profesorius Pensilvanijos universitete Ian Lustic.

Šią savaitę Rusijoje lankėsi Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Trijų dienų vizitas baigėsi gan abstrakčiu pareiškimu apie dvišalių santykių stiprinimą, bet simboliškai susitikimas itin svarbus. Dėl karo Ukrainoje izoliuotam ir sankcijomis spaudžiamam Vladimirui Putinui – tai itin reikalingas politinio palaikymo ženklas, o pačiam Xi Jinpingui – galimybė pristatyti Kiniją taikdarės vaidmenyje.

Laidoje dalyvauja: Miles Yu, Hudsono instituto Kinijos centro direktorius ir Robert Daly, Vilsono Centro, Kisindžerio Kinijos instituto direktorius.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Australija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos prieš pusantrų metų sudarė aljansą AUKUS, skirtą stiprinti saugumo situaciją Indijos ir Ramiojo vandenyno teritorijoje, ir taip atgrasyti didėjančias Kinijos ambicijas. Dabar AUKUS šalys paskelbė planus stiprinti Australijos karinį jūrų laivyną povandeniniais laivais.

Apie AUKUS atgrasymo strategiją diskutuojame su Patrick Cronin, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo padalinio vadovasHudsono institute ir Australijos strateginės politikos instituto gynybos startegijos ir pajėgumų analitikas Malcolm Davis.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas jau du dešimtmečius siekia būti vienvaldžiu lyderiu. Vis dėlto prieš mėnesį šalies rytus sukrėtęs žemės drebėjimas gali tapti jo valdymo pabaigos pradžia — vis daugiau turkų piktinasi valdžios neveiksnumu, korupcija ir nesibaigiančiomis krizėmis. Gegužę numatyti prezidento rinkimai vadinami referendumu, kuriame Turkija rinksis tarp demokratijos ir autokratijos. Juose iššūkį Erdoanui mes visiška jo priešingybė – Kemalis Kiličdarolu.



Apie kryžkelėje atsidūrusios Turkijos iššūkius ir tolesnes perspektyvas pasakoja turkų apžvalgininkė, nepriklausomo portalo Al-Monitor žurnalistė Nazlan Ertan iš Stambulo.
Ved. Živilė Raškauskaitė

Po ilgus metus trukusių kivirčų tarp Londono ir Briuselio pavyko pasiekti kompromisą dėl bene painiausio ir jautriausio Brexito aspekto - Šiaurės Airijos klausimo. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos ir jos bendros rinkos, reikėjo vėl braižyti sienas. Būtent šis regionas, kuriame dar prieš ketvirtį amžiaus ruseno ginkluotas konfliktas, tapo galvos skausmu tiek Londonui, tiek Briuseliui.



Apie tai, ar realu įgyvendinti tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiektą susitarimą dėl Šiaurės Airijos pasakoja Anand Menon - Europos ir užsienio reikalų profesorius iš Londono Karališkojo koledžo, ir Jungtinės Karalystės prekybos politikos ekspertas David Henig.

Rusija tikėjosi užimti Kijivą per kelias diena, bet karas tęsiasi jau metus. Laidoje atsakome į klausytojų klausimus apie Rusijos karą prieš Ukrainą.

Laidoje dalyvauja Atlantic Council analitikė Melinda Haring ir Hudsono instituto Gynybos ir technologijų centro direktorius Bryan Clark.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Kišiniovas patvirtino Ukrainos žvalgybos informaciją apie Maskvos regztą planą nuversti Moldovos valdžią ir pakeisti ją prorusiška. Moldovos prezidentė Maja Sandu tikina, kad perversmą planuota įgyvendinti pasitelkus karinį apmokymą turinčius diversantus iš Rusijos, Baltarusijos, Serbijos ir Juodkalnijos.

Laidoje dalyvauja politologas Dionis Cenusia ir Igor Munteanu, Moldovos Vienybės ir gerovės koalicijos pirmininkas.

Turkijoje blėstant vilčiai išgelbėti po griuvėsiais palaidotus žmones, nukentėjusieji pradeda garsiau kritikuoti valdžios institucijų atsaką į gamtos stichiją. Analitikai įspėja, kad žemės drebėjimas Turkijos prezidentui gali sugriauti politinę ateitį. Sirijoje sukilėlių kontroliuojamose teritorijose nukentėjusius žmones vis dar sunkiai pasiekia itin reikalinga pagalba.

Laidoje dalyvauja žurnalistas, Atlantic Coucil asocijuotasis analitikas Borzou Daragahi ir profesorius Howard Eissenstat.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Sausio pradžioje afroamerikietį Tyre‘ą Nicholsą žiauriai sumušė penki jį kelyje sustabdę pareigūnai. Po trijų dienų ligoninėje vyras mirė. Jungtinėse Valstijose atsisveikinus su dar viena policijos pareigūnų auka vėl diskutuojama apie perteklinį pareigūnų smurtą, sisteminį rasizmą ir reikalaujama policijos reformos.



