Pakeliui su klasika

Lietuvos nacionalinis dramos teatras buvo pakviestas prisijungti prie organizacijos „Mitos21“, kuri vienija stipriausius Europos teatrus. Apie šią organizaciją ir tai, ką prisijungimas prie jos gali pasiūlyti teatrui, pasakoja viena iš LNDT meno vadovių, režisierė Eglė Švedkauskaitė.

„Apie meną galima kalbėti įvairiai, o šitos įvairovės Lietuvoje man šiek tiek trūksta“, – sako knygą „Ką veikti muziejuje“ parašiusi meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. Šia knyga autorė tarsi drąsina į muziejus ir galerijas žengti tuos, kurie dar nėra tapę nuolatiniais jų lankytojais, ir siūlo pagrindus meno pažinimui. Pokalbis su knygos „Ką veikti muziejuje“ autore.

Vaikštinėdami Paryžiuje, o ir kituose didesniuose Prancūzijos miestuose, kur ne kur – metro stotyse, gatvėse ar šiaip stenduose – galime pamatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje plakatą. Jame – juodu latekso rūbu apsirengęs šokantis vaikinas ryškiai rausvais ilgais besiplaikstančiais plaukais. Tai – jaunosios kartos choreografas ir šokėjas Dovydas Strimaitis. Su juo Prancūzijoje susitiko ir apie Lietuvos sezoną pasikalbėjo Austėja Kuskienė.

Clinto Mansello garso takelis šiuolaikinėms, steroidinėms „Telmai ir Luisai“ filme „Meilė, melas, kraujas“: Režisierė Rose Glass 90-ųjų elektroninės muzikos ritmu žvelgia į moterų meilę, ritmingai besipriešinančią vyriško pasaulio taisyklėms ir, pasitelkdama ironiją, siūlo iškeisti niūrią tikrovę į magišką realizmą. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.

Tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Ką toks pripažinimas atneša? Kuo išsiskiria šiandienė Lietuvos renginių rinka? Kokius pokalbius Aurimas laiko nusisekusiais? Ir kodėl taip mėgsta Nilsą Frahmą? Atsakymai į šiuos ir daug kitų klausimų – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, minėdamas savo 50-metį, pristato neeilinį tarpdisciplininį projektą – nebylaus kino ir gyvai atliekamos muzikos simbiozę.

Vilniuje, ant Tauro kalno, buvo pradėti Nacionalinės koncertų salės statybų darbai.

Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? – diskutuota forume „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.

Išleistas antras eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris, skirtas jūrai.

Sekmadienį režisierius, aktorius, kompozitorius Aidas Giniotis pasitiko 60-metį.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – vertėja ir literatūros agentė Urtė Liepuoniūtė.

Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasidėjo jubiliejinis, XXV Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis 2024, kurį šiemet rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Festivalyje dalyvauja chorai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos aukštųjų mokyklų ir svečiai iš Lenkijos. Pokalbis su festivalio meno vadovu Gediminu Ramanausku.

Nepaprasta Brazilijos džiazo ir soulo legenda, pianistas Dom Salvador dar septintajame dešimtmetyje sukūrė albumus, kurių populiarumas gyvas ir šiandien. Jo kūryba įkvėpė ištisą kartą, o talentas driekiasi nuo Rio gatvelių iki Niujorko scenų. Jo muzika - tai kvietimas klausytis, jausti ir suprasti. Pasakoja Ignas Gudelevičius.

Vilniuje prasidėjo pasaulinė spaudos fotografijų konkurso „World press photo“ laimėtojų paroda. Pokalbis su parodos koordinatore Zeynep Ozcelik.

Prasideda Huddersfieldo festivalis - vienas svarbiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Europoje. Trečius metus iš eilės jame išsamiai pristatoma Lietuvos šiuolaikinės muzikos scena, o šiemet festivalio rezidente tapo kompozitorė ir garso menininkė Lina Lapelytė. Tiesiogiai iš Huddersfieldo - kolegė Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbina Lina Lapelytę, LMIC vadovę Radvilę Buivydienę ir kompozitorių Matą Drukteinį.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, viena iš teatro laboratorijos „Atviras ratas“ kūrėjų Benita Vasauskaitė. Kas labiausiai kursto Benitos kūrybinę ugnį? Kiek vietos teatro pasaulis užima jos kasdienybėje?

Ved. Gerūta Griniūtė

Anykščiuose konferencijoje „Necentrinių miestų forumas 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“ aiškinamasi - kaip didinti necentrinių miestų patrauklumą ir aktualumą? Kaip tam gali padėti menas ir kultūra?

Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje skleidžiasi ne tik Paryžiaus centre, pagrindinėse erdvėse. Sostinės pakraštyje įsikūrusią bendruomenę į meno festivalį „Gyvybinga erdvė“ Seine-Saint-Denis rajone ir edukacijas taip pat prasmingai įtraukė menininkai iš Lietuvos.

„Lengvas lietus su dideliais lašais“ – taip pavadinta jaunosios kartos menininkės Mortos Jonynaitės personalinė paroda „Drifts“ galerijoje šį vakarą atveria duris lankytojams.

Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie nelaukiamus Kalėdų giedotojus Vienoje, protestus prieš dirigentą Gustavą Dudamelį ir tai, kokio dydžio baudą galima gauti už G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ atlikimą mokiniams Suomijoje.

16-metis smuikininkas Rokas Diržys – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kuris mėgaujasi grojimu scenoje, sėkmingai dalyvauja konkursuose ir tikisi groti su geriausiais orkestrais. Kaip jis prisijaukino smuiką, kas kelia didžiausią džiaugsmą ir ko nenorėtų daugiau patirti? Apie tai koncerto Sapiegų rūmuose išvakarėse Rokas Diržys pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.

Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.

Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.

„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasideda šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kurio metu smalsiems teatralams bus pristatytos trys prancūziškos pjesės ir trys nauji Europos dramaturgų rezidencijos metu parašyti kūriniai. Tiesiogiai iš teatro – kolegė Karina Metrikytė.

Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Su kokia cenzūra susiduria vaikų literatūros autoriai? Kokių netikėčiausių prašymų jiems tenka sulaukti? Apie tai pasakoja iliustruotoja Greta Alice ir vaikų literatūros festivalio „Vaikų knygų sala“ sumanytojas ir organizatorius Justinas Vancevičius.

Šias metais minint režisieriaus Peterio Bogdanovičiaus 85-ąsias metines, prisiminsime jo filmą „Paskutinis kino seansas“. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Kiekvienas muzikantas svajoja groti per šimtą koncertų per metus“, – sako pianistas Vytis Šakūras, pastaraisiais metais nuolatos gyvenantis „ant lagaminų“. Itin retai Lietuvoje koncertuojantis muzikas šiuo metu ruošiasi koncertui su styginių kvartetu „Mettis“. Pokalbis apie intensyvią darbotvarkę, turtingą Vokietijos klasikinės muzikos sceną, politinius šiandienos posūkius ir sporto iššūkius, kurie padėjo suprasti, kad ribų žmogus neturi.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre atidaroma paroda „Fluxus moterys: pasroviui ir prieš“.

Mančesteryje įvyko MTV Europos muzikos apdovanojimai.

Savaitgalį Berlyne vyko lietuviško kino festivalis „Litauisches Kino Goes Berlin“.

Vatikane atidaroma lietuvių kūrėjų kurta paroda „Žmonių bazilika“.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias meno vadybininkas Gintautas Kėvišas.

Ved. Marius Eidukonis

Japonijoje pristatoma japonų kompozitoriaus Tomoo Nagai ir lietuvių menininkės Renatos Valčik kuruota garso architektūros ir vizualiųjų menų paroda „Suiten. Suvokimą keičiančios erdvės“.

Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie amerikiečių dainininkę ir aktorę, Tony ir Grammy nominantę Mèlbą Mor.

Šiandien Prancūzijoje prasideda skaitmeninio meno bienalė „Chroniques“, kurioje Kauno bienalė pristatys Lietuvos menininkų kūrybą.

Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.

Ved. Urtė Karalaitė

Paryžiuje, menu alsuojančiame kvartale, Valdas Papievis ir Mindaugas Gabrėnas atidaro parodą „Pašaliniams įeiti draudžiama“, o šiuolaikinio meno centre Pompidou - Audrius Stonys pristato savo filmų retrospektyvą. Lietuvos sezoną Prancūzijos sostinėje seka Gabija Narušytė.

Prasideda 22-asis Europos kino forumas „Scanorama“, vyksiantis septyniuose Lietuvos miestuose. Apie tai šįryt laidoje „Ryto Allegro“ kalbėjosi kolegė Karolina Bieliauskaitė ir „Scanoramos“ meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė.

Netrukus prasidės festivalis „Vievio džiazo klavišai 2024“. Kaip teigia festivalio rengėjai, džiazo pianistas - pagrindinė festivalio figūra. Jis – ir solo programų atlikėjas, ir džiazo kamerinio ansamblio narys. Pokalbis su festivalio meno vadovu Dainiumi Pulausku.

Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Mozarto sesers prisikėlimą, vėl skambantį Stradivarijaus smuiką ir virtualios realybės žaidimą, kuriame kiekvienas gali tapti dirigentu.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kostiumų dailininkė, scenografė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja Jurgita Jankutė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Paryžiuje duris atveria Lietuvos autorių fotografijų ekspozicija iš Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos, Pompidou centro ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų.

Kauno IX forto muziejuje eksponuojama viena iš labiausiai sukrečiančių pastarojo meto parodų „Vaikai...“, pasakojanti istorijas vaikų, žuvusių kare Ukrainoje.

Muzikos žvaigždei Bryan Adams sukako 65-eri.

Tarp paskelbtų tarptautinių prieinamų knygų leidybai skirtų ABC apdovanojimų finalininkų ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma paroda „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – urbanistė Justina Muliuolytė.

Ved. Marius Eidukonis

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.

Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.

Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.

„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.

„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Mirė legendinė dailininkė Birutė Žilytė. Kūrėją prisimename su jos mokine grafike Alfreda Gintaliene.

Švietimo ateities lyderius burianti programa „Renkuosi mokyti!“ skelbia dalyvių atrankos pradžią.

Eidamas 92-uosius mirė legendinis muzikos prodiuseris Quincy Jonesas.

MO muziejus ir LRT tęsia pasakojimų ciklą „Menas žvilgsniui į save“.

Šiemet išleistas Kronos kvarteto ir bičiulių albumas pagerbia Amerikos avangardinio džiazo atstovo Sun Ra kūrybinį palikimą. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Liucija Vaicenavičiūtė.


Ved. Marius Eidukonis

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.

Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.

Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.

Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atveriamas didžiausias šiuolaikinės juvelyrikos meno renginys Lietuvoje – VII tarptautinė juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: Nepasakok man istorijų!“. Bienalę lydės dvi personalinės parodos: juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės „Ujei“ LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ir Julios Obermaier „Tylios svajos“ galerijoje „Vilnensis“. Pokalbis su kuratore Jurgita Ludavičiene.

Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje ritasi į antrąją pusę, tai pažymint, kolega Prancūzijoje, Ignas Zalieckas susitiko pasikalbėti su Lietuvos respublikos ambasadoriumi Prancūzijoje Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte.

Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ į Šiaulius parsivežė neeilinį laimėjimą iš Lenkijos. Choras apdovanotas XIII tarptautinio chorų konkurso „Giesmė Marijai“ aukso diplomu ir, komisijai įvertinus visų dalyvių balus, pelnė I vietą. Pokalbis su choro vadovu Remigijumi Adomaičiu.

Spalio 28-ąją vienas žymiausių šių dienų aktorių Joaquinas Phoenixas minėjo savo 50-metį. Apie kino aktoriaus transformacijas – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši vienintelė Lietuvoje laidotuvių vedėja Birutė Ambložiejė, kuri dalinasi mintimis apie buvimą, sąmoningą ruošimąsi paskutinei stotelei ir gebėjimą ramiai paleisti išėjusiuosius.

Ved. Gerūta Griniūtė

Valdovų rūmų muziejuje šiandien lankytojams atverta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui, kviečianti atrasti šios svarbios šeimos kilmės istoriją ir jos per šimtmečius suformuotas giminės tradicijas, palikimą šiandienos ir ateities Lietuvai. Studijoje – iš Valdovų rūmuose vykusios šiai parodai skirtos spaudos konferencijos – kolegė Karina Metrikytė.

Rytoj Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatoma paroda „Nepaprasto teatro nepaprasta istorija. Viskas apie Mataičių teatro spektaklį „Scenos vaizdeliai“, pasakojanti apie išskirtinį Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą. Pasakoja parodo kuratorė Janina Armonaitė.

Šiuolaikinio meno centro vadovo konkursą laimėjo menotyrininkas Valentinas Klimašauskas.

Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Filmo apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrimo procesą režisierė, teisininkė Ieva Rasimaitė teigia, jog jeigu filmas būtų vaidybinis, jis tikrai būtų politinis trileris. Kas paskatino ją imtis šio projekto? Su kokiais iššūkiais susidūrė svarbiausio šalies dokumento kūrėjai? Kodėl tokią svarbią vietą jos gyvenime užima ir muzika? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT nuskambės projektas „Dear, dear“, pasakojantis fortepijono ir sintezatorių meilės istoriją. LRT klasikos studijoje lankosi šio projekto sumanytojos: Agnė Matulevičiūtė ir Marta Finkelštein.

Siaubo filmų gerbėjai šiomis dienomis kviečiami kino teatre žiūrėti legendines juostas „Švytėjimas“ ir „Kerė“. Ar siaubo klasika tampa madinga, ar tiesiog šis laikotarpis madingas tokiems filmas?

Kino kritikė Mantė Valiūnaitė apžvelgia naujausią Francio Fordo Kopolos filmą „Megalopolis“.

„Lietuvos moterys – vienos stilingiausių pasaulyje, ir liaukitės save mušti dėl netobulų kūno formų“, - rubrikoje „Be kaukių“ pasakos stilistas Kęstas Rimdžius.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lietuvių pianistė, vargonininkė Akvilė Šileikaitė, ne kartą dalyvavusi prestižiniame Liucernos festivalyje, paties festivalio atrinkta tapti kultūros ambasadore verslo inicijuotoje mecenatystės programoje. Pokalbis su muzike apie įvertinimą bei mecenatystės tradiciją ir skatinimą Šveicarijoje.

