Filtrar por gênero
- 2812 - Literatūros akiračiai. Maironio premijos laureatas Alis Balbierius
Alis Balbierius – 2020 m. Maironio premijos laureatas, poetas, publicistas, fotografas. Eilėraščių rinkinyje „Ekvilibriumas“ į vienį susibėga kelio, gamtos, erotikos motyvai, talpus verlibras mainosi vietomis su Rytų poeziją primenančiais trieiliais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie poezijos ištakas ir eilėraščių kontekstus, skamba Alio Balbieriaus skaitomi eilėraščiai.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 09 Aug 2020 - 2811 - Literatūros akiračiai. Vaikų literatūros pasaulis
Vaikų literatūros yra daug ir įvairios, tad rasti gerą, vertingą knygą tikrai sudėtinga – juo labiau, kad jaunųjų skaitytojų nuomonė ne visada sutampa su garbių ekspertų. Šioje laidoje apžvelgiame šiuolaikinės vaikų literatūros aktualijas – mūsų studijoje svečiuojasi rašytoja, iniciatyvų, skirtų vaikų literatūros sklaidai, dalyvė ir organizatorė Kotryna Zylė ir vaikų literatūros ekspertė Eglė Baliutavičiūtė. Ved. Dovilė Kuzminsakitė.
Sun, 26 Jul 2020 - 2810 - Literatūros akiračiai. Rašytojai miesto erdvėse
Vis daugiau dėmesio skiriama miesto erdvių filosofijai, regis, mėginame suprasti, ką mūsų miestai pasako apie mus pačius. Šioje laidoje su menotyrininke, studijos „Menas ir politika“ autore Rasa Antanavičiūte ir literatūrologe Jūrate Čerškute kalbamės apie paminklus rašytojams viešosiose erdvėse – ieškome atsakymų į klausimą, kodėl taip lėtai keičiasi estetika, ir aptariame alternatyvius būdus įamžinti svarbius autorius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 19 Jul 2020 - 2809 - Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Mindaugo Jono Urbono romanas „Žudant Dzeusą“ – distopija, kurioje apmąstomos visuomenės sukurtos vyriškumo normos, militarizmo problema ir niūrios ekologinės perspektyvos.Sun, 05 Jul 2020 - 2808 - Literatūros akiračiai. Matildos Olkinaitės poezijos paukštė
Matilda Olkinaitė – Lietuvoje gimusi ir užaugusi žydų kilmės poetė, savo kūryboje derinusi skirtingų kultūrų balsus. Deja, rašytojos talentas nespėjo kaip reikiant išsiskleisti – būdama vos devyniolikos ji buvo sušaudyta. Matildos kūryba skaitytojus pasiekė sutapus daugybei lemtingų įvykių – 2019 m. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido eilėraščių ir dienoraščių rinkinį „Atrakintas dienoraštis“, prie kurio atsiradimo prisidėjo Irena Veisaitė, Laima Vincė, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir būrys leidybai lėšų skyrusių žmonių. Apie Matildą Olkinaitę kalbamės su rinktinės sudarytoju, Lietuvos respublikos kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Sun, 28 Jun 2020 - 2807 - Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Su vertėja, poete Zita Mažeikaite kalbamės apie moteriškumą, laikinumo nuojautą ir užkalbėjimus, o su poetu Vytautu Kaziela – apie kalnus, kultūros sklaidos darbus ir poetinį minimalizmą.Sun, 12 Jul 2020 - 2806 - Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė KuzminskaitėSun, 21 Jun 2020
- 2805 - Literatūros akiračiai. Poezija ir knygos menas.
Dainius Dirgėla – poetas, žaidžiantis vaidmenimis ir kaukėmis. Jo eilėraščiai lietuvių poezijos kontekste išsiskiria ironišku, žaismingu žvilgsniu į save ir aplinką. Neseniai pasirodžiusiame rinkinyje „2D ir kiti formatai“ poetas sakosi apmąstąs, cituojant Sigitą Parulskį, „pagyvenusio vyro pagundas“. Šio rinkinio dailininkė – Deimantė Rybakovienė, daugelio Rašytojų sąjungos leidyklos išskirtinių knygų projektų autorė. Pirmojoje laidos dalyje apie buitį ir būti poezijoje kalbėsimės su Dainiumi Dirgėla, o antrojoje apie tai, kaip poezija virsta materija, šnekučiuojamės su Deimante Rybakoviene. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 14 Jun 2020 - 2804 - Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Literatūros akiračiai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Naujas žvilgsnis į Žemaitės pasaulį – su literatūrologe dr. Ramune Bleizgiene.Sun, 07 Jun 2020 - 2803 - Literatūros akiračiai. Nemoteriška moterų literatūra.
„Pragarą mes susikuriam patys“, sakoma Margaret Atwood romane „Tarnaitės pasakojimas“. Šis distopinis kūrinys apie kone perversišką moterų ir vyrų ryšį naujoje itin religingoje visuomenėje buvo išleistas daugiau nei prieš trisdešimt metų. Vis aktualiau šiomis dienomis perskaitomas distopinis romanas sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje – apie tai, kodėl „Tarnaitės pasakojimas“ toks svarbus iki šiol, ir tai, kaip Margaret Atwood atrodo vadinamosios „moterų literatūros“ kontekste, su literatūros mokslų daktare, docente Rūta Šlapkauskaite kalbamės šioje laidoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 31 May 2020 - 2802 - Literatūros akiračiai. Literatūra ir karantinas. Pokalbis su knygų apžvalgininku, literatūros žinovu Audriumi Ožalu.
Coivid-19 pandemijos metu daugiau laiko leidžiame namuose, bet ar iš tiesų skiriame daugiau laiko knygoms? Kokiomis temomis labiausiai domisi skaitytojai ir ar iš tiesų leidėjams sekasi taip prastai, kaip buvo prognozuota? Ar galime pagaliau tikėtis sulaukti kokybiškesnių knygynų ir elektroninių knygų pasiūlos? Lietuvoje baigiantis pirmajai viruso bangai apie pandemijos poveikį literatūros pasauliui kalbamės su knygų apžvalgininku, literatūros žinovu Audriumi Ožalu.
Ved. Dovilė KuzminskaitėSun, 24 May 2020 - 2801 - Literatūros akiračiai. Estų literatūros klasika.
Jaanas Krossas – vienas svarbiausių XX a. estų rašytojų, Nobelio premijos nominantas, romane „Lyno akrobatas“ pasakoja Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istoriją ir, kalbėdamas apie žmonių likimus, piešia vaizdingą XVI a. istorijos paveikslą. Šioje laidoje su romano vertėja Danute Sirijos Giraite kalbamės apie „Lyno akrobato“ atsiradimo aplinkybes, romane gvildenamas amžinąsias temas ir estų istorinį romaną. „Lyno akrobatą“ išleido leidykla „Baltos lankos“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 17 May 2020 - 2800 - Literatūros akiračiai. Ernesto Noreikos poezija.
Ernestas Noreika – vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos poetų. 2019 m. Rašytojų sąjungos leidyklos išleista trečioji autoriaus poezijos knyga „Apollo“ apima tekstus, kuriuose dera nerimas ir lyrika, plačios erdvės ir kalbėtojo savistabos intymumas. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie žvilgsnį į poeziją iš distancijos, kūrybos ir gyvenimo pokyčius, poeto ir reperio vaidmenis, klausomės autoriaus skaitomų tekstų ir repo. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 10 May 2020 - 2799 - Literatūros akiračiai. „Literatūros akiračiai“: begalinė šiuolaikinės japonų literatūros lygtis.
Yoko Ogawa – viena žymiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, lyginama ir su Kazuo Ishiguro, ir su Haruki Murakami. Jos romanas „Begalinė lygtis“, kuriame jautriai pasakojama istorija apie nuo atminties sutrikimo kenčiantį matematikos profesorių, jo namų šeimininkę ir „Šakniuku“ pramintą berniuką, tapo bestseleriu ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje, ir dažnai yra vadinamas „ode empatijai“. Apie įspūdingą Yoko Ogawos literatūrinę karjerą telefonu kalbamės su šiuolaikinės japonų literatūros specialiste Jurgita Ignotiene. Iš japonų kalbos romaną vertė Gabija Enciūtė, išleido leidykla „Baltos lankos“.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 26 Apr 2020 - 2798 - Literatūros akiračiai. „Literatūros akiračiai“: Rimvydo Stankevičiaus poezija.
„Man įdomu kurti ne eilėraščius, o eilėraščiais“, sako vienas žymiausių Lietuvos poetų Rimvydas Stankevičius. Naująjį eilėraščių rinkinį „Kiaurai kūnus“ rašytojas drąsiai apibūdina kaip geriausią savo kūrinį. Šioje laidoje telefonu kalbamės apie poetinį Rimvydo Stankevičiaus žodyną, eilėraščių atsiradimo aplinkybes ir tai, kodėl „Kiaurai kūnus“ yra knyga, kurią poetas manėsi esąs skolingas pats sau ir savo skaitytojams. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 19 Apr 2020 - 2797 - Literatūros akiračiai. 110 Henrikui Radauskui.
Henrikas Radauskas – vienas iškiliausių Lietuvos poetų. Jo eilėraščiuose dera žaismė, dinamika ir lyrinės natos, rašytojas kuria savitą poetinį pasaulį, kuriame persipina pasakos ir realybės elementai. Šioje laidoje apie Henriką Radauską telefonu kalbamės su literatūrologe Dalia Satkauskyte, skamba paties poeto ir aktorių Vytauto Rumšo ir Rimanto Bagdzevičiaus skaitomi eilėraščiai.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 12 Apr 2020 - 2796 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai: Indrės Valantinaitės poezija.
Šiemet pasirodė naujas, jau ketvirtasis, poetės Indrės Valantinaitės eilėraščių rinkinys „Apsisiautusios saule“ (išleido Rašytojų sąjungos leidykla) – pasak rašytojo Donaldo Kajoko, „dabar, ko gero, ji rašo brandžiausius, paprasčiausius ir gelmiškiausius savo eilėraščus“. Apie poezijos paprastumą ir gelmę su Indre kalbamės šioje laidoje, poetė skaito eilėraščius iš naujojo rinkinio.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 05 Apr 2020 - 2795 - Literatūros akiračiai. „Literatūros akiračiai“: Fernando Pessoa „Nerimo knyga“.