Laidoje dalyvauja: teisės profesorius Clark Neily, politikos mokslų dėstytoja Virdžinijos technologijų universitete Brandy Faulkner ir buvęs policijos pareigūnas, Johno Džėjaus koledžo teisės, policijos mokslų ir baudžiamosios teisės profesorius Keith Taylor.

Vakaruose nepageidaujamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas surėngė diplomatinį turą po įvairias Afrikos sostines. Analitikai sako, kad Kremlius bando pademonstruoti, jog Ukrainos sąjungininkams nepavyksta izoliuoti Rusijos tarptautinėje arenoje.



Priešingai - Maskva buria palankių šalių koaliciją ir bando sukurti atsvarą Vakarų įtakai. Pietų Afrika Lavrovo vizito išvakarėse paskelbė, kad per invazijos į Ukraina metines surengs bendras karines pratybas su Rusija ir Kinija.



Apie tai, kokiais būdais Rusija bando užsitikrinti įtaką Afrikoje, ir kodėl šio žemyno šalys linkusios bendradarbiauti su šalimi, laužančia tarptautines tvarkos dėsnius, pasakoja ukrainiečių kilmės Pietų Afrikos analitikas Denysas Reva iš Pretorijos Saugumo studijų instituto.

JAV prezidento Joe Bideno palaikymo kreivė vėl nėrė į žemumas. Šį kartą pasitikėjimas susvyravo paskelbus informaciją, jog Bideno privačiame biure bei namuose ir garaže rasta slaptų vyriausybės dokumentų. Skelbiama, kad dokumentų kiekis - nedidelis, bet prezidentas sulaukia aršios kritikos, ypač po to, kai pats neseniai kritikavo Donaldą Trumpą, kuris taip pat jau baigęs kadenciją namuose laikė šimtus slaptų dokumentų.



Laidoje dalyvauja Julia Azari, politikos mokslų profesorė Marketo universitete, Milvokyje, ir Johnas Wolley, politikos mokslų profesorius Kalifornijos universitete Santa Barbaroje.
Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Žygimantas Kapočius

Jau mėnesį Kalnų Karabache bręsta humanitarinė krizė. Azerų protestuotojai blokuoja Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Armėniją ir kalnuotą regioną, dėl kurio armėnai ir azerai kariavo jau du kartus per pastaruosius tris dešimtmečius.



Armėnai piktinasi vadinamųjų rusų taikdarių neveiksnumu – būtent jie pagal paliaubų sutartį yra atsakingi už Lačino koridoriaus saugumą. Ekspertai įspėja, Azerbaidžanas gali pasinaudoti Ukrainoje įklimpusia Rusija, ir savo tikslus vėl pasiekti jėga.



Ar Kalnų Karabache bręsta dar vienas karas pasakoja Asbed Kotchikian, tarptautinių santykių profesorius iš Armėnijos Amerikos universiteto, ir Zaur Shiriyev, Tarptautinės krizių grupės analitikas iš Baku.

Afganistaną valdantis Talibanas ir toliau demonstruoja, kad šalyje nėra vietos moterims. Neseniai paskelbęs apie draudimą afganistanietėms mokytis universitetuose, Talibanas joms uždraudė dirbti ir visose šalies bei užsienio nevyriausybinėse organizacijose.



Laidoje dalyvauja Natalie Gonnella-Platts, Džordžo Bušo instituto moterų teisių pažangos skyriaus direktorė, ir Maryam Rayed, moterų įgalinimo ekspertė, Afganistano moterų idėjų kalvės steigėja.
Ved. Živilė Raškauskaitė

2022 m. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą griuvo saugumo Europoje iliuzijos. Vakarai stojo į užpultos Ukrainos pusę. Nuo pirmos karo dienos, tai ne tik saugumo klausimas: kilo humanitarinė krizė, įsivyravo chaosas energetikos sektoriuje, maisto produktų tiekimo grandinėse. Prasidedant 2023 m. ekspertai apžvelgia, kokias pamokas tarptautinė bendruomenė turėjo išmokti iš Rusijos karo prieš Ukrainą ir kaip ukrainiečių kova klostysis 2023 m.

Laidoje dalyvauja politologas Maksimas Milta, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Stevenas Piferis, Kijivo universiteto politikos mokslų profesorius Taras Kuzio, Brookingso instituto analitikas Danielis Hamiltonas ir buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas. Ved. Živilė Raškauskaitė

Irane jau tris mėnesius tęsiasi protestai. Dėl jaunos moters mirties dorovės policijos rankose prasidėjusios demonstracijos įgavo pagreitį ir virto judėjimu prieš Irano režimą. Irano valdžia griebiasi dar vienos bauginimo taktikos – viešų egzekucijų.



Laidoje dalyvauja politologas Mehrzadas Boroujerdi, šiuo metu einantis Misūrio mokslo ir technologijų universiteto Menų, mokslo ir švietimo koledžo dekano pareigas. Taip pat buvusi Artimųjų Rytų programos direktorė Vilsono centre Vašingtone Haleh Esfandiari.



Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinės Tautos įspėja apie humanitarinę krizę ir sparčiai blogėjančią saugumo situaciją Haityje. Po pernai įvykdytos prezidento žmogžudystės, šalis paskendo gaujų kare. Šios jau kontroliuoja beveik du trečdalius sostinės Port o Prenso. Dėl žiauraus gaujų elgesio, seksualinio smurto, dažnų pagrobimų – vietos gyventojai priversti bėgti. Šalis susiduria ir su humanitarine krize – maisto trūksta beveik pusei šalies gyventojų.



Laidoje dalyvauja Cecile Accilien, Haičio studijų asociacijos viceprezidentė ir sociologijos profesorius Alex Dupuy, dėstantis Veslio Universitete, Konektikute.
Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Inovatorius ir technologijų kūrėjas Ilonas Maskas teigia dirbantis septynias dienas per savaitę, kad prieš keletą savaičių įsigytą Twitter socialinę platformą padarytų pelningą. Ne mažesnio atsidavimo tikisi ir iš likusių darbuotojų, kurių pareikalavo įsipareigoti ypač daug ir sunkiai dirbti arba ieškotis kito darbo.

Elonas Muskas Twitteryje reiškiasi nenuspėjamai – rengia balsavimus dėl to taikos plano Ukrainai, atvirai ragina palaikymą Respublikonų partijai. Ar kompanijos viduje ir išorėje užviręs chaosas reiškia fiasko ? O gal kaip tik nestandartiniu vadovavimo stiliumu ir charizma padarys tai, ko nepavyko padaryti buvusiems kompanijos šeimininkams – paversti kompaniją pelninga?

Pašnekovai: Šiaurės Karolinos universiteto komunikacijos mokslų docentas Danielis Kreissas, Lundo universiteto docentas Michaelas Bossetta, City universiteto profesorius Petros Iosifidis.


Ved. Lukas Kivita

Jungtinėse Valstijose – rinkimų laikotarpis. Tikėtasi, kad respublikonai užtikrintai perims Kongresą, bet prognozuota raudonojo banga nepakilo. Senatas lieka demokratų rankose. Tai didžiulis Joe Bideno partijos laimėjimas, kuriam nesutrukdė nei žemi Bideno reitingai, nei didžiausia per pastaruosius 40 m. infliacija, nei kritika dėl rekordinės migracijos per pietinę JAV sieną.
Vidurio kadencijos rinkimai JAV tradiciškai palankūs opozicinei partijai, tad šiemet stebimas geriausias prezidento partijos pasirodymas per pastaruosius 20 metų – nuo tada, kai George’o Busho respublikonai 2002m. užsitikrino abu Kongreso rūmus.
Laidoje dalyvauja Misūrio universiteto politikos mokslų profesorius Peverill Squire.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Egipte prasideda 27-oji Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija.

Pasaulio lyderiai diskutuos apie emisijų mažinimo planus, apie prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Bus kalbama ir apie tai, kaip užtikrinti techninę ir finansinę paramą besivystančioms šalims, kurios patiria daugiausia nuostolių dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių.

Pasaulio temperatūra jau pakilo 1,1 laipsniu, lyginant su prieš industriniu laikotarpiu. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija įspėja, kad jei temperatūra pakils 1,7 laipsnio, pusė žmonijos gyvens gyvybei pavojingo karščio arba drėgmės sąlygomis.

Laidoje dalyvauja klimato teisės ekspertas Martin Lockman, dirbantis Seibino klimato kaitos teisės centre Kolumbijos Universitete, Niujorke, ir profesorius Christopher Field, Stanfordo universiteto, Vudso aplinkos apsaugos instituto vadovas.

156 milijonai rinkėjų vienoje didžiausių pasaulio demokratinių valstybių, Brazilijoje renka prezidentą. Šalis skilusi perpus. Per pirmąjį turą spalio pradžioje vos penki procentai skyrė du favoritus - buvusį prezidentą Luisą Inasijų Lulą da Silvą, ir dabartinį šalies vadovą Žairą Bolsonarą.

Rio de Žaneire įsikūrusio Žituliju Vargas tyrimų centro analitikas Tomas Traumanas sako, kad per antrąjį rinkimų turą sprendžiamas pačios Brazilijos demokratijos likimas. Du
populiariausi brazilų politikai turi kardinaliai skirtingą požiūrį, kaip turėtų atrodyti šalis.
Ved. Žygimantas Kapočius

Vasario 24 d. Rusija tikėjosi užimti Kijivą per kelias dienas, bet Ukraina nepasiduoda jau aštuonis mėnesius. Nepaisydama to Rusija neatlyžta. Ukrainą toliau atakuoja dronais ir raketomis. Taikosi į civilinę ir energetikos infrastruktūrą.