Spalio 25-oji – Pasaulinė operos diena. Kaip šią dieną mini skirtingi Lietuvos operos ir muzikiniai teatrai? Kiek ši diena svarbi kuriant teatrų lankymo tradiciją?

Alytaus miesto teatre režisierius Stanislavas Žyrkovas pristato premjerą „Būkite vaisingi ir dauginkitės". Pagal amerikiečių rašytojo Anthony Doerr noveles sukurtas spektaklis gvildena žmogaus būties problemas ir primena, kad pasaulis kupinas vilties ir meilės. Tereikia tai pastebėti. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.

Estų kilmės dainininkė Aino Bāliņa-Karmo žibėjo praėjusio amžiaus Latvijos muzikos scenoje. Savitas tembras ir gili emocinė išraiška kiekvieną jos atliekamą kūrinį pavertė tikru išgyvenimu. Ji sakydavo, kad muzikoje, lyg asmeninėje erdvėje, galėdavo pasinerti į pasaulį be laiko ir ribų. Igno Gudelevičiaus pasakojimas.

Rubrikoje „Be kaukių“ – dar vienas blyksnis iš Prancūzijos, Provanso Ekso. Ten sutikta meno kuratorė Neringa J. Miller atskleidžia, kaip per meilę menui, norą semtis žinių Londone, kvapą gniaužiančią praktikos patirtį Paryžiuje ir sutiktą meilę ji liko gyventi Prancūzijoje. Šiandien ji – aktyvi kultūros puoselėtoja, kartu su vyru gyvenanti Prancūzijos kaime ir teigianti, kad tiki kultūros decentralizavimu, nes kultūrą randame visur.

Ved. Gerūta Griniūtė

Ypatingas muzikinis įvykis Vilniuje: festivalyje „Gaida“ koncertuos garsusis Hamburgo simfoninis orkestras, priklausantis Europos ir pasaulio orkestrų elitui. LVSO koncertų salėje šį vakarą be kitų šiuolaikinės muzikos opusų pirmą kartą Lietuvoje skambės ir Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Was there a Swan?“.

Minint 100-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma muziejininkės, meno istorikės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentinė rankraštinė medžiaga, asmeniniai daiktai, tarp kurių Sibire artimiesiems siuvinėtos nosinės ar skautų švilpukas. Nauja ekspozicija atidaroma Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje, kurį įkurti buvo Kazimieros svajonė. Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.

Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje pristatomos lietuviškos sutartinės. Zapyškio „Stubos“ sutartinių giedotojos, drauge su menininke, vokaliste ir sutartinių puoselėtoja Skaidra Jančaite, sutartinių grožį ir tradiciją skleidžia Burgundijos regione netoli Dižono.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie iširusį „TwoSet Violin“ duetą, muzikos įtaką širdies ritmui ir didžiausią pasaulyje violončelei skirtą bienalę.

Viena aktyviausiai šiuolaikinės juvelyrikos lauke veikiančių viduriniosios kartos menininkių Eglė Čėjauskaitė-Gintalė jau yra surengusi dešimtis parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbai dovanojami karaliams, tačiau net ir įsiliejusi į pasaulinį meno lauką lieka ištikima savo gimtajai Žemaitijai, jos žmonėms ir jaukiems vaikystės prisiminimams, kas sugula taip pat į jos įvairialypį juvelyrikos meną. Eglė Čėjauskaitė-Gintalė – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Nidoje šventiškai užbaigiami „Švyturių metai“. Kas pasikeitė per šiuos metus, kokios yra ateities vizijos – pokalbis su Neringos muziejų direktore, humanitarinių mokslų daktare Lina Motuziene.

Fotografės Gretos Skaraitienės archyve vis daugiau išėjusių žmonių nuotraukų. Gal todėl naujoji paroda „Neužmiršti“ surengta ypatingoje vietoje – LPC meno galerijoje.

Teatro, kino, televizijos ir radijo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Juozas Javaitis vakar minėjo savo 70-metį. Su jubiliatu susitiko Karina Metrikytė.

Spalio 25-ąją vienai ryškiausių šių dienų dainininkių Katy Perry sueis 40 metų. Apie jos išgyventą sėkmę, šlovės naštą, krizes ir paauglišką maištą – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.

„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tapybos provokatoriaus, ekspresionisto, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs talentingas kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniuje duris atvėrė unikalus klausymosi baras „Adata bar“, įkvėptas džiazo klausymo barų tradicijos iš Japonijos, vadinamos „Jazz Kissa“. Apie šią vietą pasakoja jos bendraįkūrėjas Šarūnas Sviridenka.

Nuogas žmogaus kūnas mene vaizduojamas nuo seniausių laikų, tačiau dar ir šiandien apie akto žanrą kalbėti vengiama. Grupė įvairių sričių menininkų šią vasarą susibūrė į kūrybinę akto žanrui skirtą stovyklą „Kena Art Camp“, o stovykloje sukurti darbai pristatyti naujoje parodoje. Su menininkais susitiko ir juos pakalbino kolega Donatas Šukelis.

Rytoj Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma Vilniaus dailės akademijos profesorės Giedrės Mickūnaitės monografija „Maniera Greca in Europe's Catholic East. On Identities of Images in Lithuania and Poland“. Apie monografiją pasakoja prof. Giedrė Mickūnaitė.

Spalio 25 d. festivalio „Gaida“ koncerte bus galima išgirsti Jonnio Greenwoodo siuitą Paulo Thomaso Andersono filmui „Bus kraujo“. Labiau žinomas kaip grupės „Radiohead“ narys, Greenwoodas po kelių dešimtmečių kine vis labiau atpažįstamas kaip vienas įdomiausių šiandienos kino muzikos kūrėjų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas rubrikoje „Įgarsintas vaizdas“.

„Mano tyrimas – apie nereikalingus žmones“, – pasakoja istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė. Ką tik išleista jos disertacijos pagrindu parašyta knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“, kurioje aptariama paliktų vaikų situacija sovietų okupacijos metais. Apie sistemos požiūrį į paliktuosius, vis dar stigmatizuotą žvilgsnį į socialinės tvarkos neatitinkančius žmones ir iššūkius vykdant tyrimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šiandien Medijų rėmimo fondo atstovai susitiko aptarti anglakalbių leidinių finansavimo klausimo su Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovu. Ar rasti sprendimai?

Kaip sukurti siaubingas pasakas vaikams? Pokalbis su pasakų rinkinio „Šiurpinys“ autore Rasa Lazauskaite.

„Vilnius Jazz Young Power“ geriausiu kompozitoriumi ir instrumentininku tapo Dominykas Norkus.

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – du stalo žaidimų entuziastai Dmitrijus Babičius ir Tadas Kastanauskas.

Ved. Marius Eidukonis

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.

Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.

Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.

Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.

Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.

Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.

Ved. Gerūta Griniūtė

Tarptautinis aktualios muzikos festivalis GAIDA šiemet kviečia atrasti DUENDE – paslaptingą, galingą jėgą, stipriai veikiančią žmogaus vidų, sukeliančią katarsį. Kaip ta jėga pasireikš festivalyje – pokalbis vadovu Remigijumi Merkeliu.

Šiandien pirmą kartą pasaulyje bus minima tarptautinė UNESCO nematerialaus kultūros paveldo diena. Mes šią dieną švęsime prisimindami senąją kabančių sodų tradiciją. Apie parodą, filmą ir kodėl tik dabar pirmą kartą minima ši diena kalbėsime su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadove ir parodos kuratore Milda Valančiauskiene.

Pasaulio muzikos naujienos ir kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus pasakojimas apie nepadorių vaizdų supykintus Štutgarto operos žiūrovus, riaumojančio suomių dirigento mirtį ir Niujorko Metropolitan operos sezono pradžią.

Koks likimas laukia muziejų ir jų kolekcijų okupacijos ar karo metu? Apie tai Luvro muziejuje vakar diskutavo Prancūzijos ir Lietuvos muziejininkai, istorikai, kuratoriai. Kokios idėjos nuskambėjo konferencijoje iš Paryžiaus papasakos Ignas Zalieckas.

„Laimingi yra tie atvejai, kai literatūros kūrinio vertimas būna įkvėptas skaitymo ir tampa tiesioginiu to įkvėpimo padariniu,“- yra sakęs šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatas, vertėjas iš lenkų kalbos Vyturys Jarutis. Kokios knygos tampa įkvėpimo šaltiniu, kaip perteikti kitos kalbos ir kultūros savastį – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Alma littera“ paskelbė vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų literatūros konkurso nugalėtojus.

Indijos Nacionaliniuose Auksinio Lotuso kino apdovanojimuose geriausiu ne vaidybiniu filmu pripažintas dokumentinis filmas „Ayena“, kurį kūrė ir lietuvių komanda. Pokalbis su Arūnu Mateliu.

Spalio 17 d. vienam įtakingiausių muzikos pasaulio atstovų reperiui Nel Ust Wyclef Jean sukanka 55-eri.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - rašytoja ir iliustratorė Austėja Jakas.

Ved. Marius Eidukonis.

Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Apie ją pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė.

Naujuoju „Litexpo“ vadovu išrinktas viešbučių ir restoranų verslo profesionalas Vilius Vaičekauskas. Pokalbis apie svarbiausius tikslus vadovaujant Lietuvos parodų ir kongresų centrui.

Marijampolėje savaitgalį prasidėjęs Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės" rytoj pakvies išgirsti antrąją muzikinę programą. „Medynių“ atidarymo koncerte lankėsi bei su šiemet jau dešimtą kartą rengiamo festivalio sumanytoju Dariumi Klišiu kalbėjosi kolega Andrius Baranovas.

Apie dainos žanro svarbą ir transformacijas 7-ojo dešimtmečio kine. Tarp Henrio Mancinio „Rožinės panteros“, Mončio Normano Jameso Bondo temų tuo metu išsiskiria elegancija dvelkiančios dueto Burto Bacharacho ir Halo Davido dainos, žyminčios modernios lyrikos kryptis ir pop kultūros klestėjimą kino industrijoje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Ką darytų, jei pasaulyje nebūtų muzikos? Koks jos santykis su savo instrumentu, fortepijonu? Ką rimtojoje muzikoje šiandien randa jaunas atlikėjas ir kokiu siekia būti? Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su pianiste Julija Bagdonavičiūte.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė.

Sostinėje prasideda tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“. Studijoje šio festivalio įkūrėjas Antanas Gustys.

Apžvelgsime pirmąjį Lietuvoje atliktą tyrimą apie nelegalaus turinio naudojimą Lietuvoje. Ką klausom ir žiūrim nelegaliai ir kas už tai gresia? Pokalbis su Deividu Velku.

Kolega Andrius Baranovas susitiko su Kaune viešinčiu menininku Gilles Vuillard, kuris kviečia ieškoti sąsajų tarp priešistorinio meno ir šiuolaikinių praktikų.

Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgs filmą „Džokeris: Folie à Deux“.

Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi keliautojas Danas Pankevičius, oficialiai pirmasis lietuvis, apkeliavęs pasaulį.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė.

„Čia buvo vienas iš keturių Lietuvos mohikanų“, - apie iškeliavusią Lietuvos architektūros legendą, pedagogą prof. Algimantą Mačiulį sako architektas Audrys Karalius.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete bendram kūrybiniam darbui ir istorinių žinių gilinimui susitiko scenos menų profesionalai iš trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos, kurie gilinasi į (de)kolonizacijos temas. Apie projektą „Inner Stranger“ pasakoja viena iš projekto organizatorių Jurgita Beatričė Rudėnaitė.

Nobelio taikos premija skirta Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, kovojančiai prieš atominius ginklus.

Šeštadienį MO muziejuje atidaroma paroda „Iš vidaus“. Tai pirma menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje.

Šiandien nuo 19 val. tiesioginės transliacijos metu skambės LRT KLASIKOS užsakymu užsakyto Juliaus Aglinsko kūrinio premjera. Kompozitoriaus pasakojimas apie tai.

Chiemi Eri – praėjusio amžiaus Japonijos pramogų pasaulio ikona, kurios balsas sujungė Rytų tradicijas su Vakarų ritmais. Pasakoja Ignas Gudelevičius.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši 90-metį ką tik atšventęs kompozitorius Feliksas Bajoras. Jo kūriniai žymėjo lietuvių muzikos atsinaujinimą, autentiško žvilgsnio į lietuvių liaudies muzikos tradiciją sugrįžimą, ieškojo tikrosios lietuvių kultūros savasties.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.

Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.

Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Prieš 200 metų gimė pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Abdonas Korzonas, kurio gyvenimas tragiškai baigėsi Sibiro tremtyje. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius atskleidžia įdomų mūsų istorijos puslapį.

Šiandien po dvejų metų pertraukos atidaromas Marijampolės dramos teatras kviečia į premjerą. Kokią perspektyvą šiame mieste turi ne kartą kurtas ir vis nunykstantis teatras – pokalbis su teatro meno vadovu Zigmantu Baranausku.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie „Nematomą žmogų“ Rodą Tempertoną, formavusį 8-9 dešimtmečių skambesį ir kūrusį žymiausius praeito amžiaus muzikos hitus.

„Ilgai bandžiau save slopinti, užsiimti rimtais mokslais, bet galiausiai nusprendžiau: bus kaip bus – rašysiu poeziją“,- yra sakęs filosofijos mokslų daktaras, poetas ir vertėjas Rimas Užgiris, šiais metais apdovanotas Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į anglų kalbą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė.

Išrinkta nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė, ja tapo kultūros prodiuserė Goda Giedraitytė.

Teatro režisierius, rašytojas, dailininkas Feliksas Paulauskas Jonavoje sukūrė ir tuo pat metu vis dar kuria instaliaciją, skirtą šiame mieste iki karo gyvenusiems žydams. Patyriminėje instaliacijoje apsilankė ir su menininku susitiko kolega Andrius Baranovas.

Šiandien prasideda 12-asis „Baltic Pitching Forum“. Koks šio forumo likimas ir kokie projektai pristatomi šiemet?

Pasakojimas apie aktorių Hugh Laurio, Anthony Hopkinso, siaubo filmų kūrėjo Johno Carpenterio ar vesternų sekso simbolio Clinto Eastvudo muzikinius bandymus, stilistinę įvairovę ir meistriškumo trūkumą.

Rubrikoje „Be kaukių“ - Prancūzijos lietuvė, jau per dvidešimt metų gyvenanti Provanse, vargonininkė, chorvedė Jūratė Jaussaud.

Ved. Gerūta Griniūtė

Nuotraukos autorius Donatas Bielkauskas

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį projektą?