„Nėra nieko realaus gyvenime, išskyrus tai, kas gerai aprašyta“, sakoma Fernando Pessoa „Nerimo knygoje“. Šiame kūrinyje svarstoma apie vienatvę, meną, laimės potyrį – temas, išliekančias aktualiomis nepaisant šalies, epochos ar aplinkybių. Pessoa poetiškai kalba apie pilnatvę ir atskirtį, rutiną ir svajonių pasaulį. Šioje laidoje apie vieną svarbiausių portugalų rašytojų kalbamės su „Nerimo knygos“ vertėju į lietuvių kalbą Audriumi Musteikiu. Knygą išleido leidykla „Odilė“.Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 29 Mar 2020 - 2794 - Literatūros akiračiai. „Literatūros akiračiai”: kraupūs Stefano Ahnhemo detektyvai.
Stefanas Ahnhemas – detektyvų rašytojas iš Švedijos. Jo kūriniuose veikia jokių ypatingų gebėjimų neturintis melomanas policininkas Fabianas Riskas, susiduriantis su genialiais šaltakraujais žudikais maniakais. Šioje laidoje su autoriumi kalbamės apie tai, kodėl jį traukia personažai – vidutinybės, aptarsime diskriminaciją literatūros pasaulyje ir tai, ko scenaristai galėtų išmokyti kai kuriuos pripažintus rašytojus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 22 Mar 2020 - 2793 - Literatūros akiračiai. „Literatūros akiračiai”: Roberto Bolaño proza.
Iš Čilės kilęs, ilgai Meksikoje ir Ispanijoje gyvenęs rašytojas Roberto Bolaño – neabejotinai vienas labiausiai pripažintų ispanakalbių rašytojų, per trumpą savo gyvenimą spėjęs suformuoti netgi savitą mokyklą. Lietuviškai neseniai pasirodė ketvirtoji jo knyga – visaapimantis genialus romanas 2666 (taip pat lietuviškai išleisti romanai „Tolima žvaigždė“, vert. Zigmantas Ardickas, „Čilės noktiurnas“, vert. Pranas Bieliauskas, ir „Pašėlę detektyvai“, vert. Alma Naujokaitienė). Su šio įstabaus kūrinio vertėja Alma Naujokaitiene kalbamės apie Roberto Bolaño prozos ypatybes. Romano ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 15 Mar 2020 - 2792 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai: nematomos Kinijos moterys.
Rašytojos iš Kinijos Lijios Zhang romane „Lotosas“ telpa daug svarbių temų, apie kurias oficialiai šalyje kalbama mažai – skurdas, socialinė atskirtis, vyrų ir moterų nelygybė, kaimo ir miesto priešprieša, prostitucija. Šią knygą rašytoja išleido angliškai – nes, pasak jos, Kinijos valdžia niekada nebūtų leidusi pasirodyti romanui apie neprestižinę šalies gyvenimo pusę. Šioje laidoje su rašytoja pasakoja, kaip jos šeimos istorija susijusi su romanu, kritiškai pristato Kinijos kultūros kontekstą ir svarsto apie literatūrinę dvikalbystę. Romano ištraukas skaito Vesta Šumilovaitė, interviu vertimą – Lina Budzeikaitė, romaną vertė Viktorija Uzėlaitė, išleido leidykla „Tyto alba“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 08 Mar 2020 - 2791 - Literatūros akiračiai. „Literatūros akiračiai“: kitas JAV veidas.
Amerikiečių rašytojos Lucios Berlin apsakymų rinkinyje „Namų tvarkytojos vadovas“ atskleidžiama kita, ne tokia blizgi ir viltinga, gyvenimo JAV pusė. Šiuose autobiografiniuose kūriniuose kalbama apie alkoholizmą, narkotikus, skurdą ir netektis, o drauge – apie gyvenimo džiaugsmą. Laidoje dalyvauja literatūrologė Lina Buividavičiūtė, telefonu įspūdžiais apie autorę dalijasi apsakymų vertėja į lietuvių kalbą Eglė Naujokaitytė. Ištrauką skaito aktorė Lina Budzeikaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 01 Mar 2020 - 2790 - Literatūros akiračiai. In memoriam Kęstučiui Navakui.
Avantiūristas, estetas, dendis, poezijos samurajus - tik keli epitetai, tinkantys apibūdinti rašytoją Kęstutį Navaką, per gyvenimą ir literatūrą, pasak poeto Juliaus Kelero, plaukusį kaip Titanikas. Kęstutis Navakas išėjo vasario 16 dieną – apie jo kūrybą ir sudėtingą asmenybę kalbamės su Juliumi Keleru, laidoje skamba paties poeto balsas iš LRT „Aukso fondo“ archyvų ir eilėraščiai, skaitomi aktoriaus Igno Ciplijausko.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 23 Feb 2020 - 2789 - Literatūros akiračiai. Pasiutusi Gintaro Beresnevičiaus „Paruzija“.
2005 m. pirmą sykį pasirodęs Gintaro Beresnevičiaus romanas „Paruzija“ buvo sutiktas prieštaringai – vieni jį perskaitė kaip siautulingą groteską, kur laksto peraugę kiškiai, o zombiams krentančios galūnės prilipinamos lipnia juosta, kiti rūstavo dėl dažnai pasikartojančių svaiginimosi motyvų, veikiausiai buvo ir tiesiog trūktelėjusių pečiais.
Pats autorius 2005 m. „Kultūros savaitėje“ kalbėdamasis su Jolanta Kryževičiene yra sakęs: „jeigu pastebėjote, aš pasistengiau, kad ta provokacija būtų įdomi ir ne be tam tikro skaitymo malonumo. Jeigu šita knyga perskaitoma nuo pradžios iki galo, aš tikrai garantuoju kiekvienam skaitytojui efektą“.
Šiandien su literatūrologu Rimantu Kmita grįšime prie „Paruzijos“ ir pakalbėsime apie dievoiešką, žaidimą ir galimus romano efektus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 16 Feb 2020 - 2788 - Literatūros akiračiai. Actekų, inkų ir majų literatūros pasaulis.
Prieš tai, kai Lotynų Amerikoje pasirodė užkariautojai ispanai, ten jau virė įdomus politinis, socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Kas buvo svarbu inkams, majams ir actekams, apie ką ją mąstė ir kūrė? Ar šis kultūrinis paveldas justi šiuolaikinėje Lotynų Amerikos literatūroje? Apie senųjų civilizacijų literatūrinę kūrybą pasakoja poetas iš Meksikos Mario Bojórquez. Interviu vertimą ir eilėraščius skaito aktorius Ignas Ciplijauskas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 09 Feb 2020 - 2787 - Literatūros akiračiai. Walto Whitmano poezija.
Waltas Whitmanas laikomas moderniosios amerikiečių poezijos tėvu, savo laisvais, nekonformistiniais eilėraščiais padariusiu didžiulę įtaką ne vienam pasaulio rašytojui. Pirmą sykį lietuviškai šio poeto kūryba publikuota išversta Antano Miškinio, o 2019 m. išleista rinktinė „Žolės lapai“, kurioje – Mariaus Buroko ir Kasparo Pociaus atrinkti ir naujai, aktualiai išversti eilėraščiai, poezijos redaktorius – Saulius Repečka, įvadą knygai parašė poetas, vertėjas Rimas Užgiris, leidykla – „Kitos knygos“. Šioje laidoje su sudarytojais ir vertėjais kalbamės apie Walto Whitmano kūrybos tendencijas ir reikšmę.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 02 Feb 2020 - 2786 - Literatūros akiračiai. Keistas Samantos Scweblin apsakymų pasaulis.
Samanta Scweblin – iš Argentinos kilusi rašytoja, gyvenanti Berlyne, laikoma viena ryškiausių ispanakalbių prozos autorių. Lietuviškai išleisti du šios autorės kūriniai – romanas „Prieraišumo laisvė“ ir apsakymų rinkinys „Pilna burna paukščių“ (leidykla „Sofoklis“), kur gvildenamos kasdienės žmonių gyvenimo problemos, o minimalistinis stilius dera su magiškais elementais. Apie šios autorės kūrybą pasakos „Pilna burna paukščių“ vertėja į lietuvių kalbą Augustė Čebelytė-Matulevičienė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 26 Jan 2020 - 2785 - Literatūros akiračiai. Annos Burns „Pienininkas“ – keistas romanas apie Šiaurės Airiją.
Annos Burns romanas „Pienininkas“ už unikalų pasakojimo būdą ir aktualią temą buvo apdovanotas Man Booker premija. Tai – unikalus pasakojimas apie Šiaurės Airijos pilietinį karą, parašytas sudėtingu stiliumi. Šiame kūrinyje pinasi siaubas, ironija, komizmas ir tragedija. Apie tai, kodėl šis romanas sunkiai paskaitomas, bet jį perskaityti kone privalu, kalbamės su „Pienininko“ vertėja į lietuvių kalbą Gabriele Gailiūte – Bernotiene.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 19 Jan 2020 - 2784 - Literatūros akiračiai. „Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų“.
„Lietuvos vizionierės: 10 įspūdžiografijų“ – pirmoji debiutuojančios rašytojos Elenos Gasiulytės knyga. Į ją sugulė 10 labai subjektyviai parašytų istorijų apie išskirtines moteris, susijusias su Lietuva. Elena Gasiulytė tokiu būdu rašo savitą kultūrinę biografiją, ieško dialogo tarp jaunos modernios XXI a. moters ir Bonos Sforcos, Sofijos Čiurlionienės ar Jurgos Ivanauskaitės. Kiekvienai istorijai puikiai akomponuoja Miglės Anušauskaitės komiksai, kuriuose šmaikščiai interpretuojamas Elenos kuriamas pasakojimas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 12 Jan 2020 - 2783 - Literatūros akiračiai. Šeimos dramos Ingmaro Bergmano kūryboje.