Maskvą šis karas išstūmė į tarptautinės bendruomenės užribį. Ją palaiko vos kelios valstybės, kurios ir taip neturi svorio tarptautinėje politikoje. Praėjusią savaitę, Jungtinėse Tautose, balsuojant už rezoliuciją, smerkiančią Ukrainos teritorijų aneksiją, Rusiją palaikė tik Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Nikaragva.

Laidoje Nacionalinio Kijivo universiteto politikos mokslų profesorius Tarasas Kuzio pasakoja, kodėl vis dar yra saujelė Maskvą palaikančių valstybių ir ar ilgai pasaulio atstumtąją tapusi Rusija pajėgs tęsti karą prieš Ukrainą. Ved. Živilė Raškauskaitė

Neabejojama, kad savaitę truksiančiame Komunistų partijos kongrese Kinijos prezidentas Xi Jinpingas bus išrinktas partijos lyderiu trečiai kadencijai iš eilės, taip įtvirtindamas savo valdžią dar penkeriems metams. Xi Jinpingo rankose sutelkta nuo Mao Dzedongo laikų nematyta vienvaldystė: jis ir prezidentas, ir komunistų partijos lyderis ir šalies kariuomenės vadas.

Laidoje dalyvauja Ian Johnson, idėjų kalvės Tarptautinių santykių taryba ekspertas. I. Johnson ilgą laiką dirbo žurnalistu ir už išskirtinius straipsnius apie Kiniją buvo apdovanotas Pulitzerio premija. Laidoje taip pat dalyvauja septynių knygų apie Kiniją autorius, Bostono universiteto tarptautinių santykių profesorius Joseph Fewsmith.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Šią savaitę po penkerių metų pertraukos Pchenjano paleista raketa skrido virš Japonijos ir įveikė 4600 km. atstumą. Tai toliausiai iki šiol nuskridusi Šiaurės Korėjos raketa. Po poros dienų Japonijos link paleistos dvi trumpo nuotolio raketos. Sekmadienį Šiaurės Korėja įvykdė dar vieną raketų bandymą.

Apie tai, kodėl būtent dabar Šiaurės Korėja suintensyvino raketų bandymus pasakoja profesorius Patrickas Croninas, Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo skyriaus pirmininkas Hudsono institute, Vašingtone, ir Londono Karališkojo universiteto tarptautinių santykių profesorius Ramonas Pacheco Pardo.

Žymės: Šiaurės Korėja, balistinė raketa, branduolinis ginklas, Pasaulio 5, Živilė Raškauskaitė






Ved. Živilė Raškauskaitė

Jau tris savaites Irane tęsiasi masiniai protestai, kurių varomąją jėga tapo moterys. Iraniečių pyktį įžiebė Mahsos Amini mirtis – 22-ejų mergina mirė po to, kai ją sulaikė dorovės policija dėl netinkamai dėvimo hidžabo, galvos apdangalo, kuris viešose vietose Irane yra privalomas visoms moterims.



Apie tai, ką reiškia būti moterimi Irane, ir ar kilę protestai gali lemti pokyčius, pasakoja Barselonoje gyvenanti iraniečių aktyvistė Shaghayegh Norouzi. Gyvendama Irane ji buvo žinoma aktorė ir režisierė, kovojusi prieš seksualinį priekabiavimą šalies teatre, televizijos ir kino industrijoje. Shaghayegh administruoja su seksualine prievarta kovojančio judėjimo “Me Too Iran” paskyrą Instagram platformoje, ji turi kelis šimtus tūkstančių sekėjų.

Pirmąją Karaliaus Karolio III valdymo savaitę matyti subtilių ženklų, kad Britanijos monarchijos tradicijos šiek tiek keičiasi. Karalius žada žmonėms atviresnę karališkąją šeimą, bet analitikai pastebi, kad lankstumo monarchijoje – mažai. Karalius Karolis III – ilgiausiai sosto laukęs monarchas, karūną perima sulaukęs 73 metų. Visą gyvenimą stebėjęs motinos Karalienės Elžbietos II atliekamą pareigą, pats sako, kad seks jos pėdomis.

Laidoje dalyvauja Robertas Hazellas, Londono universiteto koledžo valdymo ir konstitucijos profesorius, Kathryn G. Lamontagne, Bostono universiteto socialinių mokslų dėstytoja, nagrinėjanti Britanijos ir Airijos istoriją bei Brianas Cowanas, Britanijos istorijos profesorius Makgilio Universitete, Monrealyje.

ŽYMOS: Karalius Karolis III, Karalienė Elžbieta II, Jungtinė Karalystė, monarchija, Pasaulio 5, Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Liz Trass Jungtinės Karalystės premjerės postą perėmė itin sudėtingu laikotarpiu. Naujajai premjerei teks ne tik suvaldyti blogėjančią ekonomikos padėtį, bet ir užtikrinti po karalienės Elžbietos II mirties gedinčios šalies vienybę.