Kaimyninėje Lenkijoje, Gdanske nebe pirmą kartą vykstą Vilniaus dienos. Kaip atskleidžiama lietuviška kultūra?

Kompozitoriui, Nacionalinės premijos laureatui Feliksui Bajorui šiandien sukanka 90 metų.

Aušros Lukošiūnienės filmą „Juoda“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – geriausia „ArtVilnius“ menininke pripažinta tapytoja Eglė Gineitytė.

Ved. Marius Eidukonis

Prancūziški šiuolaikinio šokio gūsiai jau juntami Kaune - nacionaline premjera – choreografės Birutės Letukaitės spektakliu „Prarasti prisiminimai“ jau prasidėjo Tarptautinis šokio festivalis AURA.

Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatre išskirtinė – Philip Glasso operos „Kelionė“ premjera. Amerikiečių kompozitorius minimalistas sukūrė apie 30-imt operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Trijų veiksmų opera anglų, ispanų, lotynų kalba – tai alegorija apie ieškojimų dvasią, susidūrimus su skirtingoms kultūroms. Pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.

Latvių džiazo dainininkė Santa Šillere yra koncertavusi Birštone, Kaune, tačiau Vilniuje klube „Jazz Cellar 11“ šiandien pasirodys pirmą kartą. Apie būsimą koncertą Vilniuje, kūrybinę motyvaciją, netikėtus atradimus bei gimtosios kalbos galią – koncerto išvakarėse su muzike Santa kalbėjosi Laima Slepkovaitė.

1970-ųjų singlas "Band of Gold" tapo pasauliniu hitu ir užvaldė pop ir R&B muzikos gerbėjų širdis. Jos atlikėja - išskirtinio balso amerikiečių dainininkė ir aktorė Freda Payne, kurios karjera tęsiasi daugiau nei penkis dešimtmečius. Be popmuzikos menininkė išgarsėjo ir kaip džiazo dainininkė, ir kaip aktorė. Apie tai –Igno Gudelevičiaus pasakojime.

Kaip europietis suvokia tolimosios Azijos šalių, kurios toli nuo mūsų ne tik geografiškai, bet ir savo gyvenimo būtu, estetika, taip pat ir požiūriu į pasaulį, kultūrą? Ir kuo mums naudinga tokia pažinties patirtis? Apie tai ir apie kelią į Indijos, Japonijos ir kitų šalių pasaulį klabamės su Azijos menų centro vadove, hindi kalbos specialiste Gabija Vosyliūte.

Ved. Gabija Narušytė

Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.

Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.

Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.

Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nuotrauka © Cultural Endowment of Estonia

Lietuvos sezono Prancūzijoje metu Provanso Ekso didžiajame teatre šį vakarą laukia Vilniaus miesto ansamblis NIKO, Lietuvos kamerinis orkestras ir kontraboso žvaigždė slovakas Romanas Patkoló.

Druskininkuose prasideda 35-asis tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskinininkų ruduo“.

Kaip emocinio ugdymo pamokos keičia vaikus ir kurie iš užsiėmimų būna jautriausi?

Kuo svarbus buvo bliuzo kūrėjas Stephenas Ray Vaughanas?

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – parodos „Iš šerdies“ kuratorė Aušra Jasiukevičiūtė.

Ved. Marius Eidukonis

Šiandien, Pasaulinę muzikos dieną, Kauno valstybinėje filharmonijoje prasideda „Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos festivalis“, apjungiantis džiazą, klasiką ir folklorą. Festivalį pristato VšĮ „Akantas“ vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.

Šviečiantys grybai, filmus apie grybus rodantis kino teatras, patiekalai iš ir su grybais ar apatinis trikotažas su grybų aplikacijomis vietoje vėlevėlių -tai tik dalis viso to, kaip atrasti magišką grybų pasaulį kviečia Trakų rajone įsikūrusio „Grybų parko“ kūrėjai. Teminiame, vien tik grybams skirtame parke apsilankė kolega Donatas Šukelis.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie minimalistinį garso takelį, kurio šaknys Berlyno elektroninės muzikos scena, bene labiausiai pastaraisias metais keičianti ir Holivudo garsovaizdžius. Volkeris Bertelmannas, geriau žinomas sceniniu vardu „Hauschka“, apdovanotas Oskaru, sukūrė trijų garsų motyvą, kuris dar ilgą laiką persekioja filmo „Vakarų fronte nieko naujo“ žiūrovus ir sukuria kiek naujesnę filmų muzikos perspektyvą.

Sekmadienį įvyko Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuviškos teatro vitrinos apdovanojimai. Tarptautinė ekspertų komisija įvertino spektaklius „Cafe existans“ ir „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, o dabar jau per vėlu“, apdovanojimas taip pat skirtas aktorei Jolantai Dapkūnaitei. O daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukė spektaklis „Lustopia“. Apie įvertinimus pasakoja režisieriai Kamilė Gudmonaitė ir Paulius Markevičius.

Kiek tvarkos yra chaose? Kaip chaosą galima suvaldyti? Apie tai kalbėjomės su vienu žymiausių Lietuvos mokslininkų tituluojamu profesoriumi Kęstučiu Pyragu. Jo pavardė jau yra tapusi moksliniu terminu, vadinamasis „Pyrago metodas“ naudojamas ne tik fizikos moksluose, bet ir tyrinėjant Parkinsono ligą. Pokalbis „Be kaukių“, kuriame profesorius pasakoja ne tik apie chaosą ir tai, kodėl neįmanomos tikslios ateities orų prognozės, bet ir prisimena gyvenimo pradžią tremtyje bei mokslus ypatingai vertinusią šeimą.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Minime Tarptautinę vertėjų dieną. Su kokiais iššūkiais ir kokia kasdienybe susiduria Lietuvos vertėjai?

Panevėžyje šį savaitgalį surengtas atviros pramonės savaitgalis. Jame pristatytos šiuolaikinės įmonės, tačiau nepamirštama ir pramonės istorija, kurioje nemažai ir kultūros.

LRT Klasika mini 21-ąjį gimtadienį.

Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia Lauryno Bareišos filmą „Sesės“.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslininkė Miglė Tomkuvienė.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Vieši pasisakymai apie žmones su negalia per penkerius pastaruosius metus tapo jautresni. Vis dėlto – šiek tiek daugiau nei pusė žodžių apie negalią viešojoje erdvėje yra nerekomenduojami vartoti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra yra pradėjusi kampaniją „Laikas keisti plokštelę“. Jungtinės Tautos 2019 metais yra parengusios Negaliai jautrios kalbos gaires. Jos išverstos ir adaptuotos lietuvių kalbai.

37–ąjį sezoną pradedantis Keistuolių teatras mažuosius žiūrovus bei jų tėvelius kviečia į pasakos-nepasakos premjerą – Violetos Palčinskaitės pjesės „Aš vejuos vasarą“ pastatymą. Nuotaikingą spektaklį, kuriame vyksta intensyvios laimės paieškos, režisuoja Gabrielius Zapalskis su gausia bendraminčių komanda.

Šių metų rugsėjo 29 d. minėsime visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko (1904–1992) 120-ąjį jubiliejų.

Subtilios dainų aranžuotės ir su niekuo nesupainiojami skaidrūs balsai - šiandien Igno Gudelevičiaus muzikinis pasakojimas nukels mus į 1970-ųjų - 1980-ųjų Amerikos populiariosios muzikos sceną, kai nuoširdumu ir paprastumu garsėję identiški broliai dvyniai - Bilis ir Bobis - sudomino daugybę klausytojų. „Alessi Brothers“ labiausiai žinomi dėl savo romantinių dainų, tačiau jų platus muzikinis talentas atsiskleidė ir rašant bei prodiusuojant muziką kitiems atlikėjams.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė. Kalbamės apie balso galią ir Austėjos gyvenimo kelią.

Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradeda kelione su Gustavo Mahlerio „Prisikėlimo“ simfonija. Tai simboliškas antrosios austrų romantiko būtent šio opuso pasirinkimas 36-ojo, tačiau pirmojo sezono visiškai atnaujintoje naujam gyvenimui LVSO koncertų salėje pradžiai.

Sustabdytos šokio akimirkos, atveriančios veržlų judesio polėkį, fizinės šokėjų pastangos ir baleto meno trapumas – tai fotomenininkės Vaivos Abromaitytės žvilgsnio į šį scenos meną fragmentai, kurie eksponuojami Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje veikiančioje parodoje „GRAND PAS. Menų pašaukti 2024“. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.

Kino profesionalų ir mėgėjų akys rudenį krypsta į Ispaniją – San Sebastiane, tarptautiniame kino festivalyje tradiciškai pristatoma kino dabartis, čia tradiciškai akyla akimi žvalgosi ir prodiuserė, kino žinovė Lolita Bytautaitė.

Pasaulio muzikos išgirsime apie naujausius ir įdomiausius muzikos įvykius. Šįkart Jurgis Kubilius pasakos apie naujai atrastus Mozarto kūrinius, nutikimą Seulo operos scenoje ir tiesioginį koncertą tarp žemės ir dangaus.

Aktorius, balsas „už kadro“ filmuose, balsas kadre ir radijo eteryje aktualijų laidose – tai Andriaus Kavaliausko gyvenimo kelias kurį matom ir girdim. Kokį jį mato pats aktorius, tapęs ir žurnalistu? Andrius Kavaliauskas rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

K. Polubinskos nuotrauka

Oskaro Koršunovo teatras 26-ąjį sezoną pradeda mažoje, kamerinėje OKT studijoje. O kokio dydžio sezono gali tikėtis žiūrovas? Pokalbis su teatro vadovu režisieriumi Oskaru Koršunovu.

Ar geismo ir malonumo tema susijusi su tokiomis savybėmis kaip amžius, lytis, kūnas ar negalia? Ar mūsų lyties, amžiaus ar (ne)gebėjimų skirtumai kelia gėdą ir nesaugumą? Apie tai premjerinį „Low Air“ šokio teatro spektaklį „Lustopia“ pasakoja Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.

Rugsėjo 23-ąją minėjome „Bosu“ vadinamo dainininko Bruce‘o Springsteeno 75-etį. Apie Heartlandroko pradininką, suderinusį komerciškai sėkmingą roko skambesį su poetiškais, socialines problemas aptariančiais tekstais, reflektuojančiais Amerikos darbininkų klasės gyvenimo aspektus - Ievos Buinevičiūtės pasakojime.

Sulaukęs garbingo 60-mečio tradicinis „Poezijos pavasaris“ keičia vadovą ir kryptį. „Tikiu, kad poezija tebėra svarbi ir reikšminga žmogaus gyvenime,“ – sako naujasis festivalio vadovas poetas Dainius Dirgėla. Apie festivalio naujas idėjas, apie poeziją ir dirbtinį intelektą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nuotraukos autorė Sophia Ebner

Gerūta Griniūtė imasi ieškoti detektyvinių istorijų klasikinės muzikos istorijoje. Ji pristato naują LRT KLASIKOS laidą „Detektyvo verta muzika“.

„Tai tiesiog didžiausia šventė metuose“, – taip apie Paskutinę „BBC Proms“ festivalio naktį kalba BBC kolektyvų – „BBC Singers“ ir BBC simfoninio orkestro – nariai. Iš Londono parsivežti įspūdžiai apie didžiausią klasikinės muzikos koncertą metuose.

Šiandien prasideda 21-asis kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“. Renginys jau spėjo suburti savo bendruomenę, kuri nepraleidžia nei vieno spektaklio ar meno pasirodymo. Tačiau skleisti teatrų pasirodymų grožį festivalio organizatorei Skaistei Vasiliauskaitei-Danženkovienei neužteko. Ji įkūrė Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatrą, kuris daugelį stebina savo performansais. Kaip keitėsi daugelį metų vykstantis festivalis „Camera obscura“?

Kelios romano „Dažytas vualis“ versijos ir skirtingos muzikinės ekranizacijų interpretacijos, turinčios panašumų dėl vietos, laiko ir sudėtingos – nuodėmės ir atgailos tolimoje šalyje – temos.

Realybė ir fikcija, marginalizuotos asmenybės, alternatyvios istorijos, profesionalumo ir diletantizmo santykis – tai tik dalis temų, kurios atsiranda menininkės, tyrėjos ir kuratorės Godos Palekaitės tarpdisciplininėje kūryboje. Žvilgsnis į pasaulį Godos akimis – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ukrainos rašytojas Jurijus Andruchovyčius sako, kad Ukrainos kultūros hierarchijoje kova už laisvę yra svarbiausia.

Moterų teisėmis besidominti kūrėja Simona Bendikaitė pastebi, kad požiūris į moterį gali skirtis mažesniuose ir didesniuose miestuose.

Savaitgalį LRT KLASIKOS eteryje prasidėjo laida „Parodų rūmai“.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – edukatorė, animacijos kūrėja Eglė Davidavičė.

Ved. Marius Eidukonis

LVSO koncertų salė sulauks ypatingų svečių – Baltijos šalių orkestrų festivalio koncerte pasirodys kylanti žvaigždė iš Suomijos dirigentas Tarmo Peltokoski ir jo vadovaujamas Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro organizuojamo Baltijos šalių orkestrų festivalio svečiai Vilniuje atliks specialiai savo naujojo koncertų sezono pradžiai paruoštą programą.

Ketvirtadienį į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais - už geriausią režisūrą ir aktorių vaidybą. Apie filmą daugiau mums papasakos Austėja Kuskienė.

Išrinkti Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai.
2024 m. Jotvingių premija skirta Jurgitai Jasponytei, Jaunojo jotvingio premija įvertintas Simonas Bernotas. Pokalbis su laureatais ir vienu iš premijų komiteto narių rašytoju Alvydu Šlepiku.

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje buvo pristatyta M. K. Čiurlionio 150 metų jubiliejaus minėjimo programa.

1973 m. Rio de Žaneire klavišininko José Roberto Bertrami įkurtas trio Azymuth savo veiklą tęsia iki šiol, tik su pasikeitusia sudėtimi. Praėjusiame amžiuje, atskleidęs naują brazilišką skambesį, kolektyvas garsėjo naujais elektroniniais instrumentais, kampuotomis aranžuotėmis ir išradinga džiazo, roko, sambos sinteze. Plačiau apie besitęsiančius grupės eksperimentus pasakoja Ignas Gudelevičius.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kūrėjas, pianistas, gitaristas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendo vadovas Tomas Dičiūnas. Su juo ieškome atsakymo į klausimą, kaip gyvenime viską suspėti.