Ingmaras Bergmanas – vienas svarbiausių Švedijos kino ir teatro režisierių, scenaristas, prozininkas. Lietuviškai neseniai pasirodė trys jo kūriniai – „Žemuogių pievelėje“, „Sekmadienio vaikas“ ir „Rudens sonata“, sudėti į vieną knygą, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos. Šioje laidoje su I. Bergmano kūrybos vertėja Zita Mažeikaite kalbamės apie autobiografinius motyvus, ypatingą jausmų gamą ir pagrindines temas, gvildenamas naujojoje knygoje.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 05 Jan 2020 - 2782 - Literatūros akiračiai. Aido Marčėno poezija.
Metams perkopus į antrąją pusę Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodė naujoji Aido Marčėno poezijos knyga trumpučiu pavadinimu „Ir“. Šiandien su poetu kalbamės apie jungtukus, poezijos reikšmę, nuolatinį mokymąsi kalbėti ir tai, kuo eilėraštukas skiriasi nuo eilėraščio. Laidoje autorius skaito eilėraščius iš naujosios knygos.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 29 Dec 2019 - 2781 - Literatūros akiračiai. Kalėdiniai romanai.
„Nereiktų to, kas yra populiaru ir priimtina daugeliui, vadinti blogiu“, sako Jurgita Ludavičienė. Kalėdos leidybos pasaulyje neatsiejamos nuo vadinamųjų „kalėdinių romanų“, kurie dažnai literatūros gurmanų sutinkami su atlaidžia šypsena. Tačiau ar tikrai šios knygos – toks didelis blogis? Ar taip lengva atskirti gerą literatūrą nuo blogos ir ar kičas visada yra tik žalingas? Apie visa tai kalbamės su menotyrininke, leidyklos „Tyto alba“ užsienio literatūros skyriaus vadove, Jurgita Ludavičiene.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 22 Dec 2019 - 2780 - Literatūros akiračiai. Rašytojos Nancy Huston kūryba.
Rašytoja Nancy Huston įdomi ne tik tuo, kad pati verčia savo knygas – ši autorė puikiai išmano semiotiką ir struktūralizmą, kritiškai vertina literatūros teorijos reikšmę ir feminizmą. Šiandienos laidoje su rašytoja kalbamės apie jos kūrybos trajektoriją ir aptariame lietuviškai išleistą romaną „Dolce agonija“ (leidykla Tyto alba, vertė Akvilė Melkūnaitė). Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 15 Dec 2019 - 2779 - Literatūros akiračiai. Kimo Leinės romanas „Amžinybės fjordo pranašai”.
Kimo Leinės romanas „Amžinybės fjordo pranašai” – istorija apie laisvę, pasirinkimus, viltį, nusivylimą, moralę ir Dievą. Ši knyga klampi ir daugiasluoksnė, pilna ne tik įtaigių gamtos aprašymų, bet ir kokčių smulkmenų. Su romano vertėja Ieva Toleikyte kalbamės apie „Amžinybės fjordo pranašų” temas, stilių, šlykščias detales ir tai, kuo vertėjo darbas panašus į taukų virimą. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 01 Dec 2019 - 2778 - Literatūros akiračiai. Lietuvių literatūros vertėja į ispanų kalbą Carmen Caro Dugo.
Carmen Caro Dugo lietuviškai jau yra prakalbinusi Birutę Jonuškaitę, Vandą Juknaitę, Bitę Vilimaitę, Kristijoną Donelaitį, Antaną Baranauską ir kitus Lietuvos rašytojus. Šiemet išleistas naujausias vertėjos darbas – XX amžiaus lietuvių poezijos antologija, kurioje daugiau nei 30 svarbiausių mūsų šalies poetų. Šiandien laidoje su Carmen kalbamės apie vertimo iššūkius.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 24 Nov 2019 - 2777 - Literatūros akiračiai. Su Rūta Elijošaityte – Kaikare apie Frankfurto knygų mugę.
Frankfurto knygų mugė – viena didžiausių pasaulyje. Į ją suguža ir literatūros profesionalai, ir knygų mylėtojai. Su neseniai iš mugės grįžusia Rūta Elijošaityte – Kaikare kalbėjomės apie šių metų renginio specifiką – įdomiausias temas, išskirtinius autorius ir literatūrą kaip viešojo įvaizdžio formavimo priemonę. Ved. Dovilė Kuzminskaitė
Sun, 17 Nov 2019 - 2776 - Literatūros akiračiai. Kaip nužudyti travelogą?
Debiutinis Nariaus Kairio romanas „Toliau nei vandenynas“ – kontempliatyvus pasakojimas apie jauno žmogaus tapsmą, kur piligriminį kelią einąs herojus susiduria su pakeleiviais, sunkumais, o labiausiai – su pačiu savimi. Mes skaitome jo dienoraštį, čia pinasi tikrovė ir fantazija, o svarbiausios yra ribinės patirtys. Su Nariumi Kairiu šioje laidoje kalbamės apie literatūrinius ir piligriminius kelius ir apie tai, kaip neparašyti dar vieno komercinio romano. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 10 Nov 2019 - 2775 - Literatūros akiračiai. „Vilniaus lapai” – alternatyvus literatūros festivalis.
Lapkričio 7-10 dienomis vyksiantis literatūros festivalis „Vilniaus lapai” ir vėl gali pasigirti įdomia programa – jame ir skaitytojų pamėgti lietuvių rašytojai, ir saviti užsienio autoriai, o renginių spektras įvairus – nuo susitikimų su kūrėjais iki koncertų ar edukacijų vaikams. Mūsų laidoje festivalio įkūrėja Rūta Kačkutė pasakoja apie tai, kuo „Vilniaus lapai” skiriasi nuo kitų literatūros festivalių. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 03 Nov 2019 - 2774 - Literatūros akiračiai. Humanitarinių mokslų daktarė Elena Baliutytė-Riliškienė apie Eduardo Mieželaičio kūrybą ir biografiją.
Monografijos „Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu“ autorė Elena Baliutytė-Riliškienė pabrėžia, kad Eduardas Mieželaitis buvo sudėtinga, daugialypė asmenybė, o mąstant apie jo kūrybos trajektoriją svarbiausias yra modernistinis periodas. Spalio trečią dieną šiam rašytojui būtų suėję šimtas metų, todėl šią laidą skyrėme naujai, aktualizuotai jo kūrybos ir gyvenimo apžvalgai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 27 Oct 2019 - 2773 - Literatūros akiračiai. Kolumbijos literatūra.
Apie Kolumbiją esame susidarę nuomonę iš filmų ir serialų, tačiau jos literatūra Lietuvoje menkai žinoma. Ši „Literatūros akiračių“ laida skirta aptarti šiuolaikinę Kolumbijos literatūrą – Bogotoje susitikome su poetu Federico Díaz Granados ir pasikalbėjome apie magiškojo realizmo įtaką, svarbiausias temas ir narkoliteratūros fenomeną. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 20 Oct 2019 - 2772 - Literatūros akiračiai. „Metų knygos“ rinkimai.
Šių metų „Metų knygos” rinkimų pradžią supo įvairios diskusijos. Nepaisant jų, tiek poezijos, tiek prozos suaugusiems penketukuose esama išties dėmesio vertų kūrinių – apie juos kalbamės su literatūrologe Neringa Butnoriūte, aptariame įdomiausias praėjusių metų lietuvių literatūros tendencijas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 13 Oct 2019 - 2771 - Literatūros akiračiai. Literatūros kritika.
Literatūros kritikos padėtis Lietuvoje buvo kvestionuojama dėl daugybės skirtingų priežasčių: nepakankamo aktyvumo, nuosaikumo, perdėto kandumo, neseniai pradėta svarstyti ir apie knygų apžvalgininkų socialiniuose tinkluose įtaką. Su vertėja, literatūrologe Elžbieta Banyte aptarsime rašytojo ir kritiko santykį, ribą tarp kritiko ir apžvalgininko ir kitas mūsų literatūros bendruomenei aktualias problemas. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 06 Oct 2019 - 2770 - Literatūros akiračiai. Margaret Randall poezija.
Su poete iš JAV Margaret Randall susitikome rugsėjo pradžioje, Bogotoje. Šiandienos laidoje išskirtinės biografijos rašytoja, Beat generation atstovė, žymi feministė, pasakoja apie metus, praleistus Meksikoje, Kuboje, Nikaragvoje ir Ispanijoje, apmąsto literatūros bei visuomenės santykį, dalijasi kontrastingais įspūdžiais apie Kolumbiją ir skaito eilėraščius. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 29 Sep 2019 - 2769 - Literatūros akiračiai. Agnės Žagrakalytės poezija.
„Ar galima rašyti eilėraščius esant ne sumaišties, o laimingos ramybės būsenos? Reikia. Siužetų turime visą pasaulį”, sakoma ant Agnės Žagrakalytės poezijos rinkinio „Bu bu buitis” viršelio. Su autore susitikome paskaityti tekstų ir pasikalbėti apie buities ir poezijos santykį, aptarti spontaniškus ir šmaikščius šio rinkinio eilėraščius ir tai, kodėl Alisai Meler teko išeiti. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 22 Sep 2019 - 2768 - Literatūros akiračiai. Suomių literatūra.
Naujausias vertėjos iš suomių kalbos Urtės Liepuoniūtės darbas – maginės fantastikos žanrą atstovaujančios rašytojos Siiri Enoranta romano jaunimui „Graudaragio užkalbėjimas“ vertimas. Su Urte aptariame šį įtraukiantį pasakojimą apie mistines būtybes, geismą, jausmus ir pasaulio santvarką bei kalbamės apie tai, kas šiandien svarbu suomių rašytojams ir skaitytojams, kuo įdomi suomių literatūra ir ko galėtume išmokti ne tik iš jų autorių, bet ir leidėjų. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 08 Sep 2019 - 2767 - Literatūros akiračiai. Mokyklinė literatūros programa.