Laidoje dalyvauja Timas Durrantas, Vyriausybės instituto Londone asocijuotasis direktorius, ir Stevenas Fieldingas, politikos mokslų profesorius Notingamo universitete.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pakistaną jau tris mėnesius siaubia musoninės liūtys. Pasak vietos pareigūnų, dėl kilusių potvynių trečdalis šalies atsidūrė po vandeniu, o stichija paveikė per trisdešimt milijonų žmonių. Mokslininkai pabrėžia, kad ši katastrofa yra klimato kaitos padarinys, ir įspėja, kad jei klimato kaita nebus suvaldyta, ateityje tokių katastrofų tik daugės.

Apie tai, ką potvynių Pakistane mastas atskleidžia apie pasaulines klimato kaitos pasekmes pasakoja Indianos Notr Damo universiteto tyrėja Maira Hajat, nagrinėjanti klimato ir aplinkosaugos politiką Pakistane.

Ved. Žygimantas Kapočius

Apklausos rodo, kad rugsėjį Italijos parlamento rinkimuose pergalę švęs tvirtas dešiniojo sparno aljansas, o vyriausybei, tikėtina, vadovaus Giorgia Meloni, partijos „Italijos broliai“ lyderė. Ji būtų pirmoji Italijos premjerė ir pirmoji šiame poste atsidūrusi post-fašistinės partijos narė. Meloni kartoja, kad fašizmas - praeitis, bet tuo pačiu pabrėžia, kad B. Musolinis padarė nemažai gerų dalykų.

Apie tai, kodėl kraštutiniai dešinieji Italijoje sulaukia tokio didelio palaikymo kalbamės su Roberto D‘Alimonte, politikos mokslų profesoriumi Guido Carli laisvajame tarptautiniame socialinių mokslų universitete, Romoje, bei Leila Simona Talani, Londono Karališkojo koledžo Italijos politikos centro direktore.

Jungtinėse Valstijose ruošiamasi lapkritį vyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, kuriuose renkami Atstovų rūmų nariai bei dalis senatorių. Prognozuojama, kad Kongreso kontrolę susigrąžins respublikonai. Pirminiuose rinkimuose, kuriuose renkami partijos kandidatai, matyti, jog į Kongresą sugrįš ne bet kokie respublikonai, o tie, kurie palaiko buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Tik du iš 10 respublikonų, palaikiusių antrąją D. Trumpo apkaltą, lapkritį kovos dėl vietos Atstovų Rūmuose. Pirminius rinkimus pralaimėjo ir garsi D. Trumpo kritikė Liz Cheney.
Laidoje dalyvauja Vajomingo universiteto politikos mokslų profesorius James King ir Brukingso instituto analitikas Darrell West.

Prieš metus baigėsi ilgiausias Jungtinių Valstijų karas Afganistane – šalyje, kuri istorikų dažnai vadinama imperijų kapinėmis. Apžvalgininkai chaotišką Vašingtono pasitraukimą iš Afganistano tuomet apibūdino didžiausią smūgį Jungtinių Valstijų tarptautinei reputacijai nuo Vietnamo karo laikų.
Apie tai, kaip Amerikos karas Afganistane pakeitė tarptautinių santykių dėsnius, ir kokią kainą už tai moka afganai, pasakoja Džordžtauno universiteto profesorius Charlesas Kupchanas, dirbęs prezidento Barako Obamos administracijoje, ir Kanados ministrų kabinete dirbanti afganų kilmės politikos analitikė Farangies Shah.
Ved. Žygimantas Kapočius

Pasaulio 5. Kilus ginčui tarp Prištinos ir Belgrado dėl automobilių numerių, Kosovo šiaurėje kilo barikados ir aidėjo šūviai.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuomet pareiškė, kad jo tautiečiai dar niekada nebuvo tokioje sudėtingoje situacijoje. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani-Sadriu atrėžė, kad Vučičius naudojasi savo mentoriaus Vladimiro Putino metodais ir siekia destabilizuoti regioną.

Apie tai, ar tarp Belgrado ir Prištinos bręsta ginkluotas konfliktas pasakoja Europos užsienio reikalų tarybos ekspertė iš Kosovo Engjellushe Morina, ir Belgrado Saugumo politikos centro tyrėja Maja Bjeloš.

Ved. Žygimantas Kapočius

Pasaulio 5. Ved. Živilė Raškauskaitė

Per Europą nusiritusi karščio banga leido pajusti, kokia realybė laukia, kai 40 laipsnių Celsijaus ir aukštesnė temperatūra net ir šiauriau esančiuose regionuose bus ne gamtos išdaiga, o įprastas reiškinys vasarą.

Mokslininkai sako, kad klimato kaita inertiška, o tai reiškia, kad atmosferai pradėjus šilti, efekto ateinančius tris dešimtmečius sustabdyti jau nebeįmanoma. Tad atėjo laikas kalbėti ne tik apie tai, kaip klimato kaitą reikės stabdyti ilguoju laikotarpiu bet ir kaip prie jos prisitaikyti.