Ved. Gerūta Griniūtė

Kas sieja Klaipėdą, Troją, Titaniką ir Mendelsono maršą? Projektas „Reiškinys M“ kviečia atrasti aštuoniolika šiuolaikinio meno kūrinių ir uostamiesčio istorijos slėpinius.

Vilniuje prasideda septintoji tarptautinė Leonido Donskio konferencija „Nuo juodos ir baltos iki pilkų atspalvių“, kurios tema – kritinio mąstymo skatinimas ir žvilgsnis į pilkąsias zonas.

Kiekvieną dieną einame savo FLUXUS keliu, bet tik vieną kartą metuose tai žinome. Taip galvoja septintojo festivalio „Camino de Fluxus“ rengėjai ir kviečia į Kauną.

Jurgio Kubiliaus parengtos muzikos naujienos apie nemokamas muzikos pamokas britams, lietuvišką pavardę Gramophone muzikos apdovanojimuose ir kaip amerikietis muzikantas tapo milijonieriumi, pasitelkęs dirbtinį intelektą.

„Su žmogumi reikia užmegzti nematomą ryšį, kad jis atiduotų dalelę savęs“, – sako fotomenininkė Greta Skaraitienė, rubrikos „Be kaukių“ viešnia.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Žanos Jegorovos nuotr.

„Taip, tikrai taip ir buvo. Ko jūs juokiatės? Visi šie pasakojimai yra tikri – iš mano patirties. Esu pasakorius, o pasakoriai, kaip žinia, gali daug“, – taip savo pirmąją tapybos parodą „Tikros istorijos“ AP galerijoje pristato skulptorius Džiugas Jurkūnas.

„Kristupo festivalis“ baigiasi pasauline kompozitorės Agnės Matulevičiūtės premjera „Donelaitis: recomposed“, dekonstruojančia ir muzikine kalba pateikiančia visiems dar mokykloje skaitytą Kristijono Donelaičio kūrinį „Metai“. Koncerto repeticijoje Šv. Kazimiero bažnyčioje apsilankė kolega Donatas Šukelis.

Praėjusią savaitę buvusioje prancūzų kompozitoriaus Ernest’o Chausson’o rezidencijoje, dabartinės Lietuvos Respublikos ambasados salėse uždarai publikai buvo pristatyta išskirtinė vienų ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų – jau virš dvidešimt metų Paryžiuje gyvenančio dueto Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kilmės“. Šiandien vakare vyks jau viešasis šios parodos, įsiliejančios į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, atidarymas. Čia apsilankė mūsų kolegė Austėja Kuskienė.

Pasakojimas apie vieną ryškiausių dainių – Leonardą Coheną, sukūrusį, galima sakyti, himnais tapusias dainas, jo sąsajas su Lietuva ir vėlai pradėtą muzikinę karjerą, išgarsinusią visame pasaulyje.

Simpatijas tarp džiazo ir akademinės muzikos dalijantis vienas ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų solistų, grupių lyderis ir kompozitorius, LMTA prof. Artūras Anusauskas savo jubiliejų pasitinka kūrybingai - festivalyje „Kaunas Jazz“ gimtadienį švęs solo koncertu. Kokie tie dešimtmečiai su fortepijonu, pasirinkimai ir kūrybiniai atradimai? Pokalbis su pianistu rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Artėjant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadieniui, jo muziką Nacionalinėje filharmonijoje skambins lenkų pianistas Szymonas Nehringas. Pokalbis su koncerto organizatoriumi, pianistu, Tytuvėnų festivalio vadovu Justu Šerveniku.

Kauno miesto simfoninis orkestras šiemet švenčia savo 20-metį. Kaip orkestras keitėsi ir su kokiomis ambicijomis pasitinka jubiliejų? Pasakoja orkestro vadovas Algimantas Treikauskas.

Tauragėje vykstančiame, bene ilgiausiai Lietuvoje trunkančiame festivalyje „Kvadratu“ visuomenė kviečiama polilogui apie kartų sąveiką. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.

Ievos Buinevčiūtės pasakojimas apie Wimo Wenderso filmą „Puikios dienos“, kuriame režisierius per pagrindinį herojų priverčia mus išgyventi kelis metų laikus, ieškoti šešėlio žaismių ir klausytis pagrindinio herojaus mums „primestą“ garso takelį.

„Kai kokioje aštuntoje klasėje gavau groti Broniaus Kutavičiaus kūrinį, supratau, kad tai yra muzika, kurioje galima eksperimentuoti“, – apie savo pirmuosius žingsnius šiuolaikinėje muzikoje pasakoja violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Arnas – vienas užimčiausių naujosios muzikos atlikėjų Lietuvoje, grojantis bene visuose svarbiausiuose šalies šiuolaikinės muzikos ansambliuose. „Be kaukių“ – apie eksperimentus, smegenų mankštą ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos lauko ambicingumą.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Savaitgalį buvo paskelbti 76-ieji „Emmy“ apdovanojimai. Juose triumfavo serialas „Šogūnas“.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidaryta paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“.

Tadas Kazakevičius pristato savo naują fotografijų seriją „Paukštis negali nečiulbėti“, kurią sukūrė rezidencijoje Indonezijoje 2023 metų rudenį.

Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Kokio jo galime tikėtis po atidarymo savaitgalį?

Ved. Marius Eidukonis

Vienas iš Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje atidarymo akcentų – Linos Lapelytės performansas „Kalba“. Apie jį – iš Paryžiaus Austėja Kuskienė

Rugsėjo 15 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su Šiuolaikinio meno centru pristatys paskutinį ir Lietuvoje dar nerodytą Jono Meko filmą „Requiem“. Filmą lydės orkestro, choro ir solistų gyvai atliekamas Giuseppes Verdi „Messa da Requiem“, kaip buvo sumanyta originaliame šio kūrinio užsakyme.

Igno Gudelevičiaus pasakojimas apie Derya Yıldırım, kuri su grupe jau dešimtmetį populiarina Anatolijos folklorą, persipynusį su populiariosios, psichodelinės muzikos, soulo įtakomis.

Šeštadienį, 21:05 min., LRT KLASIKA tradiciškai tiesiogiai transliuos vieną ikoniškiausių klasikinės muzikos koncertų metuose – paskutinę „BBC Proms“ naktį.

Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su fotografu Imantu Seleniu apie kūrybai reikalingą nuobodulį ir potraukį nostalgijai.

Ved. Urtė Karalaitė

Šiandien prasideda tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Jis oficialiai pradedamas Vilniaus ir Sorbonos universitetų organizuojama konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė, bendra patirtis“. Išsamiau apie šią konferenciją, sezono reikšmę ir bendrą Prancūzijos bei Lietuvos patirtį – Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.

Naujame LRT KLASIKA, taigi ir „Pakeliui su Klasika“ sezone sugrįžta pasaulio muzikos naujienų rubrika. Kiekvieną ketvirtadeinį ją pristato jaunosios kartos kompozitorius Jurgis Kubilius, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Nyderlanduose. Naujienose sužinosime apie svarbiausius muzikos pasaulio įvykius ir dairysimės po klasikinės muzikos gyvenimo užkulisius – kaip gi iš tiesų atrodo scenoje spindintis muzikų gyvenimas.

Rugsėjo 14-16 dienomis W galerijoje Naujosios Vilnios Dūmų fabriko teritorijoje rengiama trijų dienų trukmės šiuolaikinių japonų menininkų poezijos, skulptūros ir muzikos instaliacijos paroda, kurią lydės diskusija apie meninių veiklų (ne)prieinamumą žmonėms, atsidūrusiems visuomenės paribiuose.

Juozo Miltinio dramos teatras sezoną pradeda su šiuolaikine dramaturgija. Ivano Vyrypajevo ir Mykola Mišyno režisuotame spektaklyje „Mahamaya electronic devices“ nagrinėjamos temos kviečia gilintis į žmonijos prigimtį. Pirmasis sezono spektaklis – dinamiškas šiuolaikinis vienos dalies pastatymas, kuriame nėra nei aiškios siužetinės linijos, nei konkrečių personažų. Panevėžyje lankėsi ir spektaklio repeticiją stebėjo kolega Tomas Mizgirdas.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kolegė žurnalistė Irma Janauskaitė. Kokie keliai ją atlydėjo į žurnalistiką? Kokios veiklos padeda semtis įkvėpimo ir kas tampa Irmos poilsiu?

Ved. Gerūta Griniūtė

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su pasididžiavimu vėl skelbia tarptautinį kompozitorių konkursą ir ruošiasi efektingai pradėti naują koncertinį sezoną. Kuo galima didžiuotis ir kokia intriga laukia orkestro koncertuose?

Ar viską žinome kaip Morisas Ravelis sukūrė savo šedevrą, kuriuo pats buvo nepatenkintas, kad užgožė visą kitą jo kūrybą? Apie „Bolero“ gimimą sukurtas filmas jau pasiekė ir Lietuvos kino teatrus.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie 80metį pasitinkantį amerikiečių dainininką Barry White.

Vargonų muzikos koncertai Lietuvos bažnyčiose, senoji muzika klavesinu ir vadovavimas vargonininkus buriančiai asociacijai – tai Balio Vaitkaus kasdienybė. Kiek patrauklus šiandien šis instrumentas, juo atliekama muzika, kiek koncertiškumo sakraliame instrumente ir ar kur Lietuvoje skleistis vargonų gaudesiui? Apie tai rubrikoje „Be kaukių“ Nacionalinės vargonininkių asociacijos pirmininkas Balys Vaitkus.

Ved. Gabija Narušytė

Pravieniškių kalėjime debiutavęs menų agentūros „Artscape“ prodiusuojamas spektaklis „Vedami“, šiomis dienomis atvėrė vartus žiūrovams Vilniaus kalėjime. Pasakoja režisierius Mantas Jančiauskas.

Ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ programoje – ir slovėnų nebylaus kino kompozitoriaus ir pianisto, profesoriaus Andrejaus Goričaro paskaita. Apie ją ir taperųi kultūrą pasakoja paskaitos kuratorius, taperis Viktoras Orestas Vagusevičius.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – pirmojo kino režisieriaus, apdovanoto „Auksine palmės šakele“, Wong Kar-wai emocionalūs, jusliški, skiriantys ir jungiantys žmones, kartas, perkeliantys į kitą tikrovę garso takeliai.

Jau septintą sezoną pradedanti „Tylos muzikos studija“ kadaise prasidėjo nuo idėjos ir nedidelio kambarėlio. Jos įkūrėja ir vadovė, pianistė, meno daktarė Virginija Unguraitytė-Levickienė sako, jog apie tai, kad muzikos galima mokyti ir mokytis kitaip, galvoti pradėjo vos pradėjusi pedagoginį darbą. Kokį žmogų ugdo ankstyva pažintis su muzika? Mitas ar tiesa yra vadinamasis „Mozarto efektas“? Apie muziką, švietimą ir jaunąją kartą – pokalbis su Virginija Unguraityte-Levickiene rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ilmės Vyšniauskaitės nuotr.

Italijoje pasibaigė Venecijos kino festivalis. Koks jis buvo šiemet?

Vasaros pabaigoje mažieji Kauno gyventojai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves Dainavos parke. Čia jie kūrė savo svajonių daugiabučio kiemus.

Kaip režisieriui Andriui Lekavičiui sekasi kurti filmą apie neregių sportą – golbolą.

Tauragėje vykusio festivalio „Menų festas“ metu surengtos dvi fotografijos parodos. Jose kūrėjai nagrinėjo skirtingas temas – atsakomybę, namų ilgesį.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - fotografė ir vertėja Alexandra Bondarev.

Ved. Marius Eidukonis

Vakar Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje paskelbti konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ geriausieji – kokie tai projektai?

Nuo bėgiojančių Ąžuolyno parke iki spardančių kamuolį futbolo aikštėje, Kauno Žaliakalnio rajonas pripildytas sporto kultūra. Todėl žinia apie daugiau kaip 40 metų veikusios ledo arenos uždarymą nustebino ne vieną. Kokia žiemos sporto ateitis Kaune?

Rugsėjo 7 – spalio 3 d. Vilniuje 34-tą kartą vyks tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“ – ką savo auditorijai jis pasiūlys šiemet?

Šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo pristatyta Lietuvos Sezono Prancūzijoje atidarymo programa bei Prancūzijos atgarsių programos renginiai Lietuvoje. Spaudos konferencijoje lankėsi kolega Donatas Šukelis.

Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ įkūrėja ir vadove Rimante Daugėlaite apie jos karjeros kelią ir trumpametražių filmų sceną Lietuvoje.

Ved. Urtė Karalaitė

Netektis: Anapilin iškeliavo rašytojas Rolandas Rastauskas.

„What’s Next in Music?“ – klausia Lietuvos muzikos verslo asociacija ir vėl organizuoja tarptautinę muzikos industrijos konferenciją–festivalį. Kas toliau bus su muzika? Apie tai pokalbyje su asociacijos projekto koordinatore Vilma Dzienaite.

Atsinaujinęs šiuolaikinis meno centras rytoj kviečia į 15-ąją Baltijos trienalę, pavadintą „Ta pati diena“. Šią temą menu atskleis tarptautinė menininkų ir kuratorių komanda. Kaip?

Rugsėjo 7-ąją savo 75-metį mininti Gloria Geynor - LGBTQ+ bendruomenės ikona, himnų atlikėja, savo įvaizdžiu ir muzika, sukūrusi kultūrą, o pati savo išgyvenimo himnu laiko mažai kam žinomą dainą. Apie stuburo skausmus, prarastas viltis dėl karjeros ant scenos ir išgyvenimo himnus, atnešusius sėkmę Glorios Gaynor gyvenime - Ievos Buinevičiūtės paskaojimas.

Nuo bėgiojančių Ąžuolyno parke iki spardančių kamuolį futbolo aikštėje, Kauno Žaliakalnio rajonas pripildytas sporto kultūra. Todėl žinia apie daugiau kaip 40 metų veikusios ledo arenos uždarymą nustebino ne vieną. Apie tai – Barboros Krinicinaitės pasakojime.
Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Ar gali būti Aukštaitija puiki terpė kultūros skaidai? Ar domisi žmonės profesionaliuoju menu? Taip, drąsiai gali pasakyti uteniškė muzikė Zita Lukošiūnienė. Pianistė, vargonininkė, dainininkė ir pedagogė savo intensyvia kultūrine veikla iki šiol stebina žvelgiančius į tai, kas vyksta šiame Lietuvos regione. Festivalio, skirto vargonininko prof. Leopoldo Digrio jubiliejui, išvakarėse Zita Lukošiūnienė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.