Apie literatūros dėstymą mokykloje diskutuojama kone kasmet: vis kyla klausimų, ką ir kodėl reikėtų skaityti, kaip mokiniams pristatyti kūrinius, koks mokymo procese yra mokytojo, ir koks – mokinio vaidmuo. O ką mano patys vaikai? Šiandienos laidoje kalbinu jaunąją poetę Mūzą Svetickaitę, Palangos senosios gimnazijos pirmos klasės mokinę. Mūza sako, kad labiausiai mokykloje pasigenda dviejų dalykų – literatūrinės mokytojo draugystės ir programos sudarytojų drąsos. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 01 Sep 2019 - 2766 - Literatūros akiračiai. Jurgos Tumasonytės apsakymų rinkinys „Undinės“.
„Undinės“ – antrasis rašytojos Jurgos Tumasonytės apsakymų rinkinys. Jame gausu įvairiausių personažų – karalių, undinių, vaikiną praradusių merginų, antrininkių, o kiekvienas jų pasakoja unikalią istoriją, kurioje tikrovė pinasi su magija. Į tai, kas vyksta aplinkui, Jurga žiūri su lengva ironija, tačiau nestokodama gylio, kaip ir dera undinėms. Apie rašymą, gyvenimą ir romanus kalbamės LRT radijo studijoje.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 25 Aug 2019 - 2765 - Literatūros akiračiai. Rašytojų vaidmuo valstybės gyvenime.
„Mes mokame pasakyti, kur yra problema, bet niekada nepasakome, ką daryti“, teigia rašytojas Andrius Jakučiūnas. Šiandienos laidoje aptariame jo mintis apie Lietuvos kultūros žmonių pasyvumą ir nenorą dalyvauti valstybės gyvenime, išsakytas straipsnyje „Kultūringų žmonių getas“, publikuotame portale 15 min.lt. Drauge svarstome, kodėl Lietuvoje nėra rašytojų, kalbančių apie visuomenei svarbias temas, ir ar rašytojo nuomonė gali turėti įtakos tam, kas vyksta šalyje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 18 Aug 2019 - 2764 - Literatūros akiračiai. Lutz Zeiler „Kruzas”.
Vertėja Zita Baranauskaitė – Danielienė apibūdina Lutzo Zeilerio romaną „Kruzas“ kaip kūrinį apie tapimą žmogumi. Šiame romane vokiečių poetas ir prozininkas pasakoja apie Hidenzės salą, į kurią suplūsta nepritapėliai iš Rytų Vokietijos. Veiksmas vyksta lūžio metais, o persipinančios personažų istorijos atveria deginantį, skaudų laisvės troškimą ir savasties paieškas. Taip pat – tai istorija apie poeziją, o labiausiai – apie dviejų vyrų draugystę. Romaną pristato jo vertėja Zita Baranauskaitė – Danielienė. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 11 Aug 2019 - 2763 - Literatūros akiračiai. Olga Tokarczuk, „Bėgūnai”.
Olgos Tokarczuk romano „Bėgūnai” vertėjas Vyturys Jarutis sako:
„Olga savo neprilygstamumu lyginama su Stanley Kubricku. Kalbant apie „Bėgūnų” savitą pasakojimo formą, originalią stilistiką, kartais knyga gretinama su Godfrey Reggi kultiniu filmu „Kojaniskatsi” (Koyaanisqatsi – gyvenimas be pusiausvyros, Arizonos indėnų hopių kalba). Keliauti, genamam nuolatinės nerimasties, dėsnio, verčiančio kiekvieną visatos kūną grįžti į pusiausvyros būseną. Tas grįžimas trunka be paliovos, nė akimirkai nesustodamas, nesąmoningai, paradoksaliai priešindamasis pats sau...” Šiandienos laidoje su Vyturiu aptariame „Bėgūnų” struktūrą, pagrindines temas, ir, žinoma, įdomiausius vertimo aspektus. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 04 Aug 2019 - 2762 - Literatūros akiračiai. Šiuolaikinė amerikiečių poezija.
JAV literatūros pasaulis didžiulis, todėl nelengva jame pasimesti. Šiandienos laidoje mėginame žvilgtelėti į šiuolaikinę amerikiečių poeziją, o mūsų akiračius plečia lietuvių kilmės Amerikoje gimęs ir augęs vertėjas, poetas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Rimas Užgiris. Kalbamės apie tai, kokios temos, estetinės srovės dabar yra aktualiausios anapus vandenyno, kuo amerikiečių poetai skiriasi nuo lietuvių. Rimo klausiu ir apie jo paties poetinį kelią – ką reiškia būti poetu, nuolat judančiu tarp dviejų kontinentų?
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 21 Jul 2019 - 2761 - Literatūros akiračiai. Alfonsui Nykai – Niliūnui atminti.
Liepos 15 dieną Alfonsas Nyka – Niliūnas būtų sulaukęs 100 metų, todėl šiandienos laida skirta jam, vienam svarbiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos poetų. Niliūno poezija – daugialypė, gili, aprėpti ją visą vieno pokalbiu metu neįmanoma, todėl nusprendėme imtis konkretaus motyvo, kuris leidžia dar įdėmiau perskaityti šio poeto tekstus – išėjimo. Įžvalgomis apie išėjimo patirtį, o drauge ir vietos poetiką Alfonso Nykos – Niliūno tekstuose, dalinasi dr. Giedrė Šmitienė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 14 Jul 2019 - 2760 - Literatūros akiračiai. Juozo Baltušio dienoraščiai.
Juozas Baltušis, galbūt nujausdamas, kad jo asmenybė bus prieštaringai vertinama, leido peržiūrėti asmeninį savo archyvą tik praėjus 25 metams po mirties. Šiandien skaitytojams jau prieinamas vienas iš rašytojo paliktų dokumentų – 1970 – 1975 m. rašyti dienoraščiai, išleisti Rašytojų sąjungos leidyklos. Juose atsiskleidžia ne tik įvairūs Juozo Baltušio charakterio aspektai: gausu ir kasdienio gyvenimo realijų, liudijimų apie rašytojų bendruomenės konfliktus. Su dienoraščių rinktinės sudarytoju, literatūrologu Antanu Šimkumi, kalbamės apie šiuos tekstus kaip galimybę permąstyti dažnai labai vienakryptį požiūrį į tam tikro meto kultūros veikėjus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 07 Jul 2019 - 2759 - Literatūros akiračiai. Jurgitos Jasponytės poezija.
Šiemet pasirodė nauja poetės Jurgitos Jasponytės poezijos knyga „Vartai auštrieji“. Šioje eilėraščių rinktinėje dera folkloriniai motyvai ir miesto poetika, rašytojai svarbios gimtosios vietos ir Vilnius – tiek pačios išvaikščiotas, tiek istorinis. Jurgitos eilėraščiai atskleidžia jautrų žvilgsnis į ją supantį pasaulį, o poetės balsas romus, neužgožtas nei kitų poetų įtakų, nei trumpalaikių literatūrinių madų. Šiandienos laidoje kviečiame klausytis pokalbio, o taip pat išgirsti, kaip autorė skaito ir dainuoja tai, ką galima rasti rinktinėje „Vartai auštrieji“. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 30 Jun 2019 - 2758 - Literatūros akiračiai. Knygų apžvalgos socialiniuose tinkluose.
Instagrame galima rasti visko – nuo katinėlių iki žinių apie kosmosą, o knygų apžvalgos irgi ne išimtis. Šiuo metu Lietuvoje matyti auganti vadinamųjų „bookstagramerių“ bendruomenė, kurios nariai ne tik dalinasi estetiškomis skaitomų knygų nuotraukomis ar citatomis, bet ir ruošia jų apžvalgas. Apie šį plintantį fenomeną ir jo privalumus bei trūkumus kalbamės su tinklaraštininke Marija Gražiene, virtualioje erdvėje geriau žinoma bookitook vardu.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 23 Jun 2019 - 2757 - Literatūros akiračiai. Laidos viešnia - Vaiva Grainytė.
„Akiračiuose“ gorilos, asmeninė archeologija ir audiopoezija. Ir, mano galva, viena savičiausių šių metų lietuvių poezijos knygų. Šiandienos viešnia - Vaiva Grainytė, rašytoja pasakoja apie šiemet pasirodžiusią eilėraščių rinktinę „Gorilos archyvai“. Laidoje ne tik pokalbis ir skaitymai, Vaiva su mumis pasidalino ir audiopoezijos įrašais, kurių fragmentus girdėsite laidoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 16 Jun 2019 - 2756 - Literatūros akiračiai. „Vilniaus istorijos“.
Savo knygą „Vilniaus istorijos: gidas po XVIII a. miestą“ ekskursijų vadovė, istorikė Sonata Šulcė pristato kaip gidą ne tik po Lietuvos sostinę, bet ir po visą XVIII a. epochą. Šioje knygoje, lydimas garsesnių ir mažai kam girdėtų personažų, skaitytojas pasineria į pasakojimus apie žymiausius Vilniaus pastatus, o drauge, apsuptas talentingai aprašomų vaizdų, turi galimybės susipažinti su komplikuotu, daugialypiu XVIII amžiumi, sužinoti apie svarbiausius politinius įvykius ir įvairias kasdienio gyvenimo detales. Šiandienos laidoje autorė pasakoja apie rašymo procesą, personažų atranką ir tai, ko skaitytojas gali tikėtis leisdamasis į šią kelionę po istorinį miestą.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 09 Jun 2019 - 2755 - Literatūros akiračiai. Manto Toločkos poezija.
„Poezija man prasideda ir baigiasi su kalba“, teigia debiutinę poezijos rinktinę „Popierinė“ išleidęs poetas Mantas Toločka.
Manto Toločkos poezijoje kalba ir rašymas tampa savita pasaulio metafora, o pats rašytojas įvardija šį eilėraščių rinkinį kaip „minties knygą“. Šiandienos laidoje poetas pasakoja apie „Popierinės“ konceptą, kūrybinius užmojus, alternatyvų leidybos finansavimą ir savo asmeninį literatūros kanoną.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 02 Jun 2019 - 2754 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai 2019-05-26 16:30.