Pokalbis su klimatologu Justinu Kilpiu ir Arizonos valstijos universiteto mokslininke Ariane Middel.

Ved. Lukas Kivita

Šri Lankos gyventojai kelis mėnesius protestais reikalavę prezidento atsistatydinimo – pasiekė savo. Įsismarkavus demonstracijoms, netinkamu valdymu ir korupcija kaltinamas Gotabaya Rajapaksa pabėgo iš šalies ir galiausiai pasitraukė iš posto. Ekonominės krizės apimta šalis renka naują prezidentą.

Kas suvienijo tautą taikiems protestams prieš valdančiuosius pasakoja Kolombe gyvenantis politologas Aruna Kulatunga, žurnalistas, ekonomikos analitikas Shiran Illanperuma ir teisininkė, Politikos alternatyvų centro Kolombe tyrėja Bhavani Fonseka.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas po virtinės skandalų atsistatydina iš konservatorių partijos lyderio pareigų. Jau rudenį jį pakeis naujas premjeras.

Kodėl būtent dabar subyrėjo B. Johnsono vyriausybė pasakoja politologas Simon Griffiths (Goldsmiths University of London), profesorius Matt Beech, Halo universiteto Britanijos politikos centro direktorius ir Berklio universiteto Europos politikos instituto vyresnysis bendradarbis, Tony Travers, Londono ekonomikos mokyklos profesorius ir politologas Birkbecko universiteto dėstytojas Ben Worthy.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Didmiesčių gatvės Jungtinėse Valstijose pilnos triukšmo, šūkių ir kritikos Aukščiausiajam teismui, kai šis birželio gale nutarė atšaukti 50 metų galiojusį teisinį precedentą, įtvirtintą byla „Roe v Wade “, ir užtikrinusį konstitucinę moterų teisę į abortą.

Jį priėmus nėštumo nutraukimo klausimas perduotas iš federalinės valdžios į valstijų valdžios rankas. O kai kuriose abortų įstatymai griežtesni nei kai kuriose musulmoniškose šalyse, ir draudžiami net išprievartavimo atveju.

Abortų priešininkų pergalę lėmė konservatyvių teisėjų persvara Aukščiausiajame teisme. Jos pasekmės liks ilgam, nes teisėjai poste lieka iki gyvos galvos. Bet tai gali būti tik pradžia, teisių gynėjams baiminantis, kad remdamasis šiuo savo aiškinimu teismas gali persvarstyti ir kitus vertybinius klausimus, tokius kaip tos pačios lyties asmenų santuoka.

Laidos pašnekovės: Vašingtone veikiančio Amerikos universiteto profesorė Jessica Waters ir Rutgers universiteto profesorė Cynthia Daniels.

Ved. Lukas Kivita

Kolumbijos gyventojai prezidentu išrinko Gustavo Petro. Pirmą kartą šalies istorijoje prezidentu tapo kairiųjų pažiūrų kandidatas. Petro žada plačias socialines ir ekonomines reformas, bet analitikai įspėja, kad tikėtina, jog netrukus gyventojų viltį apie pokyčius pakeis nusivylimas. Petro neturi daugumos Kongrese tad įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga.

Apie tai, ką reiškia kairiųjų pažiūrų kandidato pergalė Kolumbijoje pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja ir tyrėja Ieva Giedraitytė ir Sergio Guzman, politinių konsultacijų įmonės Bogotoje „Kolumbijos rizikos analizės“ direktorius.

Ved.Živilė Raškauskaitė

Karo poveikis aplinkai nėra toks akivaizdus, kaip tūkstančiai žuvusiųjų, bet jis klastingas – tyliai kenksiantis žmonėms ir laukinei gamtai ilgus dešimtmečius net paskelbus paliaubas.

Apie tai, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą kursto klimato kaitą, pasakoja Ukrainos Taikomosios klimatologijos laboratorijos vadovė Svitlana Krakovska ir klimato geopolitikos tyrėja, Karnegio tarptautinės taikos fondo mokslininkė, Olivia Lazard.

Ved. Živilė Raškauskaitė

JAV po kruvino išpuolio Juvaldžio mokykloje gegužės 24 d., kai šaulys pražudė 19 mokinių ir du mokytojus, suaktyvėjo diskusijos dėl ginklų kontrolės.

Kodėl JAV, klesti ginklų kultūra ir kaip šalyje išvengti masinių šaudynių laidoje pasakoja Andrew Baranauskas, kriminologijos profesorius Niujorko valstijos universitete, Brokporte, ir Mary Bernstein, Konektikuto universiteto sociologijos profesorė.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Per Karalienės Elžbietos II valdymo laikotarpį pasikeitė 14 Jungtinės Karalystės premjerų. Ji susitiko su keturiais popiežiais ir 13 JAV prezidentų.