Ved. Gabija Narušytė

Kokių humanitarinių ir meninių specialybių reikia Vakarų Lietuvai ir kiek šios specialybės populiarios Klaipėdoje veikiančiose aukštojo mokslo įstaigose?

Netrukus Klaipėdos savivaldybė turėtų skelbti kultūros projektų finansavimo konkursą. Kokių konkurso sąlygų tikėtis ir kokia kryptimi plaukia uostamiesčio kultūros laivas?

Kiek realu Klaipėdoje atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą sugriautą šv. Jono bažnyčią?

Kaip vyksta Klaipėdos centrinio pašto konversija? Kada šiame Klaipėdos architektūriniame objekte duris galės atverti Argelanderio mokslo ir meno centras?

Pavasarį Klaipėdoje atgimė Dujų fabrikas, kuris tapo nauja kultūrine erdve. Kokie tolesni šios vietos gyvavimo planai?

Kiek Klaipėdos universitete populiarios alternatyvios medicinos studijos? Kokio studentų susidomėjimo sulaukia delfinų ar hipoterapijos studijos?

Uostamiesčio istorijos mylėtojai ir „steampunk“ stiliaus Klaipėdoje propaguotojas bei kūrėjas Eugenijus Šuldiakovas imasi projekto „Dingusi aukštoji Klaipėda“.

Ved. Marius Eidukonis

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš šiemet po rekonstrukcijos skaitytojams atvertos Ąžuolyno bibliotekos Kaune. Praėjo jau daugiau nei pusmetis nuo šventiško bibliotekos atvėrimo, kokie nauji ir seni jos lankytojų įpročiai? Kaip sekasi užpildyti modernias erdves? Ką skaito kauniečiai?

Ąžuolyno biblioteka – Žaliakalnyje, o kas ją supa? Apie Žemuogių ir kitas kvartalo gatves – pokalbis su kaimynystėje esančių K. ir M. Petrausko namų kolektyvo atstovais.

Nauja erdvė naktinei kultūrai - Auditorija Kaune. Uždarius naktinį klubą „Lizdas“, jo bendruomenė migruoja į kitas M. Žilinsko dailės galerijos erdves. Ką šioje kultūroje simbolizuoja toks nuolatinis judėjimas? Galerija kažkada bus galutinai renovuota, kur bendruomenė migruos toliau? Pasakoja Mantas Pakeltis ir Monika Balčiauskaitė.

Kuo kvėpuoja Kauno muzikos gimnazijos? Kaip ruošia būsimuosius Lietuvos ir užsienio aukštųjų muzikos mokyklų studentus? Pokalbis su Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriumi Raimundu Simanavičiumi.

„Be kaukių“ – choreografas, šokėjas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, trupės „Nuepiko“ vienas įkūrėjų Marius Pinigis. Jo visur daug – nuo Kauno kiemų iki geležinkelio bėgių Panevėžyje. Kūryba, darbas, laisvalaikis – kaip viską spėti šiuolaikiniam kūrėjui?

Ved. Kotryna Lingienė ir Gerūta Griniūtė

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Ansamblis „Duettisimo“ šią vasarą grojo prestižiniuose Liublijanos ir Edinburgo festivaliuose, ten buvo labai entuziastingai sutikti kritikų. Apie sėkmingus žingsnius į svarbiausias tarptautines scenas pasakoja violončelininkas Glebas Pyšniakas.

Šiandien darbą pradeda naujai išrinktos kultūros atašė Lenkijoje ir Vokietijoje. Apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo viziją kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.

Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda Kompozicijos, kurioje apsilankė Marius Eidukonis ir su parodos kuratore Alge Gudaityte pasiaiškino, ką apie Gudaitį pasakoja ši paroda.

Laidoje „Žvaigždžių alėja“ – Inesos Rinkevičiūtės pokalbis su vienu geriausių pasaulio pianistų tituoluojamu Jevgenijumi Kissinu. Laidos fragmentas.

Ar laukdavo rugsėjo 1-osios? Kaip bendrauti su moksleiviais, kai už juos esi tik keleriais metais vyresnis? Kas skatina mokinius atsakingiau žvelgti į savo aplinką? Tai klausimai, į kuriuos rubrikoje „Be kaukių“ atsako istorikas, pedagogas, VDU Švietimo akademijos Kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Martyno Plepio nuotrauka

Istorinis momentas Lietuvoje – po daugiau kaip dvylika metų trukusių derybų, pasiruošimo darbų ir statybų duris atveria naujas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatas. Iš LMTA studijų miestelio – Justė Luščinskytė.

Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis “Šiaulių naktys“. 14ame festivalyje rengiamos meninės dirbtuvės, sarkazmo tyrimai, filmų peržiūros, atidaromos parodos. Daugiau apie tai iš Šiaulių papasakos Tomas Mizgirdas.

Tradicinės „Sostinės dienos“ šį savaitgalį Vilniuje kviečia į daugybę pačių įvairiausių renginių, tarp kurių ir kiek netradicinis žvilgsnis į knygas, dėmses trumpiesiems filmams ir dizianerių iįradingumas. Apie tai – tiesiai iš Vilniaus centro.

Kasmet vasarą kviečia su muzika baigti kasmetinis Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis „Jaunystė“, kurio šiemet tema – Dainų šventės šimtmetis. Iš fetsivalio repeticijos – organizatorė Greta Garmašaitė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – kolega, kuris tiek savo laida „Garso gėlės“, tiek kita veikla nepalieka abejingų ir yra unikalus, ko nepastgebėti neįmanoma. Tai: muzikas, aktorius, kolekcininkas, visuomenininkas, bibliotekininkas - menininkas Lukas Devita.

Ved. Gabija Narušytė

Kokia ateitis laukia Baltijos jūros? Nenuspėjama – atsako mokslininkai ir menininkai, kviečiantys į II-ąją meno ir mokslo trienalę „Nenuspėjamos ateitys“.

Dešimtą kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ šį kartą siūlo ne tik atrasti unikalias Vilniaus ir jo apylinkių vietas, bet ir gilintis į visuomenei svarbias temas, apmąstyti besikeičiantį laiką.

Vakar keturios Kauno valstybinės kultūros įstaigos pristatė naują sezoną. Ką savo žiūrovams žada Kauno dramos teatras, kaip trupė pasitinka 105 sezoną – papasakos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

„Teatras – kaip terapija. Gali pabūti kitu žmogumi“,- sako Keistuolių teatro aktorė Viola Klimčiauskaitė, ne tik vaidinanti scenoje, bet ir vedanti edukacijas vaikams, nes mokytis galima žaidžiant.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien Diuseldorfe prasideda 15-oji tarptautinė šokio mugė „Tanzmesse NRW“. Kas dvejus metus nuo 1994-ųjų vykstantis renginys suburia apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 50-ies pasaulio šalių. Mugėje pristatomas jungtinis Baltijos šalių stendas, pavadintas „Baltijos šokiu“, o taip pat programoje bus pristatomas Luko Karvelio darbas. Pasakoja Gintarė Masteikaitė.

Penktadienį Anykščiuose prasideda naujas festivalis „Inizio“, skirtas jaunųjų solistų tarptautinės karjeros startui. Apie jį pasakoja festivalio idėjos sumanytoja ir viena iš organizatorių Evelina Šimkuvienė.

Neseniai pasirodė žinia, jog Berlyne gyvenanti lietuvių choro dirigentė Jurgita Česonytė pateko į vieno prestižiškiausių pasaulyje choro dirigentų konkursų „Eric Ericson Award“ pusfinalį. Dirigentė dar su aštuoniais kolegomis buvo atrinkta iš 90 kandidatų, ir ruošiasi spalį vyksiantiems finaliniams konkurso turams.

Apie grupės „Brainstorm“ muzikines, skambesio transformacijas, kelias jų užkariautas muzikines rinkas ir lyg jų dainos lengvai reiškiamą ar nepareikštą poilitinę poziciją – minint lyderio Renāro Kauperio 50-imtajį gimtadienį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Kodėl žmogus, nuėjęs į ožkų grožio konkursą, vėliau negali eiti klausytis Kutavičiaus „Strazdo“, – kalbėdama apie poreikį nesegreguoti skirtingų kultūros formų kalba Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė. Perkopus į antrą kadencijos pusę, prasidedant jubiliejiniam teatro sezonui, Kotryna džiaugiasi, kad Panevėžio kultūrinės institucijos efektyviai bendradarbiauja ir toliau imasi ambicingų projektų. Apie vilnietės atrastą Panevėžį, vaikystę apsuptą muzikos pasaulio legendų ir santyki su viešumu – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rugpjūčio 27-ąją minime žymaus Lietuvos prozininko, publicisto, vieno ryškiausių lietuvių rašytojų marinistų – Igno Pikturnos 100-ąsias gimimo metines. Apie svarbią Lietuvai asmenybę ir kuriamą radijo dokumentiką kalbamės su jo brolio anūke aktore Alvyde Pikturnaite ir teatro režisieriumi Naubertu Jasinsku.

„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. Galima sakyti, kad šis kino kūrėjas pastaruoju metu yra „ant bangos“ – per gana trumpą laiką pasirodė net du jo filmai: „Oskaruose“ sužibėję „Prasti reikalai“ bei neseniai kino teatruose rodytas „Malonės rūšys“. Reaguodamas į šio režisieriaus aktualumą, „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“. Daugiau pasakoja Indrė Kaminckaitė.

LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna? Klausomės jau paskutinio Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.

Ne vienas režisierius vis dažniau demonstruoja talentus ir kitose, dažniau meno sferose - muzika kaip neatsiejama filmų dalis jau 100-metį patraukia ir pačius filmų kūrėjus. Kai kurie jų – renka patys muziką savo filmams arba laisvalaikiu groja kokioje nors grupėje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Jimo Jarmušo muzikinę karjerą, per kurią jis ne tik išbandė įvairiausius stilius, bet ir dažnai kalba savo filmuose per muziką arba apie muziką, kurdamas išskirtinai ne tik vizualius, bet ir muzikinius filmus, pasiūlydamas žiūrovui pažvelgti į muzikos istoriją kiek kitaip.

Rubrikoje „Be kaukių“ artėjančios Laisvės dienos proga lankosi Lietuvos kariuomenės kapitonė Eglė Trataitė-Žebelienė.

Ved. Gerūta Griniūtė

Festivalio „Purpurinis vakaras“ organizatoriai paskelbė, kad 17- ąjį kartą organizuotas festivalis - paskutinis. Kokios priežastys lėmė tokį sprendimą?

Kūrėjas Arnis Aleinikovas (SINUO) atidaro didžiausią Stokholmo tarptautinį tarpdisciplininio meno festivalį „Fringe“.

Ar pavyko legendiniam akordeono maestro Richardą Galliano pasiekti savo svajonę ir pakeisti pasaulio žvilgsnį į jo mylimą instrumentą?

„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.

Kokią programą Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatys Lietuvos nacionalinis muziejus?

Rubrikos „Be kaukių“ svečiai kolektyvo „Pamesta klumpė“ iš Melburno Australijoje nariai.

Ved. Marius Eidukonis

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.

Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.

Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.

Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.

Ved. Gerūta Griniūtė

V. Daraškevičiaus nuotrauka

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.

Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.

Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.

Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.

XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.

Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.

Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

Šeštus metus organizuojama vizualaus teatro laboratorija „Kosmos LAB“ organizuoja tradicinę kūrybinę laboratoriją, kuri šiemet skirta tarpdiscipliniškumui. Šių metų laboratorijos mentorius - prancūzų kompozitorius, multimedijos menininkas Pierre’as Jodlowskis, kurio kūryba apima šiuolaikinės muzikos, šokio, cirko, teatro, vizualiųjų menų, elektroninės muzikos, filmų ir interaktyvių instaliacijų sritis. Pokalbis su Pierre'u Jodlowskiu ir dirbtuvių prodiuseriu Dariumi Vizbaru.

Pakruojyje trečius metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Jis neįprastas, nes menininkai darbus kuria dolomito karjeruose. Šiemet improvizuojama Pakruojo krašto istorijos tema. Visi per porą savaičių sukurti darbai liks rajone ir puoš viešąsias erdves. Daugiau iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.

1899-ųjų rugpjūčio 24 d., kai visą pasaulį pradėjo pasiekti argentinietiškasis tango, Buenos Airėse gimė vienas žymiausių rašytojų – Jorgė Luisas Borgesas, atvedęs skaitytojus į savo mistišką, kupiną simbolizmo tekstų ir vaizduotės labirintą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Prasideda ketvirtą kartą organizuojamas žanrinio kino festivalis „Mondo Bizarro“. Pasakoja renginio organizatorius, kinotyrininkas Karolis Žukas.

Pianistė Eglė Andrejevaitė kelis kartus tikrinosi, ar muzikės kelias tikrai jai. Šiandien ji – ne tik koncertuoja, bet ir moko, drąsiai tvirtindama, jog mokytis groti instrumentu nevėlu niekada. Sekmadienį, tęsiantis Baltijos kelio 35-ečio minėjimo renginiams, pianistė LRT KLASIKOS klausytojams pristatys Baltijos šalių kompozitorių programą „Devyni lobiai“. Eglės Andrejevaitės portretas, muzika ir planai – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Visuomenei pastarąją parą sukėlė daug diskusijų operos žvaigždės Asmik Grigorian ir pianisto Luko Geniušo rengiamas rusų kompozitorių – Rachmaninovo bei Čaikovskio – muzikos rečitalis Jungtinėse Valstijose. Visiškai neseniai A. Grigorian kartu su kita Lietuvos operos primadona Violeta Urmana Zalcburge dalyvavo Prokofjevo „Lošėjo“ pastatyme. Kaip vertinti tokią situaciją? Mintimis dalijasi klasikinės muzikos žinovas Julijus Grickevičius ir Kultūros ministras Simonas Kairys.

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kandidatuodamas pirmuosiuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Lozoraitis yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą. Apie kokią Lietuvą jis kalbėjo savo rinkimų kampanijoje?

„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Mikelandželo Antonionio modernųjį kiną ir muzikinius kontrastus bei ausiai mielas melodijas, paryškinančias personažų svetimėjimą didmiestyje.