„Skaityti yra pats mieliausias užsiėmimas“, sako poetas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas Marius Burokas.
Poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ metu kasmet teikiama Maironio premija – gegužės 24 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje ja apdovanotas Marius Burokas, už ketvirtąją poezijos knygą „Švaraus buvimo“. „Literatūros akiračių“ studijoje Marius skaito eilėraščius ir pasakoja apie savo kūrybą, lietuvių ir užsienio poeziją ir, žinoma, knygas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 26 May 2019 - 2753 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai 2019-05-19 16:30.
Šiuolaikinis skaitytojas vis dažniau kreipia žvilgsnį į negrožinės literatūros lentynas – Yuval Harari jau kurį laiką puikuojasi populiariausių autorių sąrašuose, vis dažniau ir daugiau leidžiama įvairių mokslo populiarinimo knygų, kokybiškų biografijų ir studijų. „Metų knygos rinkimuose“ šiemet pirmą sykį išskirta negrožinė literatūra, o Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ketina skirti premiją už negrožinės literatūros vertimus. Portalo 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas neseniai parengė negrožinių knygų vienuoliktuką, tačiau šioje laidoje kalbamės ne vien apie jį – drauge mėginame suprasti kintančius skaitytojų įpročius ir apžvelgti pagrindinius dėsnius, susijusius su negrožinės literatūros suklestėjimu.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 19 May 2019 - 2752 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai 2019-05-12 16:30.
„Jau nebe tie laikai, kai lietuviui reikėjo parodyti gyvą japoną ar gyvą afrikietį, dabar reikia gyvos poezijos ir įvairių tradicijų“, sako poetas, vertėjas, vienas iš „Poezijos pavasario“ organizatorių Vytautas Dekšnys.
Šioje laidoje kalbamės apie poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ svečius iš užsienio – šiemet Lietuvoje viešės 8 poetai iš skirtingų pasaulio šalių (Latvijos, Airijos, Rumunijos, Čilės/Vokietijos, Indijos, Graikijos, Nyderlandų, Suomijos ir Čekijos). Su Vytautu Dekšniu aptariame skirtingas poetines tradicijas ir pagrindinius organizacinius darbus.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 12 May 2019 - 2751 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai 2019-05-05 16:30.
„Norėjau atsakyti į konkrečius klausimus. Kaip asmeniškai išgyvenama nelaimė, per išpuolį netekus tėvo, vyro, brolio? Kaip po ETA išpuolio toliau gyvena našlė, našlaitis, suluošintasis“, Fernando Aramburu romane „Patria“ sako vienas personažų. Ispanijos nacionaline prozos premija apdovanotas kūrinys netikėtai giedrai pasakoja dviejų šeimų, paliestų ETA veiklos, istoriją mažame Baskų šalies miestelyje. Su vertėja iš ispanų kalbos, Baskų šalyje gyvenusia Laura Liubinavičiūte kalbamės apie baskų užsispyrimą, jų literatūrą ir „Patrijos“ ypatybes.
Romaną išleido Alma littera leidykla, vertė Aira Nekrašaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 05 May 2019 - 2750 - Literatūros akiračiai. Literatūros akiračiai 2019-04-28 16:30.
„Vizijų stiprumu „Paskutinioji žemės žmonių karta” pranoksta „Vilniaus Pokerį””, sako Jūratė Čerškutė.
Šiemet Tyto alba leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinio žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 28 Apr 2019 - 2749 - Literatūros akiračiai. Robert Menasse romanas „Sostinė“
„Galime rinktis – arba spręsti problemas drauge, arba mirti pavieniui“, sako rašytojas iš Vienos, atsisakantis vadinti save austru, Robertas Menasse. Šis prozininkas, aktyviai pasisakantis už vieningos Europos Sąjungos idėją, yra pirmasis rašytojas, parašęs romaną, kurio centre – Briuselis ir Europos Sąjungos organų veikimo principai. Apie tai, kaip literatūra paversti sudėtingas biurokratines institucijas ir tai, ką simbolizuoja „Sostinėje“ po Briuselį lakstantis pakvaišęs paršas, su Robertu Menasse kalbamės šiandienos laidoje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 21 Apr 2019 - 2748 - Literatūros akiračiai. „Kino pavasario“ filmai apie rašytojus
Kaip visada gausybę įdomių filmų žiūrovams pasiūliusio kino festivalio „Kino pavasaris“ repertuare šiemet būta ir juostų apie rašytojus ir literatūrą. „Laukinė kriaušė“ pasakoja apie Sinaną, taip trokštantį išleisti pirmąją knygą, kad netgi ryžtasi parduoti mylimiausią tėvo šunį, „Degantis“ nagrinėja istoriją paprasto darbininko, kuris rengiasi išleisti knygą, „Dvilypiai gyvenimai“ kalba apie autofikciją ir šiuolaikinį leidybos pasaulį, o „Vasara“ nyra į muzikos ir undergroundo plotmes. Šiandienos laidoje apie rašytojus kine kalbamės su poete Aušra Kaziliūnaite. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 14 Apr 2019 - 2747 - Literatūros akiračiai. Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“
Daina Opolskaitė sako: „Man labai svarbu, kad žmogus pats prieš save būtų atviras, teisingas, toks, koks yra, nes jeigu žmogus pradeda slėptis pats nuo savęs – tada kažkas labai baisaus nutinka“. Šioje „Literatūros akiračių“ laidoje Daina Opolskaitė pasakoja apie savo novelių rinkinį „Dienų piramidės“, kurį sudaro daugiau nei dešimt metų rašyti kūriniai. Pokalbyje su autore aptariame grakščią novelių kalbą, svarbiausias šio rinkinio temas ir novelės, kaip žanro, specifiką. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 07 Apr 2019 - 2746 - Literatūros akiračiai. Kas vyksta norvegų literatūros padangėje, ką galime paskaityti lietuviškai?
Lietuviams gerai pažįstama norvegų kriminalinės literatūros žvaigždė Jo Nesbo, atradęs vietą ne vieno skaitytojo širdyje, ar bent jau kelionkrepšyje. Tačiau tiesa ta, kad ne vien detektyvai populiarina norvegų literatūrą pasaulyje – svarbūs ir tokie autoriai kaip Karl Ove Knausgard, ir Roy Jakobsen. Apie tai, kas ir kodėl rašoma šioje Skandinavijos šalyje, ir ką galime paskaityti lietuviškai, kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, norvegų literatūros žinove Rima Ciburevkinaite. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 31 Mar 2019 - 2745 - Literatūros akiračiai. Greta Ambrazaitė ir Kornelijus Platelis pasakoja apie tai, kas svarbu jų poezijai
Kaip įprasta, knygų mugės metu paskelbti svarbūs literatūros apdovanojimai, skirti įsimintiniausioms praėjusių metų knygoms ir skaitytojų mylimiausiems autoriaus. Poetams atiteko du apdovanojai – premiją už kūrybiškiausią metų poezijos knygą pelnė Kornelijus Platelis, už poezijos rinktinę „Įtrūkusios mėnesienos“, o geriausia metų poezijos knyga išrinktas Gretos Ambrazaitės debiutinis rinkinys „Trapūs daiktai“. „Literatūros akiračiuose“ Greta ir Kornelijus pasakoja apie tai, kas svarbu jų poezijai. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.
Sun, 24 Mar 2019 - 2744 - Literatūros akiračiai 2019-03-17 16:30Sun, 17 Mar 2019
- 2743 - Literatūros akiračiai 2019-03-10 16:30Sun, 10 Mar 2019
- 2742 - Literatūros akiračiai 2019-03-03 16:30
Kur dingsta viena kojinė iš poros? Kaip jaučiasi kosmonautas iš Bohemijos? Atsakymus į šiuos klausimus jau yra parengę Čekijos rašytojai.
2019 m. nutarta daugiau dėmesio skirti čekų literatūros vertimų į lietuvių kalbą skatinimui. Apie svarbiausius šiuolaikinės čekų literatūros kūrinius pasakoja Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vitas Korseltas, iš čekų kalbos verčianti Laura Vancevičienė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 03 Mar 2019 - 2741 - Literatūros akiračiai 2019-02-24 16:30
„Eksperimentinė poezija nėra šėtono apsėdimas“, – sako Benediktas Januševičius.
2018 m. gruodį pasirodė vizualiosios poezijos lietuvių kalba rinktinė „Raidžių paveikslai“, išleista „NoRoutine Books“. Apie tai, kaip buvo rengiamas šis leidinys ir kaip į vizualiąją poeziją reaguoja Lietuvos skaitytojai ir rašytojai, kalbamės su knygos sudarytojais: poetu Benediktu Januševičiumi ir leidėju, dailininku Gyčiu Skudžinsku.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 24 Feb 2019 - 2740 - Literatūros akiračiai 2019-02-17 16:30
Pastaraisiais metais vis dažniau girdėti diskusijų apie būtinybę į kultūrinį diskursą vienodai įtraukti tiek vyrus, tiek moteris. Tiesa, paprastai dėmesį telkiame į šiuolaikines asmenybes. O ką žinome apie pirmąsias Lietuvos moteris rašytojas? „Literatūros akiračiuose“ su „Idėjų karalystės“ įkūrėjomis, gidėmis Elena Gasiulyte ir Rūta Norkūne kalbamės apie vieną pirmųjų Lietuvos moterų rašytojų, Sofiją Tyzenhauzaitę.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 17 Feb 2019 - 2739 - Literatūros akiračiai 2019-02-10 16:30
„Jam poezija buvo visa kas“, – pastebi Vytautas V. Landsbergis.