Paveldima monarchija sukurta taip, kad tęstųsi po karaliaus mirties: 96 m. Karalienė jau perduoda kai kurias savo pareigas Princui Čarlzui. Monarchės ilgaamžiškumas tapo valstybės pastovumo simboliu, tad neišvengiamai minint precedento neturintį 70 metų vadovavimo jubiliejų ne tik dėkojama, bet vis garsiau klausiama: kokia ateitis laukia Jungtinės Karalystės monarchijos?

Laidoje apie JK monarchijos reikšmę pasakoja Michael Cox Londono ekonomikos mokyklos tarptautinių santykių profesorius, Robert Hazell, Londono universiteto koledžo valdymo ir konstitucijos profesorius ir Kathryn G. Lamontagne, Bostono universiteto socialinių mokslų dėstytoja, nagrinėjanti Britanijos bei Airijos istoriją.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Rusijos karas prieš Ukrainą jaukia pasaulinę maisto tiekimo grandinę ir kelia pasaulinės maisto krizės grėsmę. Ar tarptautinė bendruomenė gali sustabdyti kylančią maisto trūkumo grėsmę pasakoja Chatham House analitikas Timas Bentonas ir Lotanna Emendiegwu, Mančesterio metropoliteno universiteto ekonomikos dėstytojas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO – istorinis Aljanso plėtros žingnis, paskatintas Rusijos karo prieš Ukrainą. Dvi sakndinavijos valstybės laikomos kandidatėmis, atitinkančiomis visus reikalavimus, bet Ankara ir vėl imasi maištautojos vaidmens – Suomijos ir Švedijos narystei nepritaria.
Kodėl Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje Turkija imasi derybų pasakoja Jenny White Stokholmo Universiteto Turkijos studijų instituto profesorė, Sinan Ulgen buvęs Turkijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas, dabar Ekonomikos ir užsienio politikos studijų centro Stambule direktorius ir Iro Sarkka, politologė iš Suomijos.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Netyla kalbos, kad Kremlius karu vien tik Ukrainos teritorijoje neapsiribos. Manoma, kad antruoju Rusijos taikiniu gali tapti Moldova. Šalyje nuo 1992 m. Uždniestrę kontroliuoja separatistai, o Maskva teritorijoje laiko apie 1500 savo karių.

Ar karas Ukrainoje gali paspartinti Moldovos kelią į Europos Sąjungą bei paskatinti atsisakyti neutralumo ir svarstyti narystę NATO pasakoja asocijuotas Rytų Europos studijų centro ekspertas Denis Cenusa ir politologas, buvęs Moldovos parlamento narys ir buvęs ambasadorius JAV, Meksijoje, Kanadoje Igor Munteanu.


Ved. Živilė Raškauskaitė

ES planuojamas šeštasis sankcijų paketas Rusijai, į kurį įtrauktas rusiškos naftos embargas, virto derybų aikštele. Išimčių garsiausiai prašo Slovakija ir Vengrija.

Bratislava teigia, kad šiai reikės daugiau laiko pereiti prie alternatyvių naftos šaltinių, nei nurodo Briuselis. Budapeštas embargą vadina „ekonomine atomine bomba“, sako, kad dabartinį sankcijų paketą vetuos.

Ar Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą vieta ir laikas deryboms Europos Sąjungoje dėl išimčių naftos embargui, pasakoja idėjų kalvės „Political Capital“ Vengrijoje analitikas Rudolfas Berkesas ir energetikos politikos ekspertas Slovakijoje Matušas Mišikas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Netrukus „Twitter“ taps privačia įmone. E. Muskas jau sudarė sandorį – socialinį tinklą nusipirks už 44 mlrd. dolerių.
E. Muskas kritikuoja turinio moderavimo mechanizmus, taip pat vartotojų šalinimo dėl žalingo turinio skleidimo taisykles ir žada socialiniame tinkle puoselėti žodžio laisvę. Kritikai teigia, kad E. Musko „Twitter“ kils pavojus demokratijai: jame sklis propaganda, kraštutinių dešiniųjų ir ekstremistinės idėjos.
Apie tai, ką gali reišti E. Musko žodžio laisvė „Twitter“ platformoje pasakoja Emerson Brooking, idėjų kalvės Atlantic Council dezinformacijos laboratorijos analitikas, Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narė Christel Schaldemose ir Kolorado universiteto informacinių technologijų profesorė Leysia Palen.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija svarsto ar keisti gynybos strategiją ir stoti į NATO aljansą. Suomijos parlametas šią savaitę pradėjo debatus dėl šio klausimo. Švedijoje atliekama saugumo aplinkos analizė.

Kodėl Suomija ir Švedija svarsto atsisakyti neutralumo statuso pasakoja Niukastlo universiteto saugumo politikos profesorė Katharine A. M. Wright, politologas, Europos saugumo ekspertas, Alistair Shepherd ir Robert DAlchė, Švedijos gynybos tyrimų agentūros tyrimų skyriaus vadovas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Vokietijos prezidentui panorus apsilankyti Kyjive, Ukraina paskelbė, kad jis – nepageidaujamas. Atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą dalis vadina spaudimu Berlynui, kiti – bereikalingu ginču.