„Neįsivaizduojat, kokie jie ten visi „atsipūtę“, – juokiasi žurnalistas Ignas Andriukevičius, daugiau nei metus gyvenęs Ruandoje. Rubrikoje „Be kaukių“ – afrikietiškos muzikos gausa, Igno muzikos instrumentų kolekcija ir įdomiausios istorijos ne tik iš Ruandos.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Kaune prasideda nemokamas festivalis „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys net 11 mikrorajonų.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs Antano Vivulskio projektuotas pastatas.

Kas paskutiniu metu lemia Lietuvos kino kūrėjų sėkmę tarptautiniuose kino festivaliuose?

„Giedraičiai – vartai į Molėtų rajoną, jiems turėtų būti sutelktas didesnis dėmesys, nes Giedraičių vardas – garbingas“, – sako restauratorė Teresė Blažiūnienė.

Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia iš Lokarno kino festivalio su keturiais apdovanojimais grįžusi režisierė Saulė Bliuvaitė.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atidaroma paroda „Mame-lošn“. Parodoje bus eksponuojami litvakų dailininkų darbai iš privačios Samuelio Taco kolekcijos.

Šveicarijoje šiandien baigiasi Lokarno kino festivalis. Vakar jame įvyko pasaulinė režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera.

Kodėl dažniau į rankas paimame užsienių autorių knygas nei lietuvių? Kodėl šiuolaikinėje lietuvių literatūroje meilės romanai yra dažnai apleidžiami skaitytojų?

Joniškyje veikia labai populiarus ir vienintelis toks Europoje – Krepšinio muziejus. Jame tūkstančiai eksponatų, tarp jų daugybė asmeninių garsiausių šalies krepšininkų daiktų, medalių. Muziejaus įkūrėjas joniškietis Leonas Karaliūnas tikina, kad jam krepšinis – didžiausias pomėgis ir pirmoji religija.

Rubrikoje „Be kaukių“ – radijo, televizijos laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Bairote tūkstančiai melomanų iš viso pasaulio susirenka pamatyti ir išgirsti Richardo Vagnerio šedevrus. Šio legendinio operos festivalio nuolatinis svečias, Vagnerio muzikos žinovas Julijus Grickevičius jau ten. Kuo šiuokart operos melomaną stebina festivalis?

Ketvirtasis Klaipėdos festivalis, prasidėjęs baleto premjera šį vakarą Elinge baigiasi varinių pučiamųjų ir šviesų stebuklo kupina programa Elinge „Ugnies ir vandens muzika“. Kaip vandenį girdi klaipėdiečiai?

Obelynėje, gamtininko Tado Ivanausko sodyboje-memorialiniame muziejuje prasidėjo folkloro festivalis „Obelynės žolinė 2024“. Kiek joje žolinių tradicijos?

LRT Klasika toliau tęsia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Šiandien keliamės į Šilalės rajone įsikūrusį Upynos etnografijos muziejų. Kuo jis ypatingas – pasakoja Vesta Vitkutė.

Lietuvos pajūrio kultūros pasaulis dabar sunkiai įsivaizduojamas be maestro Tomo Ambrozaičio – vyriausiojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro dirigento, pedagogo ir chorų dirigento. Klaipėdoje gimęs ir užaugęs muzikas liko čia, ir sako, kad jo siekiamybė yra ta, kad tai, ką jo vadovaujami muzikai daro scenoje – teiktų jiems džiaugsmą, kuris savaime paliečia ir publiką. Apie atsakomybę už kuriančius kartu žmones, apie Klaipėdos svorio kainą Lietuvos kultūroje ir kita – rubrikoje „Be kaukių“ Tomas Ambrozaitis.

Ved. Gabija Narušytė

Donato Babensko - Baltas kadras nuotrauka.

„Brazilijoje sunku įgyvendinti kultūros veiklas, nes orientuojamasi į pramogas. Europa taip pat suka į tą pusę“,- sako korneto atlikėjas Rodrigo Calveyra, kartu su ansambliu „Canto Fiorito“ organizuojantis senosios muzikos festivalį Kretingoje. Pokalbis su ansamblio ir festivalio meno vadovu Rodrigo Calveyra ir prodiusere Renata Dubinskaite.

Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę?

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – apie Alfredo Hitchcocko muzikinius pasirinkimus ir muziką kaip personažą, labiausiai padedantį režisieriui, atliekantį funkcijas, kurių negali tikri aktoriai.

„Atgavus nepriklausomybę viskas apvirto aukštyn kojomis. Išėjau į banką, alga buvo labai gera. Bet tai buvo visiškai ne mano gyvenimas“,- sako Paryžiuje gyvenanti televizijos ir kino režisierė, prodiuserė Aušra Lukošiūnienė. Ji - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.

Ved. Jolanta Kryževičienė

77-ajame Lokarno kino festivalyje pristatytas režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Sesės“.

Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.

Šįvakar Vilniuje vyks aukščiausias istorijoje aukščiausias bachata vakarėlis televizijos bokšte.

Šakių rajone atgimsta dar vienas kultūros objektas - Kaimelio dvaras.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - Breiko lygos direktorius Mindaugas Radvila.

Ved. Marius Eidukonis

Šį savaitgalį Suvalkijoje vyksta IV kriminologijos festivalis „Demistify“, kuris šiais metais skiriamas konspiracijos teorijų temai.

Tarpukariu šiaurinė Nidos dalis buvo vadinama Sibiru, o pietinė – Azija. Kodėl? Apie Nidos unikalumą, kultūros saleles, skaudulius, lėtąjį turizmą ir kur Neringoje galima sutikti briedį pasakoja geografė Aušra Feser.

Japonijoje pristatyta kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir choreografo Pawelo Sakowicz garso instaliacija su choreografiniais elementais „Sayonakidori” (Lakštingala).

Šilalės Vlado Satkevičiaus muziejuje vykusioje konferencijoje „Mūsų kraštotyros didieji“ pagerbti labiausiai Žemaitijai nusipelnę kraštotyrininkai. Kokius ryškiausius tyrimus atliko žymūs Žemaitijos kraštotyrininkai? Ir kuo atradimai naudingi šiais laikais?

Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su architekte, viena iš studijos „Do Architects“ įkūrėjų Gilma Teodora Gylyte. Kalbamės apie sovietinių mokyklų konversijas Ukrainoje ir svarstome, ar Lietuvoje į architektūrinius, urbanistinius sprendimus priimame bendruomenės balsą?

Ved. Urtė Karalaitė

Kaip Kauno miesto muziejui sekėsi įrengti rotušėje naują ekspoziciją ir kaip ją vertina pirmieji lankytojai?

Kuo kvėpuoja tarp dviejų premjerinių spektaklio „Chiaroscuro“ rodymų esanti Liza Baliasnaja? Šokėja ir choreografė dalyvauja festivalyje „ConTempo“.

Šilainių mikrorajonas - jauniausias Kaune, kitąmet švęs 40-ąjį jubiliejų. Laidoje vieši Evelina Šimkutė, renkanti gyvą šios miesto dalies archyvą.

Andriaus Baranovo pasakojimas apie Atominį bunkerį, pusiau slaptą muziejų Kaune, kuris net turi filialą Niujorke, tęsia Nišinių muziejų ciklą.

Rubrikoje „Be kaukių“ – jaunystėje roko grupėse muzikavęs legendinis Kauno rotušės ceremonmeisteris, šio miesto švenčių iniciatorius ir veidas Kęstutis Ignatavičius.

Ved. Kotryna Lingienė ir Gabija Narušytė

Jeigu dar nežinote, kas yra Vergilijus, Platonas ar Homeras, jeigu galvojate, kad antikoje didžiuosius žygius atliko tik didvyriai – neabejotinai norėsite dalyvauti Klasikų akademijoje, skirtoje moksleiviams.

Prasideda tarptautinis Lokarno filmų festivalis. Kuo įdomi jo programa, kokie Lietuvos kūrėjų filmai jame dalyvauja pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.

Keliaudami po Lietuvą užsukite į Telšius. Ką čia galima pamatyti mums atskleidžia Tomas Mizgirdas.

Baltos, panašios į hippopotamus būtybės? Kas tai? Tai žymieji troliai mumiai, sukurti suomių menininkės Tovės Marikos Jansson. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Šiandien daugelis filmų yra profesionaliai sukurti. Klausimas apie jų prasmę ir apie ką tas kinas kalba",- sako Rasa Paukštytė – teatro ir kino kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, pirmosios knygos „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ apie Lietuvos kino raidą idėjos autorė ir viena iš sudarytojų.
Apie kino praeitį, raudonas linijas, apie šiuolaikinį kūrėjų žvilgsnį ir pasaulinį kontekstą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Jolanta Kryževičienė

Dirigentą ir birbynininką, prof. Algirdą Vyžintą prisimena jo studentė, kanklininkė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Marozienė.

Penktadienį Biržuose atidaryta poeto, eseisto ir fotografo Alio Balbieriaus paroda „Prisilietimas prie Budizmo“.

Jau 11-ą kartą pietinėje Latvijoje, visai šalia Lietuvos sienos, vyksta alternatyvios kamerinės muzikos festivalis „Sansusi“. Jis klasikinę ar šiuolaikinę akademinę muziką siūlo patirti visai netradiciškai. Apie festivalį pasakoja jo iniciatorius Armandas Silinis.

LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Diplomatų Lozoraičių metams paminėti. Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Klausomės trečiojo Donato Puslio parengto ciklo „Lozoraičiai“ pasakojimo.

„Kasablanka“, „Krikštatėvis“, „Kosminė odisėja“, „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai kino klasika, kurios garso takelius kūrė kino muzikos tėvai Maxas Steineris, Alexas Northas, Ninas Rota, suformavę Holivudinį skambesį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Kas traukia meno kritikės, JCDecaux Lietuva komunikacijos vadovės Karolinos Tomkevičiūtės akį? Ar ji mato poreikį meną populiarinti? Kaip apskritai menas tapo tokia svarbia jos gyvenimo dalimi? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Alio Balbieriaus nuotrauka

Po šimtmečio pertraukos Stelmužės bažnyčioje suskambo po šimtmečio į varpinę grąžintas varpas.

Šiandien tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ laukia spektaklio „Širdys ir kaminai“ premjera apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“.

Savaitgalį Dariaus ir Girėno stadione Kaune nuskambėjo vienas didžiausių Baltijos šalyse britų atlikėjo Edo Sheerano koncertas. Su kokias iššūkiais susidūrė jo organizatoriai?

„Labai sunku kurti politinius, nepatogius filmus. Buvo nepatogu prieš 30 metų, nepatogu ir dabar. Bet mes turime bandyti“, - sako lenkų režisierė Agnieszka Holland, kurios filmas apie pabėgėlius „Žalia siena“ gimtojoje šalyje susilaukė nevienareikšmių vertinimų.

Rubrikos „Be kaukių“ svečias - iliustratorius Bernardas Burba.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos kultūros taryba paskirstė trimetį strateginį finansavimą kultūros institucijoms ir renginiams. Kaip keičiasi kultūros lauko dinamika? Kokią įtaką šis finansavimas padarys pirmą kartą jį gavusiems renginiams ar organizacijoms? Pasakoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Kretingos senosios muzikos festivalio organizatorė Renata Dubinskaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.

Anykščiuose prasidėjo tradicinis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis. Ką miestui reiškia toks instrumentas kaip vargonai? Kaip festivalis keičiasi? Kuo stebina šiais metais? Pasakoja festivalio meno vadovas Stanislovas Aglinskas ir festivalio koordinatorius Julius Aglinskas.

Palangoje šį savaitgalį prasideda seniausias akordeono tradicijas Lietuvoje puoselėjantis renginys – 30-asis Tarptautinis akordeono festivalis-seminaras „Palanga 2024“. Apie jį pasakoja Raimondas Sviackevičius.

„Paradoksaliai, nors geopolitine prasme gyvename labai nestabiliai, tai labai palankus laikas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna. Visai neseniai pasirodė naujas jo albumas, kuriame įrašyti Vytauto Bacevičiaus, kompozitoriaus, kurio muzikos tyrimams pianistas atsidėjęs daug metų, kūriniai. Kokį pianistas rado Niujorką, kai išvyko į jį 1996 m.? Kodėl ten pasiliko? Ir kodėl atvykęs į Vilnių jis jaučiasi niujorkiečiu? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prancūziška muzika ir akordeonas – toks intymus muzikos vakaras šiandien Vilniuje, A. Mickevičiaus bibliotekos kieme, kuriame Kristupo festivalio ypatingas svečias, vienas žymiausių šiandien akordeonininkų – Richard Galliano – Lietuvos publikai atliks savo naujausius kūrinius.

Lietuvoje vis dažniau menininkai atranda erdves kūrybai atokiau nuo didžiųjų miestų, nuostabioje gamtoje ar dvaruose ir jų aplinkoje. Vienas tokių – ir naujas, šį savaitgalį savo kelionę pradedantis festivalis Alantoje, kuris gimė iš meilės Lietuvai ir senelių kraštui.

Koks menas reikalingas ir galimas Šalčininkuose? Atsakymo į šį klausimą ieškojo aktorė Virginija Kuklytė kartu su profesionalių aktorių ir sociologų kolektyvu 10 metų organizuojanti meno projektus Šalčininkų rajone.

Nors vasara jau įžengė į rugpjūtį, mes dar turime gražaus laiko pažinti Lietuvą ir atrasti išskirtines vietas. O Lietuvoje gausu nišinių muziejų, kuriuose slypi netikėtos istorijos, įdomios ekspozicijos ir įamžintas palikimas. Šį kartą pasižvalgysime po Kaune veikiantį Brangakmenių (gemologijos) muziejų ir tyrimų laboratoriją.

„Esu kompozitorius visaėdis ir darau muziką, kuri minta jau esančia muzika“, – taip provokuojančiai apie save kalba kompozitorius Antanas Kučinskas, kurio kūrybos akiratyje - nuo muzikos teatrui iki pačių įvairiausių atradimų šiuolaikinėje muzikoje. Greta kūrybos jis jau kuris laikas yra ir Lietuvos pučiamųjų simfoninio orkestro meno vadovas repertuarui. Apie kūrybinius ir kitokius atradimus - vasario mėnesį vykęs pokalbis su Antanu Kučinsku rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Gabija Narušytė

Prisimename 1991-ųjų liepos 31-ą dieną pasienio su Baltarusija poste sovietų omonininkų nužudytus septynis jaunos valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs didelius sužeidimus, per stebuklą išgyveno tik vienas muitininkas Tomas Šernas. 33-iųjų Medininkų žudynių metinių išvakarėse Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Tomą Šerną kalbina kolega Darius Matas.

Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinį finansavimą platinti gavusius filmus privaloma pritaikyti asmenims, turintiems regos ar klausos negalią. Organizacijų, vienijančių regos ir klausos negalias turinčius žmones, atstovai teigia, kad pokytis užtikrins didesnį filmų prieinamumą šioms bendruomenėms. Ką tai pakeis kino industrijos darbe? Mintimis dalijasi Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Romas Zabarauskas, „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas, Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.

Ar pamenate žandarą Kriušo? Tai prieš 110 metų gimusio aktoriaus Lui de Fiuneso vaidmuo, kurio suvaidintos scenos tapo kultinėmis, o talentai įvertinti aukčiausiais apdovanojimais. Mažaūgis lieknas plikis – taip save įvertinęs de Fiunesas kadaise atsisakė ir didžiosios savo svajonės – aktorystės ir tik palaikomas artimųjų iš barų, kuriuose grodavo pianinu, persikėlė į didžiąją sceną ir iki šiandienos laikomas populiariausiu prancūzų aktoriumi, padėjusiu dažnai pasijuokti tiek iš de Fiuneso sukurto personažo, tiek iš Prancūzijos kultūros, politikos ir socialinių problemų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Aš kartais net atostogų maršrutus pritaikau prie operos festivalių ir atlikėjų“, - juokiasi žurnalistė Nemira Pumprickaitė ir visai rimtai priduria, kad mėgavimasis opera yra labai svarbi jos gyvenimo dalis. Kada atsirado meilė klasikinei muzikai? Kaip atskirti snobą nuo melomano? Ir kodėl žurnalistika yra mieliau nei viešieji ryšiai - N.Pumprickaitės interviu „Be kaukių“.

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

„Iš nebūties ar pasąmonės gelmių išnyra bauginantys, bet sykiu hipnotizuojantys vaizdai. Iš chaoso gimsta naujas pasaulis“,- taip apie menininko Eimučio Markūno paveikslus rašė poetas Julius Keleras. Apie naują dailininko parodą „Transfuzijos“ pokalbis su autoriumi ir dailėtyrininke Danute Zoviene.

Buvęs mėsininkas, lopšelio darželio mokytojas, motociklininkas ir akordeonininkas rengia keturių koncertų muzikos šventę ir sugeba pakviesti į Varėną net kamerinį orkestrą. Pokalbis su Nerijumi Bakula – suvalkiečiu iš Dzūkijos.

Tęsiame šešių pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Šį kartą Donatas Puslys pasakos apie Stasio Lozoraičio sūnus.

Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Kino kritikas Gediminas Kukta mano, kad kinas gali būti puikus pabėgimas nuo tikrovės, kasdienybės, rūpesčių. Ar tokia pabėgimo erdvė gali būti ir paukščių pasaulio stebėjimas? Apie ornitologiją ir kiną – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiandien turėjo prasidėti jau 15-asis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, visgi Lietuvą užklupusios liūtys ir vėtros koreguoja planus. Organizatoriai tikisi, kad atidarymo vakaras sėkmingai bus perkeltas į rytojų.

Kaune jau atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda, skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti“. Apie parodos eksponatus, jų istorinę bei kolekcionieriui asmeninę jų reikšmę pasakoja Barbora Krinicinaitė.

Klausomės ir LRT KLASIKOS vasaros laidos „Žvaigždžių alėja“ fragmento. Naujausioje laidoje - pokalbis su vokalinio ansamblio The King‘s Singers nariais – Johnathanu Howardu ir Patricku Dunachie apie ansamblio gyvenimą, keliones ir muziką.

Pirmą laidos valandą vainikuoja virtualus susitikimas su kompanijos „Arabella Arts“ specialiųjų projektų ir partnerysčių vadove, atlikėjų vadybininke Ina Marija Ubaite, kuris pasakoja apie dešimtmetį, praleistą JAV, darbą su garsiausiais scenos vardais ir sugrįžimą į Europą.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, LRT KLASIKOS laidos „Bala žino“ kūrėjas ir vedėjas Martynas Vingrys. Kalbamės apie Martyno kelią folkloro tyrinėjimų link ir nekasdienišką kasdienybę.

Ved. Gerūta Griniūtė

Laidą pradeda Klaipėdos džiazo orkestro gyvas pasirodymas.

Kokia buvo pirmoji Jūros šventė 1934-aisiais? Pasakoja Jūros šventės atidarymo ceremonijos režisierė Rūta Bunikytė.

Artėja vienas svarbiausių muzikinių įvykių uostamiestyje - „Klaipėdos festivalis“.

Vietinių klaipėdiškių mintys apie Jūros šventę.

Kuo ypatingi tradiciniai Jūros šventės karnavalai? Pasakoja filmo „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ režisierė Sondra Simana.

Klaipėdos kultūros magistras Anatolijus Klemencovas – ilgametis Jūros šventės vyriausiasis dailininkas. Ką reiškia kurti vizualųjį tokio įvykio identitetą? Kokią vietą Jūros šventė užima jo paties kūrybinėje biografijoje?

Kokia didžioji Jūros šventės eisena? Kodėl ji ne ką mažiau svarbesnė nei tik ką praūžusi Dainų šventės? Kiek ji reikšminga ir kuo unikali? Apie tai – Živilė Putnienė, Jūros šventės projekto vadovė.

Operos solistas, nepamirštamas Skrajojantis Olandas Almas Švilpa – ne tik menininkas, bet ir laivo kapitonas. Pokalbis apie meilę muzikai ir jūrai.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Gabija Narušytė

Paryžiuje prasideda 33-ios vasaros olimpinės žaidynės. Kokia atidarymo šventė numatoma, kuo gyvena miestas – iš Paryžiaus pasakoja LRT korespondentė Ieva Balsiūnaitė.

Kokias senųjų gatvelių istorijas pasakoja į Merkinę susirinkę dailininkai? Pokalbis su Merkinės plenero dalyviais.

Senųjų meistrų drobes primenančiuose darbuose tapytojas Paulius Juška pasakoja šių dienų žmogaus istorijas. Nauja dailininko paroda „Žmogus pagal paveikslą“ atidaroma Trakuose.

Mūsų miestai keičiasi, tačiau ar jie tikrai siekia tapti vaikštomais ir patogiais čia gyvenančiam žmogui? Kokį potencialą gali turėti apleistos erdvės? Ir galbūt reikėtų palaukti, kol mūsų aplinką pradės projektuoti dirbtinis intelektas – gal sulauktume geresnių rezultatų? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškome su architektu, semiotiku Justinu Dūdėnu.

Ved Jolanta Kryževičienė

Padėti atrasti jauniems žmonėms prasmingas veiklas, bendraminčių ratą ir ugdyti socialiai atsakingas asmenybes, kurie jaučia, kad gali daryti pokytį visuomenėje, kviečia Jaunojo Carito programa. Jau ketvirtą mėnesį Vilniuje veikianti programa buria jaunuosius savanorius įvairioms iniciatyvoms ir gerumo darbams.

Liepos 26-ąją Rogeris Tayloras, legendinės grupės „Queen“ būgnininkas ir pats ne kartą demonstravęs savo puikius vokalinius sugebėjimus, švęs savo 75-metį. Apie jo karjeros kelią ir ryškiausius pasirodymus kaip vokalisto grupėje „Queen“ – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Šiandien „Prospekto“ galerijoje atidaroma Irenos Giedraitienės personalinė paroda „Sulaukti“. Apie parodą ir ypatingą Irenos Giedraitienės kūrybą pasakoja arodos kuratorius Gytis Skudžinskas.

Po beveik trejus metus trukusio kapitalinio remonto darbų Šiuolaikinio meno centras visus kviečia vėl lankytis Vokiečių gatvėje Vilniuje esančio pastato erdvėse.

Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, televizijos laidų vedėjas Eimutis Kvoščiauskas. Kokiais labirintais Eimutis keliauja kuriamų personažų link ir ar su visais būti scenoje lengva?

Ved. Gerūta Griniūtė

Mirė literatūrologas, semiotikas, kritikas, vertėjas Kęstutis Nastopka. Ką apie jį prisimena jo kolegos, bičiuliai?

Šiandien, liepos 23-ąją, minėdama Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos ilgamečio bendradarbio Kazio Lozoraičio 95-ąsias gimimo metines, LRT KLASIKA pradeda transliuoti 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams.

Kultūros ministerijos organizuotą konkursą vadovauti Vilniaus teatrui „Lėlė“ laimėjo aktorius ir režisierius Paulius Tamolė.

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ šįkart – apie naujausio Martino Scorcesės filmo „Mėnulio gėlių žudikai“ garso takelį, kuris perteikia beveik keturių valandų epinio pasakojimo emocinį peizažą laukiniuose vakaruose.

Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su architektu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Rolandu Paleku. Domimės, ko reikia galimybes kuriančiam miestui ir kiek kuklumo tenka vadovo poziciją užimančiam žmogui?

Ved. Urtė Karalaitė

Protmūšiai – ir pramoga, ir mąstymo lavinimas. Apie muzikinius protmūšius ir šį vis populiarėjantį laisvalaikio leidimo būdą kalbamės su muzikinių protmūšių organizatoriumi, portalo 15min.lt žurnalistu Ugniumi Antanavičiumi.

Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka.

Sostinės „AP galerijoje“, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, pradedama eksponuoti Vokietijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Sigitos Laubengaier tapybos paroda „Susijungimai netyčia“. Apie tai, kas menininkės darbuose susijungia ir kodėl – pokalbis su kūrėja.

LRT Klasikos vasaros sezone - sugrįžęs pokalbių ciklas „Žvaigždžių alėja“. Naujame laidos epizode - pokalbis su bene žymiausiu britų jaunosios kartos violončelininku Sheku Kanneh-Masonu, kuris šią vasarą atidarė Vilniaus festivalį. Ką reiškia būti žymios muzikų šeimos dalimi? Ar jautė spaudimą, grodamas Princo Hario ir Meghan Markle vestuvėse?

Didžioji aistra – teatras. Ir nuolat sekamas kultūros pasaulio pulsas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši teatrologė, kultūros žurnalistė, laidos „Teatras“ kūrėja Margarita Alper.

Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.

Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.

Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.

Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kodėl šiandieninis žmogus miegui skiria tiek mažai laiko ir dėmesio, nors vis garsiau kalbama apie nuovargio visuomenę, pasaulinę miego pandemiją ir su tuo susijusį visuomenės psichinės sveikatos pablogėjimą? Pokalbis su festivalio „Sleep Fest“ organizatore Diana Augūnaite.

SODAS 2123 švenčių rezidencijos programos menininkės kviečia apmąstyti švenčių fenomeną, gaudyti įkvėpimo gūsius parodose, užkandžiauti ir klausytis muzikos. Apie SODAS 2123 OPEN pasakoja programos koordinatorė Gabrielė Voidė.

Šiaulių regione vyksta jau kelerius metus besitęsiantis projektas „Bažnyčių naktys“. Šį savaitgalį įvairūs renginiai vyks Šiaulių miesto ir rajono, Kelmės, Tytuvėnų, Šiluvos, Raseinių ir kitų miestų ir miestelių bažnyčiose. Jose bus rengiamos ekskursijos, vyks parodos, koncertai, atlaidai. Apie Bažnyčių naktų savitumą pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

XII Tarptautinis M. K. Čiurlionio festivalis kviečia keliauti po Europos sąjungos šalis. Pianistė Aleksandra Žvirblytė ir Petras Vyšniauskas kviečia leistis į tokią improvizacijų kelionę Palangos Kurhauzo svečius.

Rubrikos „Be kaukių“ vieši fotografas Gabrielius Jauniškis. Kodėl darbas Šimtmečio Lietuvos dainų šventėje jam toks įdomus ir įkvepiantis? Kas kuriant fotografijas svarbiausia?

Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip atsitiko, kad sovietmečio pilietinio nepaklusnumo simboliu vadinamas mąstytojas Justinas Mikutis vis dar lieka mažai žinomas plačiajai visuomenei? Pasakoja Lietuvos Kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Odeta Žukauskienė.

Tamsaus miško ruožas tarp smėlio dykumų dar XIX amžiuje buvo pavadintas Schwarzort ir tapo didžiausiu Kuršių Nerijos kurortu. Po Juodkrantę keliaujame su KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininike dr. Nijole Strakauskaite.

Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše. Ir, žinoma, istoriją mylintys, šiek tiek avantiūristiški žmonės.Staškūniškyje, Anykščių rajone, lankėsi kolegė Alma Valantinienė.

Amerikiečių baubas, siaubas - Rėksnys Jay Hawkinsas – viena įdomiausių asmenybių XX amžiaus istorijoje, įtvirtinusių rokenrolą kaip juodaodžių muziką. Gal šis piktadarys būtų gyvas ir šiandien bei liepos 18-ąją šventęs savo 95-metį, jei, kaip pats sakė, nebūtų įlipęs į karstą anksčiau laiko. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Keturis vakarus per savaitę, pasiklausę rimtų žinių iš Lietuvos ir pasaulio, galime įsijungti „Dviračio žinias“ ir pamatyti įvykius iš kitos pusės, o dažnai pasijuokti iš mūsų „apokaliptinių“ rūpesčių ir problemų. Rubrikoje „Be kaukių“ – nematomas „Dviračio žinių“ kūrėjas režisierius Augustinas Gricius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

A.Kulikausko nuotrauka

Esame pačiame vasaros įkarštyje, kai atostogauja arba apie atostogas galvoja turbūt absoliučiai visi. Kultūrinėms įstaigoms – tai irgi malonus atokvėpis, arba kaip tik – naujo repertuaro paieška. Kaip atostogauja Lietuvos kultūrininkai?

Naujausias Venecijos kino festivalio liūto ir keturių „Sidabrinių gervių“ laimėtojo režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Sesės“ pateko į Šveicarijos Lokarno kino festivalio konkursinę programą ir pretenduos į pagrindinį prizą - „Auksinį leopardą“.

Lietuvių literatūros klasikas Balys Sruoga itin mėgo keliauti. Po Lietuvą aktyviai važinėjo savo automobiliu „Fiat“. Tačiau mažai kas žino, kad Balys Sruoga buvo aistringas kalnų entuziastas. Jis keliavo po Kaukazą; Alpių kalnus Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Jei pamatydavo užrašą, kad trasa pavojinga gyvybei – būtinai ten patraukdavo.