Šiuos metus pradėjome niūria žinia – sausio 23 dieną Niujorke mirė Jonas Mekas. Nors geriau pasauliui žinomi kinematografiniai Jono Meko kūriniai, tačiau jo būta ir poeto, prozininko. Apie tai, kaip Jonas Mekas fiksuodavo kasdienybės virpesius literatūroje, šiandien pasakoja rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 10 Feb 2019 - 2738 - Literatūros akiračiai 2019-02-03 16:30
„Turtingoj šaly gyvenam, visko turim, bet sugebam susidėliot sau gyvenimą taip, kad atrodytume visiški vargšai.“
Savo straipsniuose Donatas Petrošius šmaikščiai nagrinėja įvairiausias temas, susijusias su Lietuvos kultūriniu gyvenimu: nuo to, kokias šiukšles galima rūšiuoti Lietuvos bibliotekose, iki skaitymo skatinimo programos siaubų. Už indėlį į publicistiką poetas, eseistas 2018 m. gruodį buvo apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno tarybos premija. Su Donatu kalbamės apie anoniminius komentatorius, matematines straipsnio rašymo formules ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 03 Feb 2019 - 2737 - Literatūros akiračiai 2019-01-27 16:30
Ką be antikos ir Konstantino Kavafio žinome apie graikų poeziją?
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė Klasikų asociacijos išleista graikų poezijos rinktinė „Dovana sidabro eilėraštis“. Joje išspausdinti keturių XX a. antrojoje pusėje rašiusių autorių – Giorgo Seferio, Giannio Ritso, Odisėjo Elyčio ir Niko Gatso – eilėraščiai, iš graikų kalbos išversti Elžbietos Banytės, Dianos Bučiūtės, Rūtos Burbaitės ir Kristinos Svarevičiūtės. Knygos skaitytojas kviečiamas pasinerti į svaigų Graikijos kraštovaizdį, pilną įtaigiai aprašytų vaizdų, jausmingą kasdienio gyvenimo žaismę. Tiesa, čia pat yra nardinamas ir į pokario slogutį bei skausmo išsekinto žmogaus sąmyšį. Apie graikų poeziją „Literatūros akiračiuose“ pasakoja Kristina Svarevičiūtė ir Rūta Burbaitė.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 27 Jan 2019 - 2736 - Literatūros akiračiai 2019-01-20 16:30
Apsakyme gana keistu pavadinimu „Literatūra+liga=literatūra“ Čilės rašytojas Roberto Bolaño sako: „Akivaizdu, kad rašyti – tai tas pats, kas skaityti, o kartkartėmis netgi panašu į keliavimą.“ Apie tai, kaip viena po kitą keliauja lietuvių, ispanų ir Lotynų Amerikos literatūros, pasakoja dr. Aistė Kučinskienė.
Lietuvių rašytojai yra gana įdėmiai perskaitę magiškojo realizmo pradininką Gabrielį Garcią Marquezą, ispanų poetą Federico Garcią Lorcą, nenuilstantį prozos žaidimų žaidėją Julio Cortazarą ir intelektualių žabangų spendėją Jorge Luisą Borgesą. O ar pažįstame kitus Ispanijos ir Lotynų Amerikos autorius? Ar jie pažįsta mus? Kaip ir ko mokomės iš ispanakalbės literatūros? Aptarsime, kokie ryšiai sieja lietuvių ir ispanakalbę literatūras, mėginsime įvardyti tai, kas mus sieja, ir kas skiria.
Ved. Dovilė Kuzminskaitė.Sun, 20 Jan 2019 - 2284 - Literatūros akiračiai 2016-11-27 16:03
„Kai kurie mūsų archaiški kūriniai – sutartinės ar mįsles – iš tikrųjų yra labai avangardiškos savo skambesiu arba dėl to, kad tos žodžių reikšmės jau pamirštos“, – sako poetas Benediktas Januševičius.
Lietuvoje jau keletą metų vyksta slemo varžytuvės – triukšmigi ekspresyvios poezijos skaitymai. Benediktas Januševičius šiems skaitymams rašytus eilėraščius išleido atskiru rinkiniu „Žodžiai“.
Kaip ir kodėl šiandien tęsiamos tarpukario avangardo tradicijos? Kokie avangardinės poezijos ryšiai su folkloru? Ar poezija realiai veikia, ar eilėraštis visuomenę gali priversti suklusti? Ir ar vaikišką žaidimą kalba dažnai primenantys eilėraščiai yra poezija? Apie tai laidoje kalbėsimės su knygos autoriumi.
Laidoje dirdėsite ir daug žaismingos Benedikto Januševičiaus poezijos.Tue, 04 Dec 2001 - 2283 - Literatūros akiračiai 2016-10-23 16:03
„Žmonės dar nežino, ar audioknygos yra „cool“ dalykas, jie dar nenori apie jas kalbėti kitiems“, - sako Aurimas Mikalauskas, lietuviškų garsinių knygų leidėjas.
Garsinės knygos šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarios. Naujos technologijos suteikia galimybę dar paprasčiau negu iki šiol gauti ir klausytis įskaitytas knygas. O šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas dažnai ir tepalieka laiko bei energijos knygą perklausyti kelionėje, sporto klube ar namų ruošos metu. Nenuostabu, kad jau daugelį metų kalbama apie spartų garsinių knygų rinkos pasaulyje augimą.
Tačiau Lietuvoje legaliai įsigyti lietuviškai įgarsintą knygą nėra taip paprasta, nes pasiūla gana ribota. Lietuvos aklųjų biblioteka savo fonduose turi sukaupusi kelių tūkstančių garsinių knygų fondą, tačiau teisės aktai tik regėjimo sutrikimų turintiems skaitytojams leidžia jomis naudotis. Todėl regėjimo sutrikimų neturinčiam klausytojui didžiausią lietuviškų garsinių knygų pasirinkimą siūlo… piratinės svetainės internete.
Kodėl Lietuvoje legalių garsinių knygų pasiūla tokia maža? Ką daryti tokias knygas klausytis mėgstančiam skaitytojui? Kodėl leidėjai ir autoriai įtariai žiūri į šį formatą? Apie tai laidoje kalbėsimės su garsinių knygų entuziastais, tradicinių knygų leidėjais, autoriais, nutarusiais įgarsinti savo knygas ir suteikti galimybę legaliai jų klausytis.Tue, 04 Dec 2001 - 2282 - Literatūros akiračiai 2016-11-06 16:03
„Rašau taip, kaip noriu. Ir rašysiu, kaip noriu. Kad ir kas būtų“, – sako poetas, rašytojas Sigitas Parulskis, šių metų Baltijos asamblėjos premijos laureatas.
Su Sigitu Parulskiu, kalbamės apie visuomenės spektaklius, žmogaus tikrumą ir tariamą žmogiškumą, apie romantišką kovą prieš miesčioniškumą, į kurį visi veržiamės, ir kurios laimėti neįmanoma.
Kokie kompromisai gundo šiuolaikinį menininką?
Kaip ir kodėl keičiasi rašytojo kūryba ir neisikeičia skaitytojo lūkesčiai?
Ir ar tikrai Lietuva, Latvija ir Estija yra bent iš dalies bendra kultūrinė erdvė, kurią reprezentuoja Baltijos premijos laureatų kūryba?Tue, 04 Dec 2001 - 2281 - Literatūros akiračiai 2016-10-30 16:03
„Į prancūzų kalbą išverstas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ ir Tomo Venclovos poezija yra svarbesni ryšiui su išsilavinusiais prancūzų sluoksniais megzti nei šimtai oficialių pareigūnų vizitų“, – rašė Leonidas Donskis.
Tad kokia yra lietuvių literatūros sklaidos užsienyje situacija?
Laidoje Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir poetas, vertėjas, žurnalo Vilnius Review vyriausias redaktorius Marius Burokas svarstys, ar pakankamai dėmesio skiriame lietuvių literatūros vertimams ir sklaidai užsienyje.
Literatūra nėra virusas, kuris sklinda savaime, tad ką reikia daryti, kad pasaulis domėtųsi lietuvių literatūra? Kiek turime vertėjų ir kodėl neturime literatūros agentų? Kalbėsime apie būdus ir skiriamas lėšas žiniai apie mūsų literatūrą pasaulyje skleisti. Ar normalu, kad šiam tikslui skirto vienintelio žurnalo ir kartu internetinės svetainės biudžetas yra maždaug lygus trijų Seimo narių per metus kanceliarinių išlaidų sumai?Tue, 04 Dec 2001 - 2280 - Literatūros akiračiai 2016-10-09 16:03
„Kai sužinojau, kad gaunu šitą premiją, buvo diena, kai pjoviau ir skaldžiau malkas“, – sako šiųmetis Jotvingių premijos laureatas Eugenijus Ališanka.
Apie premijas, apie eilėraščių knygą „Stuburo tik punktyrai“ ir apie bendrą poezijos situaciją, postmodernią poeziją ir kalbėsimės su Eugenijumi Ališanka, klausysimės jo skaitomų eilėraščių.
Ar tikrai šiuolaikinė lietuvių poezija yra viena stipriausių Europos poezijos kontekste? Ar dar įmanoma šiandien eilėraštyje kalbėti nuoširdžiai, be kontekstų, intertekstų, citatų ir aliuzijų apsidraudimo? Ar poezija turi ieškoti skaitytojo, ar skaitytojas poezijos? Kas apskritai yra poezija?
Na, ir Eugenijaus Ališankos svarstymas, kas yra pragaras.Tue, 04 Dec 2001 - 2279 - Literatūros akiračiai 2016-10-16 16:03
„Nuoseklesnis santykis su tradicija negu vokiečių poezijoje, užsienio kalbų pasitelkimas, glaudesnis santykis su folkloru – dėl šių priežasčių jūsų poezijos lygis gana aukštas“, – kalbėjo lietuvių poezijos vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig.
27-ojo tarptautinio festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tema „Poezija: lokalūs ir globalūs kontekstai“ tapo pretekstu laidoje pakalbėti apie lietuvių poezijos vietą Europos kontekste ir pasaulio poezijos kontekstus lietuvių poezijoje.
Ar lietuvių poezija išsiskiria Europos literatūros kontekste? Kokie užsienio kontekstai labiausiai matomi lietuvių eilėraščiuose? Ar galima suprasti kontekstus per vertimus? To klausime tiek lietuvių poetų, tiek lietuvių poezijos vertėjų, kurie gali apie tai svarstyti žvelgdami iš šalies.