Nuo pat pirmųjų Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą dienų Kyjivas garsiai kritikuoja Berlyną pabrėždamas, kad Europos Sąjungos santykiuose su Rusija Vokietija yra silpnoji grandis. Kyjivas klausia kodėl Rusijai pradėjus puolimą, Berlynas taip nenoriai tiekia ginklus Ukrainai ir vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui. Analitikai pabrėžia, kad Vokietijos perėjimas prie užsienio politikos, kurioje Rusija atsiduria paraštėse – užtruks.

Laidoje apie Vokietijos poziciją Ukrainos atžvilgiu pasakoja Claudia Major, Vokietijos tarptautinių santykių ir saugumo instituto Tarptautinio saugumo skyriaus vadovė, Rafael Loss, idėjų kalvės Europos tarptautinių santykių taryba analitikas, ir Jakub Eberle, Tarptautinių santykių instituto Prahoje tyrimų vadovas.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Prancūzijos prezidento rinkimų pirmajame ture varžosi 12 kandidatų, bet prognozuojama, kad rinkimai bus prieš penkerius metus vykusios kovos pakartojimas: susirungs Emmanuelis Macronas ir kraštutinės dešinės atstovė Marin Le Pen.

Apklausos pergalę prognozuoja E. Macronui, bet politologai pabrėžia, kad rinkimuose gali būti netikėtumų: manoma, kad trečdalis rinkėjų į rinkimus neateis, tad M. Le Pen pralaimės kur kas mažesniu skirtumu. Dalis apklausų rodo, kad perrinkimo siekiantis E. Macronas pirmauja vos 4 proc.
Ką reiškia E. Macrono ir M. Le Pen dvikova pasakoja politologas Thomas Guenole, Counterpoint tyrimų grupės įkūrėja ir vadovė Catherine Fieschi ir Tara Varma, idėjų kalvės Europos tarptautinių santykių taryba Paryžiaus skyriaus vadovė.

Karas Ukrainoje tęsiasi penkias savaites. Beveik tiek pat laiko Rusijos ir Ukrainos pareigūnai bando derėtis dėl paliaubų. Kol kas proveržio taikos link – nematyti: Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus. Tačiau tai, kad abi pusės kalbasi – svarbu. Ekspertai pabrėžia, kad diplomatija – vienintelis kelias į taiką. Šią savaitę Rusijos ir Ukrainos derybininkai susitiko Turkijoje.

Orysia Lutsevych, Chatham house Ukrainos forumo vadovė, ir politologas Alvydas Medalinskas atsako į klausimus apie tai, ar Turkijos tarpininkavimas gali paspartinti Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimą.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios tarptautinės organizacijos, valstybių lyderiai kartoja, kad Rusijos pajėgų atakos prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą prilygsta karo nusikaltimams. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas karo nusikaltėliu vadina patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Laidoje „Pasaulio 5“ Astrid Reisinger-Coracini, Vienos Universiteto Tarptautinės teisės fakulteto profesorė, ir Yvonne McDermott-Rees, Svonsio universiteto teisės profesorė, pasakoja apie tai, ar tikėtina, kad V. Putinas bus teisiamas už karo nusikaltimus Ukrainoje, ar socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai gali tapti įrodymais tarptautiniuose teismuose ir kokia bausmė gali laukti Rusijos prezidento.

Ved. Živilė Raškauskaitė

Pasaulio 5. Kodėl karo Ukrainoje akivaizdoje Sakartvelo valdžia stengiasi nekonfrontuoti su Rusija?

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Tbilisyje, centrinėje Laisvės aikštėje, rinkosi dešimtys tūkstančių žmonių. Mojuodami Ukrainos vėliavomis gyventojai smerkė Rusijos veiksmus. Šalis gerai žino, ką reiškia Kremliaus agresija: po karo 2008 m., Rusija vis dar okupavusi 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Apklausos rodo, kad 87 proc. kartvelų karą Ukrainoje laiko savo pačių karu su Rusija, bet Sakartvelo premjeras tvirtina, kad tai – Kijivo, ne Tbilisio karas. Šalies valdantieji bando laikytis neutralios pozicijos Kremliaus atžvilgiu: nepalaiko vakarų sankcijų, nepritaria užsakomiesiems skrydžiams, kuriais į Ukrainą turėjo vykti savanoriai kariai bei pagalbą teikiantis personalas.

Apie tai, ar neutrali Skartvelo pozicija Maskvos atžvilgiu prilygsta Rusijos palaikymui, pasakoja Sakartvelo politikos instituto direktorius Kornely Kakachia ir jo pavaduotoja Renata Skardžiūte-Kereselidze. Į klausimus atsako ir Badris Balkania, Sakartvelo strateginių ir tarptautinių studijų fondo analitikas. Ved. Živilė Raškauskaitė