Apie džiazines „Naujosios bangos“ kinematografines improvizacijas – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Žurnalistė, televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja Audra Avižiūtė kasdien patiria tiesoginio eterio žavesį ir iššūkius, bet čia jaučiasi, kaip pati sako, tiesiog kokybiškai. Aistringa kino ir knygų mylėtoja rubrikoje „Be kaukių“, be abejo, pasakoja ir apie savo pasirinkimus žiūrėti ir skaityti...

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Vasarą gausu nemokamų kultūros renginių, o kai kurie festivaliai nutaria bilietus pardavinėti tik į dalį savo programos. Kokį poveikį tokie renginių organizatorių sprendimai daro visam kultūros laukui? Kaip nemokamų renginių gausa formuoja kultūros renginių lankytojų įpročius?

„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.

Į europietiško kino atostogas skirtinguose Lietuvos miestuose kviečia „Scanoramos vasara“.

Šilalėje prasidėjo penkias dienas truksianti kasmetinė stovykla „Etnokultūrinės kūrybinės dirbtuvės“. Ką jaunimui suteikia etnokultūrinė stovykla Šilalėje?

Lyčių lygybės ekspertė, viena iš organizacijos „Ribologija“, dirbančios su seksualinio smurto prevencija, įkūrėjų Rugilė Butkevičiūtė tvirtina, kad jos darbas – geriausias pasaulyje. Kokia yra nematoma geriausio darbo pasaulyje pusė? Kaip visą savo profesinį gyvenimą nepelno siekiančios organizacijoms paskyrusi specialistė vertina nevyriausybinio sektoriaus galimybes pasiekti realių pokyčių socialinės rūpybos srityje? Kokias asmenines kovas, nuolatos padėdama kovoti kitoms moterims, ji pati dar turi laimėti? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiandien antrajai kadencijai prisiekė prezidentas Gitanas Nausėda. Po priesaikos jis sakė kalbą, kurioje išvardijo didžiausius iššūkius ir planuojamus darbus. Kaip atrodo šalies vadovo kalba, kas joje sudėta ir ko reikėtų galbūt atsisakyti? Aptariame su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.

Nidoje prasideda Tarptautinis Thomo Manno festivalis – muzikos, žodžio, dailės ir kino savaitė. Šių metų tema - „Kultūros kraštovaizdžiai. Viršūnės“.

Šiemet Jurbarko dailės studija „Formos kalba“ švenčia dvidešimt penkerių metų jubiliejų. Vinco Grybo memorialiniame muziejuje įkurta studija tais laikais buvo naujovė. Dirbtuvės nuolat keitėsi, menininkai sudalyvavo daugybėje tarptautinių projektų, surengė ne vieną meno darbų parodą ir tapo bendrystės vieta meną mėgstantiems jurbarkiškiams. Kaip per dvidešimt penkis metus keitėsi Jurbarko dailės studija?

Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia naujausią Jorgo Lantimo filmą „Malonės rūšys“.

Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė dr. Ieva Plikusienė

Ved. Odeta Vasiliauskaitė

LATGA skelbia populiariausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus. Kokios tendencijos ir kaip jos keičiasi? Pasakoja LATGOS menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič ir ne pirmus metus populiariausiu vaikų bei jaunimo rašytoju tituluotas Tomas Dirgėla.

Birželio pabaigoje Lietuvos kompozitorių muzika buvo pristatoma ISCM Pasaulio muzikos dienos Faro salose. Kokią reikšmę turi toks pristatymas? Ar Faro salos turi naujosios muzikos sceną? Pasakoja kompozitoriai Vytautas Germanavičius, Rūta Vitkauskaitė, Kristupas Bubnelis ir Raimonda Žiūkaitė.

Kaip tarpukariu atostogaudavo menininkai? Apie tai pasakojja į Palangos kurorto muziejų atkeliavusi paroda „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. Pasakoja parodos kuratorė Nideta Jarockienė.

Akordeonu pradėjęs groti, kaip sykį pats yra pasakojęs, „netyčia“, akordeonininkas Tadas Motiečius šiandien yra vienas ryškiausių šio instrumento atlikėjų Lietuvoje. Apie atsitiktinumą, virtusį sėkminga karjera, scenos nebaimes ir kas Tadui yra tikros atostogos – pokalbis „Be kaukių“

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rugpjūtį Šveicarijoje vyksiančiam 77-ajam tarptautiniam Lokarno kino festivaliui paskelbus programą paaiškėjo, kad būtent čia įvyks pasaulinė lietuvės režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera. Filmas pateko į pagrindinę tarptautinę konkursinę programą, kurioje dėl prestižinio „Auksinio leopardo“ apdovanojimo varžysis su 16 kūrinių iš viso pasaulio. Pokalbis su režisiere.

Jubiliejinė 100-ečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ baigėsi, bet atgarsiai vilnija toliau. Apie laisvos ir kuriančios mūsų valstybės vienybę dainavusi daugiatūkstantinė minia subūrė visus lietuvius, ne tik čia gyvenančius, bet ir likimo išblaškytus po įvairius pasaulio žemynus. Dainų šventėje kolegė Karina Metrikytė sutiko Jungtinėse Amerikos valstijose lietuvybę puoselėjantį kompozitorių, dirigentą Kęstutį Daugirdą, su kuriuo pasikalbėjo apie tai, kas sieja ir skiria Dainų šventes Lietuvoje ir Jungtinėse valstijose ir kaip lietuviai už Atlanto puoselėja liaudies dainas.

Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Jų tiek daug, kad persisotinę lankytojai nebevalioja pasirinkti iš parodų atidarymų, knygų pristatymų, koncertų, festivalių... Tad numoja ranka ir mieliau renkasi poilsį gamtoje, užuot sėmęsi naujų patirčių susitikimuose su įžymybėmis, autoriais, muzikais. Kultūros renginių situacija Anykščiuose domėjosi kolegė Alma Valantinienė.

Šiandien švenčiame Neilo Tennanto – „Pet Shop Boys“ įkūrėjo 70-ąjį gimtadienį. Atlikėjas, kurdamas synth pop muziką, išgyveno imperatoriškąjį laikotarpį, kuriam pats ir sugalvojo pavadinimą. Apie menininko kūrybinės ir komercinės sėkmės viršūnes ir nuokalnes pasakoja Ieva Buinevičiūtė.

Rubrikoje „Be kaukių“ sulauksime svečių, kurie gyvena Norvegijoje, bet šiuo metu vieši Lietuvoje. Tai – Jurgis ir Ilma Bingeliai, išleidę knygą apie Kauno valstybinio choro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Petrą Bingelį. Koks buvo Jurgio tėtis vaikystėje? Kokie prisiminimai nugulė į knygos puslapius? Kaip Ilmos ir Jurgio gyvenimas teka Skandinavijoje? Pokalbis studijoje.

Ved. Gerūta Griniūtė

Iki Antrojo pasaulinio karo Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkst. žydų. Holokaustą išgyveno mažiau nei 3000. Artėjant frontui, 1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduojamas – dalis suaugusių buvo išvežti į koncentracijos stovyklas, vaikai, seneliai ir ligoniai sušaudyti, kiti žuvo liepsnose, nes getas buvo sudegintas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas prisimena istoriją ir pristato paminėjimo renginius.

Austrijoje gyvenanti iš muzikų šeimos kilusi Ieva Pranskutė dažnai atvyksta koncertuoti į Lietuvą. Apie muzikinę Austrijos kultūrą, Lietuvos garsinimą ir publiką – pokalbis su atlikėja.

Kasmetinis Bijotų dvaro festivalis šiemet prasidėjo teatrų sueigos renginiu. Čia, gamtos apsuptyje, vieni teatrai atsigręžė į kaimo gyvenimą, kiti – į emigraciją. Kaip gyvena mėgėjų teatrai regionuose?

XX amžiaus antroji pusė – aukso amžius kino muzikos industrijoje, kai kelios kompozitorių kartos pasiekė, jog muzika taptų pilnaverte kino meno dalimi. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

„Šiųmecis pescivalis bus tokis švencinis, kokis dar nigdi nebuvo“,- įsitikinę Eglė ir Rokas Kašėtos, kviečiantys į paskutinį dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“, skirtą dainininkei Marei Kuodžiūtei-Navickienei. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su muzikos istorike, muzikologe ir festivalio siela Egle Kašėtiene.

Ved. Jolanta Kryževičienė

VDU Italų kalbos klubas iki rugpjūčio 7-osios kviečia pažinti italų kalbą ir kultūrą.

Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.

Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Onuškis Kipro Petrausko aikštėje įkūrė lauko galeriją, kurioje pirmojo dailininkų plenero darbai.

Klaipėdos universiteto archeologai Kukuliškių piliakalnyje atrado įrodymų, kad čia bronzos amžiuje gyvenusi bendruomenė jau mokėjo apdirbti gintarą.

Rubrikos „Be kaukių“ viešnia DJ, muzikos prodiuserė Skaistė Bareckaitė.

Ved. Marius Eidukonis

Gyvas dainų šventėje dalyvaujančių chorų pasirodymas ir dalyvių įspūdžiai. Dalyvauja Pasvalio „Canticum Novum“, Klaipėdos „Cantare“, Šiaulių „Atžalynas“.

Ką „Dainų šventė“ reiškia pasaulio lietuvių chorams? Kaip šiai dainų šventei ruošėsi „Dainavos“ choras iš Čikagos? Koks jausmas išgirsti savo kūrinį tūkstantinės minios lūpomis ir tokiai miniai diriguoti? Pasakoja Čikagos lietuvių meno kolektyvo „Dainava“ vadovas, choro dirigentas Darius Polikaitis.

Kaip į dainų šventę žvelgia jaunoji dirigentų karta? Koks jausmas stovėti prieš minią dainininkų? Pasakoja choro dirigentas Linas Balandis.

Koks ryšys yra tarp Dainų šventės ir tapatybės? Ar per Dainų šventę lietuviai suvokia save? Pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Aida Savicka.

Kaip užtikrinti Dainų šventės tęstinumą? Ar reikia stiprinti etninį ir tautinį švietimą mokyklose? Pokalbis u LR Kultūros ministru Simonu Kairiu, Etninės globos tarybos pirmininke Dalia Urbanavičiene ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Kultūros programų vadove Milda Valančiauskiene.

Kokia masinio dainavimo įtaka mūsų psichologinei ir fizinei jausenai? Pasakoja dainų šventės metu tyrimą atliekančios mokslininkės, lietuvių-kanadiečių neuromokslininkė, San Francisko universiteto profesorė Indrė Viskontas ir Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Ramunė Dirvanskienė.

Dainų diena Vingio parke – skaičiai, netikėtumai ir užsieniečiai, dainuojantys lietuviškai.

Dalyvauja Jungtinio 100-mečio Dainų šventės vaikų choro vadovė Valerija Skapienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro chorų specialistas Tomas Kreimeris ir ES Tarybos generalinio sekretoriato choro „Cantare“ vadovė Greta Pikutienė.

Dainų šventės kolektyvai į Dainų dienos koncertą liepos 6 d. pajudės daugiatūkstantine eisena. Kas joje pirmesnis? Ką joje galima ir ko negalima daryti? Kokių netikėtumų laukti eisenos stebėtojams? Pasakoja eisenos režisieriai Eglė ir Gediminas Storpiščiai ir kelis tūkstančius Vilniaus kolektyvų eisenos narių rikiuojanti Eglė Nepaitė.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Marius Eidukonis

Kas Lietuvoje buvo darbostogų pradininkas? Pasirodo, tai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Apie parodą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje ir 35-ą gimtadienį muziejaus gimtadienį pokalbis su muziejaus direktore Nijole Laužikiene.

Ką apie pirmąją Dainų šventę sovietmečiu drįso pasakoti dirigento ir muzikologo Donato Katkaus mama? Prisimena Maestro Donatas Katkus.

Šeštadienį Vilngio parke vyks finalinis Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ vakaras. Kaip finalinio šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?

Ką tokio sugalvojo kompozitorius Christophas Willibalas Gluckas, kūręs daugiausia operas, kad jo idėjos randa atgarsį ir šiuolaikinėje operoje, o ir operos nemėgstančius sužavi šiuo žanru?

Rubrika „Be kaukių“. „Aš niekada nebūsiu amerikietė, aš visą laiką būsiu lietuvė“,- sako daugiau kaip tris dešimtmečius JAV gyvenanti psichologė Rasa Matusevičiūtė Massoudi, su Kalifornijos moterų choru atvykusi dalyvauti šimtmečio Dainų šventėje.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Laukiant jubiliejinė Dainų šventės sostinės Kalnų parke – laida „Pakeliui su klasika“ įsikūrė Klanų parko papėdėje ir tiesiogiai iš Istorijų namų transliuoja laidą, kurioje būrys kūrėjų papasakos apie tai – kokia ansamblių šventė šiandien, kaip ji kinta dešimtmečiais, kiek autentikos ir kiek dabarties spalvų?

Tiesiogiai iš Istorijų namų – Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Vykstant festivaliui „LNOBT Open“ susitinkame su Lietuvoje viešinčiu Maurice Bejart‘o trupės nariu, šiomis dienomis spektaklius festivalyje šokančiu lietuvių baleto artistu Jeronimu Krivicku.

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ pradeda koncertų turą, kuriame Lietuvos regionų publikai pristatys įtakingą XVII amžiaus italų kompozitorių Tarquinio Merulą, dirbusį ir LDK valdovo Žygimanto Vazos dvare. Pokalbis su „Canto fiorito" prodiusere, dainininke Renata Dubinskaite.

„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose, domisi Urtė Karalaitė.

„Tenet“, „Oppenheimeris“ ar „Vakanda amžiams“ – tai filmai, žymintys švedų kompozitoriaus Ludwigo Göranssono stilistinę transformaciją per dešimtmetį: senovės civilizacijų muzikos tyrinėjimai, šiandienos atlikėjų muzikos prodiusavimas, egzotiškų šalių muzikos jungimas kartu su šokių muzika ar sudėtingo mokslininko portrteto kūrimas garsais – visa tai, kas jau įvyko L. Göranssono karjeroje, ir kas jau įvertinta reikšmingiausiais muzikos ir kino apdovanojimais.

O antrą laidos puslapį versime su Lietuvos nacionalinio orperos ir baleto teatro solistu tenoru Karoliu Kašiuba. Koks jo kelias į didžiąją sceną? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.

Ved. Gerūta Griniūtė