Skirtingi pašnekovai kalbėjo apie panašius poezijos reiškinius - šiuolaikinės lietuvių poezijos atvirumą įvairiausiems kontekstams, šiuolaikinių albanų ir ukrainiečių poezijų gyvybingumą. Todėl tikimės, kad laidoje išgirsite tai, kas iš tiesų įdomaus šiandien vyksta lietuvių ir Europos poezijoje.Tue, 04 Dec 2001 - 2278 - Literatūros akiračiai 2019-01-13 16:30
„Tai knyga ne tik besidomintiems menu. Tai labai įvairiapusė, daugiaplanė ir įtaigiai papasakota moters gyvenimo istorija“, – apie vienos ryškiausių mūsų dienų menininkių Marinos Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“ pastebi literatūrologė Virginija Cibarauskė. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusioje knygoje performansų močiute vadinama M. Abramovič atskleidžia savo kelio į meno olimpo kainą.
Vaikystė ir jaunystė griežtoje Jugoslavijos komunistų šeimoje, išsiveržimas į Vakarų Europą, tarptautinė karjera, dvasingumo paieškos, meilė, išsiskyrimai, nuolatinis bandymas peržengti ribas gyvenime ir kūryboje. Tai – keletas knygoje nagrinėjamų temų, kurias laidoje aptarsime su meno kritike Aiste Paulina Virbickaite, literatūrologe Virginija Cibarauske ir poete Aušra Kaziliūnaite.
Ved. Raminta Jonykaitė.Sun, 13 Jan 2019 - 2277 - Literatūros akiračiai 2019-01-06 16:30
„Ar nėra taip, kad visa poezija yra pastanga parašyti tą vieną savo eilėraštį?“
Poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius pačioje senųjų metų pabaigoje išleido naują poezijos rinkinį. Paskutiniame viršelyje netikėtai randame pavadinimą – „Bendratis. Vieno eilėraščio istorija“. O pirmajame viršelyje, net nenuplėšę eilėraščius knygoje laikančios lipnios raudonos juostos, galime perskaityti tą vieną eilėraštį.
Nedidelis poezijos rinkinys – jau trečioji Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščių knyga. Iš Jaunojo jotvingio premija apdovanoto rinkinio „Mo“ čia ateina mažos bendruomenės kasdienybė, praeities prisiminimai, santykiai su tėvu ir atsiranda naujas jausmas – kaip būti tėvu savo sūnui. Statydamas ir griaudamas sienas poetas leidžiasi į savo poezijos paieškas. Į šią kelionę leidžiamės ir mes – skaitytojai ir klausytojai.
Ved. Jolanta Kryževičienė.Sun, 06 Jan 2019 - 2276 - Literatūros akiračiai 2018-12-30 16:30
Baigiasi dar vieneri metai. Kokie jie buvo literatūros pasaulyje? Kokių naujų reiškinių, intriguojančių kūrinių, naujų autorių sulaukėme? Trys literatūros kritikai žvelgia į besibaigiančius literatūros metus.
Proza šiais metais pralaimėjo poezijai, tačiau labai stiprėja dokumentiniai žanrai. Netikėkime knygų dešimtukais ar kitais topais, skaitykime, kas mums patinka, tačiau atkreipkime dėmesį į premijuotus kūrinius, gal jie padės orientuotis naujų knygų gausybėje.
Tokios ir panašios apibendrinančios metų tezės, patarimai ir palinkėjimai nuskambės paskutinėje metų laidoje „Literatūros akiračiai“, kurioje savo įžvalgomis dalijasi trys literatūros kritikai – Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Ramūnas Čičelis.
Sėkmingų metų, brangūs klausytojai, knygų pasaulio gyventojai!
Ved. Jolanta Kryževičienė.Sun, 30 Dec 2018 - 2275 - Literatūros akiračiai 2018-12-23 16:30
Kaip susikuria poezijos prasmė? Kaip keičiasi poezija šiandien ir kas išlieka svarbiausia kūryboje?
Skambės fragmentai iš literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“ vykusio dviejų puikių literatų susitikimo. Poetą Antaną A. Jonyną kalbina rašytojas Rolandas Rastauskas.Sun, 23 Dec 2018 - 2274 - Literatūros akiračiai 2018-12-16 16:30
„Pasigendu gyvybės. Literatūra neturi būti trafaretų, teisingų personažų rinkinys, bet turi padėti vaikams ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus“, – pastebi literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė.
„Kaip keičiasi autoritetai vaikų literatūroje“ – tokį pranešimą vaikų ir paauglių tyrinėtoja D. Šakavičiūtė skaitys tradiciniuose Prano Mašioto skaitymuose.
Kasmet P. Mašioto gimtadienio proga susirenkantys literatūros tyrinėtojai, autoriai, bibliotekininkai ir skaitytojai aptaria vaikų ir paauglių literatūros naujienas, tendencijas ir kitus įdomius klausimus.
Tad apie vaikų ir paauglių literatūrą ir autoritetus joje mašiotinių išvakarėse kalbėsimės su literatūrologe D. Šakavičiūte.
Ved. Raminta Jonykaitė.Sun, 16 Dec 2018 - 2273 - Literatūros akiračiai 2018-12-09 16:30
„Literatūrinis kanonas yra tai, kas mus susieja kaip kultūrinę bendruomenę“, – sako literatūros tyrinėtoja Viktorija Šeina.
Literatūros kanonas. Ar toks reiškinys vis dar yra? Ar šiais liberalizmo ir pliuralizmo laikais kanonas, kilęs iš bažnytinės praktikos atrinkti tekstus į šventraštį, nėra suvokiamas vien neigiamai kaip kultūrą varžantis galios mechanizmas?
Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dažnai bandome apibendrinti, kas mes lietuviai tokie esame, kas mus kuria. Literatūroje vienas iš tokių rakursų neabejotinai yra kanono klausimas. Jis ne tik bendras ir teorinis, bet ir aktualus. Nuolat diskutuojame dėl to, kas priklauso lietuvių literatūros kanonui. Kaip veikia literatūros kanonas, kaip jis susikuria ir kur pasirodo? Ar būtų įmanoma išbraukti iš lietuvių poezijos kanono Salomėją Nėrį? Ką daryti su paminklu Petrui Cvirkai? Kaip į kanono pokyčius reaguoja mokykla? Apie tai kalbėsimės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.
Ved. Rimantas Kmita.Sun, 09 Dec 2018 - 2272 - Literatūros akiračiai 2018-12-02 16:30
„Visą laiką grįžtu prie tos pačios temos. Kad ir kur nukeltų veiksmas, man visada svarbi maža bendruomenė ir joje vykstanti drama. Visose kultūrose bendruomenės labai panašios. Jose gali įžvelgti panašias struktūras, vaidmenis, spaudimą“, – pastebi britų rašytoja Joanne Haris.
„Šokoladas“, ko gero, geriausiai žinomas rašytojos romanas, virtęs ir kino filmu. Autorės kūryba išleista penkiasdešimtyje šalių, o Lietuvoje J. Harris viešėjo literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Ją kalbino literatūrologė Eglė Kačkutė. Laidoje klausysimės šio susitikimo fragmentų.Sun, 02 Dec 2018 - 2271 - Literatūros akiračiai 2018-11-25 16:30
„Aš rašau ne dėl to, kad kuo nors būčiau. Rašau, kad būčiau apskritai“, – sako rašytojas Sigitas Parulskis, kurį festivalyje „Vilniaus lapai“ kalbino poetas, žurnalistas Mindaugas Nastaravičius.
Vienas pagrindinių tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ tikslų – padėti platesnei visuomenei atrasti šiuolaikinę literatūrą, ją pamėgti, paversti ją gyva kasdienės kultūros dalimi. Šių metų festivalio moto – „Autografai“ – simbolizuoja artimą autoriaus ir skaitytojo santykį. Apie šiuos santykius, apie nepriklausomo rašytojo situaciją šiandieninėje visuomenėje, apie poeziją ir prozą Menų spaustuvės scenoje ir vyko dviejų kūrėjų dialogas, kurio fragmentų siūlome pasiklausyti laidoje.
Ved. Raminta Jonykaitė.Sun, 25 Nov 2018 - 2270 - Literatūros akiračiai 2018-11-18 16:30
„Kai rašiau šią knygą, susitaikiau su mintimi, kad mano santykis su pasauliu depresyvus. Gyvenu vartotojiškoje visuomenėje ir jos pakeisti negaliu. Vienintelis mano būdas kovoti su situacija – daryti tai, kas neapsimoka, reikalinga nedideliam ratui žmonių. Rašyti eilėraščius“, – sako poetė Giedrė Kazlauskaitė.
Su rašytoja G. Kazlauskaite vartysime naujausią jos eilėraščių knygą „Gintaro kambarys“. Poetės kūrybos gerbėjai šiame rinkinyje atpažins autorei būdingą asmenišką, labai atvirą, skaudų kalbėjimą. „Gintaro kambaryje“ atsiveria ir naujos temos – istorija, gimtos vietos, šeimos linija. Visa tai aptarsime su autore.
Ved. Raminta Jonykaitė.Sun, 18 Nov 2018 - 2269 - Literatūros akiračiai 2018-11-11 16:30
„Vos pabaigęs versti, vėl gali pradėti iš naujo. Ir sugrįžęs atrasi naujų dalykų. Ten slypi tiek prasmių, idėjų ir kartu tai – poezijos enciklopedija“, – sako poetas Antanas A. Jonynas, į lietuvių kalbą išvertęs Johanno Wolfgango Goethe‘s „Faustą“.
Neseniai kiek pataisytas „Fausto“ vertimas buvo išleistas dar kartą. Tad tai proga atsiversti nesenstančią klasiką ir prisiminti, kaip A. A. Jonynas ėmėsi šio didžiulio darbo – prakalbinti „Faustą“ lietuviškai.
Ved. Raminta Jonykaitė.Sun, 11 Nov 2018 - 2268 - Literatūros akiračiai 2018-11-04 16:30
Vienas žymiausių Lietuvos menininkų Leonardas Gutauskas lapkričio 6 dieną minės gražų gyvenimo jubiliejų. Baigęs scenografijos studijas Dailės institute, debiutavo eilėraščių knyga „Ištrūko mano žirgai“. Pirmasis romanas „Vilko dantų karoliai“ pasirodė pačioje Nepriklausomybės pradžioje ir tapo reikšmingu įvykiu šiuolaikinės lietuvių literatūroje. Surengta daugybė parodų, išleista dailės albumų. Apie literatūrą ir dailę menininką Leonardą Gutauską kalbina literatūros tyrinėtojas Saulius Vasiliauskas.
Sun, 04 Nov 2018 - 2267 - Literatūros akiračiai 2018-10-28 16:30
„Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“, – svarsto poetas Gintaras Bleizgys.
Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ išsiskiria ilgais proziškais eilėraščiais, pasakojančiais istorijas. Šiuose eilėraščiuose daug rudens, daug atminties, išėjusių artimų žmonių, rašytojų vardų, kurie pasirodo tarsi literatūriniai globėjai.
Ši Gintaro Bleizgio knyga įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos penketuką. Naujoji knyga yra jau dvyliktoji. Dvylika knygų ir nemažai svarbių premijų. Bet rašytojas buvo padaręs ir pauzę, pasukęs į verslui, o ne poezijai artimesnes teritorijas. Su Gintaru Bleizgiu kalbėsime apie šią pauzę ir grįžimą į poeziją, apie poezijos galią ir skirtingą požiūrį į rašytojus provincijos bibliotekose ir didmiesčių verslininkų ratuose, bet labiausiai apie žmones kaip žiedus. Apie žiedus pievose, kraujyje, atmintyje.
Ved. Rimantas Kmita.Sun, 28 Oct 2018 - 2266 - Literatūros akiračiai 2018-10-21 16:30
„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.
Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.
Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.
Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.
Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.
Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.
Ved. Rimantas Kmita.Sun, 21 Oct 2018 - 2265 - Literatūros akiračiai 2018-10-14 16:30
„Kai tari žodį „namai“, kitas žodis ateina „motina“. Motina – man sunkiausia apie ją kalbėti “, – apie savo santykius su motina rašė poetė Janina Degutytė.
Apie sudėtingą asmeninį poetės Janinos Degutytės gyvenimą skaitytojai sužinojo iš jos knygos „Atsakymai“, pasirodžiusios 1996 metais. Šioje laidoje poetės gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja Giedrė Šmitienė pasakos apie Janinos Degutytės ir jos motinos ryšį detaliau, remadamasi platesniais šaltiniais, taip pat ir laiškais bei eilėraščiais.
Kaip Janina Degutytė bandė papasakoti sudėtingus savo išgyvenimus vaikystėje?
Kaip net vaikams skirtame žurnale Janina Degutytė pasakojo apie motinos alkoholizmą ir depresiją?
Kaip skyrėsi Janinos Degutytės laiškai, rašyti motinai ir draugėms?
Kaip poetė atsisveikino su motina eilėraščiuose po jos mirties?
Šios poetės gyvenimo detalės neabejotinai paskatina kiek kitaip perskaityti ir visą Janinos Degutytės poeziją.
Ved. Rimantas Kmita.Sun, 14 Oct 2018 - 2264 - Literatūros akiračiai 2018-09-30 16:30
Jau tradicija tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skelbiami vienos ar kitos literatūros metai. 2018-ieji skirti prancūzų kalba kuriamai literatūrai. Atrinkus geriausių grožinių kūrinių 100-uką, ekspertai pastebėjo, kad labai daug reikšmingų kūrinių, pamatinių kultūros tekstų tarsi liko už borto. Dėl to buvo sudarytas dar vienas sąrašas – prancūzų humanitarinės literatūros vertimų 50-ukas. Jame – ryškiausi prancūzų kalba rašiusių mąstytojų tekstai, tapę pamatiniais modernios Vakarų kultūros tekstais.
Taigi ką rodo šis sąrašas? Kokie prancūzakalbiai tekstai turėjo didžiausią įtaką mūsų kultūrai? Apie tai pokalbis su prancūzų literatūros specialistu, vertėju prof. Vytautu Bikulčiumi, filosofu ir vertėju Viktoru Bachmetjevu ir projekto koordinatoriumi, vertėju Pauliumi Garbačiausku. Ved. Raminta Jonykaitė.Sun, 30 Sep 2018 - 2263 - Literatūros akiračiai 2018-09-23 16:30
„Iš tų laikų, ko gero, labiausiai prisimena nuoga tikrovė. Jokios vertikalės, vien horizontalė. Labai keistas laikotarpis“, – sako knygą apie paskutinį XX amžiaus dešimtmetį išleidęs Kęstutis Šapoka.
Vilniaus socialektu parašytas ir iš daugybės autentiškų paskutinio XX amžiaus dešimtmečio kasdienybės detalių nuaustas Kęstučio Šapokos apysakų romanas „Pušis, kuri juokėsi“ jau sulaukė nemažai prieštaringų vertinimų. Ir dėl pavadinimo, ir dėl kalbos, ir formos dalykų.
Kęstutis Šapoka rašė knygą apie savo kartą ir savo Vilnių, kurio nerado kitų lietuvių autorių knygose. Autorius savotiškai perinterpretuoja Justino Marcinkevičiaus apysaką tuo pačiu pavadinimu. Matomiausia šiuos du kūrinius siejanti gija – miestiečių jaunuolių ieškojimai, tas amžiaus etapas, kai gyvenimas dar neįsispraudė į aiškius ir prognozuojamus siužetus. Tik Kęstučio Šapokos jaunuoliai iš kito socialinio sluoksnio, balansuojantys ant asocialumo ribos, besiverčiantys trumpalaikiais darbais, įsiveliantys į kiemų ir rajonų reikalus. O pats Vilnius ne Katedros aikštė ir Gedimino prospektas, ne turistiniais maršrutai, o atokesni ir niūresni rajonai.
Knygos veiksmas vyksta pirmoje dvidešimto amžiaus dešimtojo dešimtmečio pusėje, prisimename kai kuriuos visuomeninius to meto įvykius, bet daug didesnę dalį užima to meto buities, ekonomikos, gyvensenos detalių rekonstravimas.
Laidoje su autoriumi kalbėsimės apie tai, kodėl dabar dešimtasis dešimtmetis mums tapo toks svarbus ir įdomus, kodėl jis dažnai atrodo juokingas, kas per tuos metus pasikeitė, o kas išliko nepakitę mūsų visuomenėje. Kuo autoriui patrauklus amerikietiškas „purvinasis realizmas“ ir rusiška „černucha“? Kodėl tas laikas atrodo „tikresnis“, negu šiandiena?
Ved. Rimantas Kmita.Sun, 23 Sep 2018 - 2262 - Literatūros akiračiai 2018-09-16 16:30
„Poezija reikalinga tam, kad kartais galėtum nusisukti nuo kasdienybės ir pažvelgti į plyšius, kurie ne visada pastebimi“, – sako pirmąją poezijos knygą išleidusi Greta Ambrazaitė.
Kas ieško naujų vardų, kam kyla klausimai, o kas naujo lietuvių literatūroje, kur ieškoti naujų talentų, turėtų atkreipti dėmesį į „Pirmosios knygos“ seriją. Iš gana didelio būrio jaunųjų autorių patyrę rašytojai atrenka du geriausius poezijos ir prozos rankraščius. Šioje laidoje susipažinsime su poezijos konkurso nugalėtoja Greta Ambrazaite.
Greta Ambrazaitė yra baigusi filologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, rašo ne tik poeziją, bet ir kuria muziką, kuria viešina „kog leval“ slapyvardžiu. Su Greta ir kalbėsimės apie poezijos ir muzikos santykius, apie vaikystės kraštovaizdžius, poezijos ir prozos skirtumus, apie poetinės kalbos magiją. Taip pat girdėsite ir autorės kuriamos muzikos fragmentus.
Ved. Rimantas Kmita.Sun, 16 Sep 2018
Podcasts semelhantes a Literatūros akiračiai
- Global News Podcast BBC World Service
- El Partidazo de COPE COPE
- Herrera en COPE COPE
- The Dan Bongino Show Cumulus Podcast Network | Dan Bongino
- Es la Mañana de Federico esRadio
- La Noche de Dieter esRadio
- Hondelatte Raconte - Christophe Hondelatte Europe 1
- La rosa de los vientos OndaCero
- Más de uno OndaCero
- La Zanzara Radio 24
- Espacio en blanco Radio Nacional
- Les Grosses Têtes RTL
- L'Heure Du Crime RTL
- El Larguero SER Podcast
- Nadie Sabe Nada SER Podcast
- SER Historia SER Podcast
- Todo Concostrina SER Podcast
- 安住紳一郎の日曜天国 TBS RADIO
- TED Talks Daily TED
- The Tucker Carlson Show Tucker Carlson Network
- 辛坊治郎 ズーム そこまで言うか! ニッポン放送
- 飯田浩司のOK! Cozy up! Podcast ニッポン放送
- 武田鉄矢・今朝の三枚おろし 文化放送PodcastQR
Outros Podcasts de Artes
- Mørkeland Camilla og Kristine
- My Italian Podcast MyItalianPodcast
- Archaeostoryteller, με τον Θόδωρο Παπακώστα pod.gr
- The Truth About Money with Ric Edelman KFI AM 640 (KFI-AM)
- Эхо Москвы Feed Master by Umputun
- Μικροπράγματα LIFO PODCASTS
- HENLAGT - Espen Lee & Andy Larsgaard Henlagt AS
- C dans l'air France Télévisions
- LEGEND Guillaume Pley
- Mil etter mil - en podcast om bil Finansavisen
- Strefa 52 Strefa 52
- Incredibile Italia Dr Podcast Audio Factory Ltd
- Relatos de la Noche Sonoro | RDLN
- ملفات بولـيسية Medi1 Podcast
- Krimpodden VG
- James O'Brien's Mystery Hour Global
- Powtórka z Rozrywki Wybrał: Z. Zeranski
- Dział Zagraniczny Maciej Okraszewski
- Affaires sensibles France Inter
- Forensic Files II HLN